Pastaruoju metu Lietuva susiduria su precedento neturinčia situacija, susijusia su įšaldyto turto administravimu. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie iššūkiai kyla kontroliuojant įmones, kurių turtas yra įšaldytas, kokias funkcijas atlieka laikinasis administratorius ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), bei kokie teisiniai aspektai susiję su šiuo procesu.
Įšaldyto turto apimtys ir priežastys
Tarnybos direktoriaus pavaduotojo Mindaugo Petrausko teigimu, įšaldyta suma jau viršija 66 mln. eurų. „14 bendrovių, tada su tomis 14 bendrovių susijęs turtas irgi sušaldytas - virš 66 mln. eurų - ir apie 250 įvairių joms priklausančių nekilnojamojo turto objektų. Plius akcijos, taip pat dar keturi įšaldyti nekilnojamojo turto objektai (trys butai ir žemės nuomos sutartis), kurie jau tiesiogiai siejami su sankcionuojamais asmenimis“, - kiek ir kokio turto jau įšaldyta Eltai nurodė M.
Europos Sąjungos (ES) sankcijos Lietuvoje, dėl sąsajų su Baltarusija yra taikomos 4 juridiniams asmenims ir 1 fiziniam asmeniui. Bendra įšaldytų lėšų suma - 46 tūkst. eurų. Sankcijos, susijusios su Rusija, yra taikomos 2 juridiniams asmenims, kurie yra įtraukti į sankcijų sąrašą, ir 8 juridiniams asmenims bei 4 fiziniams asmenims, remiantis sąsajomis per nuosavybės teisę ar kontrolę. Bendra įšaldytų lėšų suma - apie 10,094 mln. eurų, 3,129 mln. JAV dolerių ir 645 tūkst. Rusijos rublių.
Anot Aurelijaus Verygos, priklausančio Europos konservatorių ir reformuotojų frakcijai, nesugebėjusi užkariauti Ukrainos, Rusija labai sistemingai siekia ją palaužti kitais būdais: atakuodama ligonines, strategiškai ir gyvybiškai svarbius energetinius objektus, keldama grėsmę atominės energetikos objektams.
Teisinis reguliavimas ir koordinavimas
Nuo gegužės 17 d. įsigaliojo Ekonominių ir kitų tarptautinių finansinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo pakeitimai. Jų reikėjo, kad būtų sukoordinuoti sankcijų klausimai Lietuvos viduje, kadangi Europos Sąjungos reglamentas (kuriame nurodyti Bendrijos sankcionuojami Rusijos piliečiai ir įmonės - ELTA) yra platus ir numato atsakomybes kiekvienam: finansų įstaigai, bet kuriai organizacijai, bendrovei.
Ir skirtingos bendrovės, net ir skirtingos valstybinės institucijos truputį skirtingai traktuodavo tą reglamentą ir jo įgyvendinimą. Šiame įstatyme dabar numatyta daugiau koordinavimo ir klausimams, susijusiems su finansinių sankcijų taikymu, koordinuoti daugiau atsakomybės tenka FNTT.
Kartu įstatyme numatyta, kad Finansų ministerija, konsultuodamasi su FNTT, dėl sankcijų apribotoms įmonėms gali skirti laikinąjį administratorių. Šis stebėtų ar sankcijų nebandoma apeiti bei saugotų valstybę nuo neigiamų socialinių ar ekonominių pasekmių.
FNTT funkcijos ir kontrolės mechanizmai
Pagrindinė viso ES reglamento ir įstatymo mintis ta, kad bet koks turtas, bet kokia forma, jei jis susijęs su sankcionuojamu asmeniu, turėtų būti įšaldomas. Toliau kyla kontrolės klausimas. Kontrolės mechanizmai buvo numatyti ir ankstesniame įstatyme - kad taiko sankcijas visi, o kontroliuoja FNTT.
O dabar apibrėžta truputį plačiau: FNTT kontroliuoja, tačiau, jei įrašo į sąrašą kažkokią bendrovę, visi kiti Lietuvoje, taip pat finansų įstaigos, turi tuo vadovautis.
Sistema veikia taip, kad, pavyzdžiui, įtraukus į sąrašą įšaldomi pinigai sąskaitoje. Norint tuos pinigus leisti, pavyzdžiui, iš įšaldytos sąskaitos sumokėti mokesčius „Sodrai“, už komunalines paslaugas, išmokėti atlyginimus, tokios įmonės rašo FNTT prašymą leisti atlikti konkrečią operaciją konkrečiam asmeniui, išmokėti konkretaus dydžio atlyginimą. Tuomet įvertiname situaciją ir, jei sutinkame, taikome tą vadinamąją išlygą ir informuojame banką, kad iš tokios ir tokios sąskaitos galima atlikti pavedimą į kitą banką, į tokio ir tokio asmens sąskaitą. Procedūra daugmaž tokia. O kai jau paskiriamas laikinasis administratorius, ji truputį supaprastėja.
Yra įstatymas įstatymo įgyvendinimo aprašas, patvirtintas Vyriausybės gegužės pabaigoje. Tie kriterijai, kada rekomenduojama skirti laikinąjį administratorių, yra, kada sąskaitoje įšaldyta daugiau nei 10 mln. eurų lėšų, įmonėje dirba virš 500 darbuotojų, taip pat dėl ekonominių, ekologinių ir socialinių reiškinių - dėl neigiamų pasekmių.
Pavyzdžiui, įmonė turi nuodingų atliekų ir jei jos veikla bus apsunkinta, gali įvykti kažkokia katastrofa aplinkai. Su FNTT labiau susiję atvejai, kai įmonė turi virš 10 mln. eurų ir mums reikia taikyti daug smulkių išimčių. Pavyzdžiui, daug darbuotojų, daug reikia mokesčių susimokėti, mokėti už kažkokias paslaugas.
Atsakomybė už sankcijų pažeidimus
Kalbant apie atsakomybę ir kontrolę, tai yra tarptautinių sankcijų pažeidimas, Administracinio kodekso 515 straipsnio. Jei pažeidinėja, t.y, pavyzdžiui, turi taikyti sankcijas, įšaldyti turtą, bet neįšaldo, tą žino ir dar žino, kad FNTT internetiniame puslapį ta įmonė paskelbta kaip sankcionuojama, ta atsakomybė virsta iki 6 tūkst. eurų.
O jeigu ta pati veika turi padarinių, žalos Lietuvos valstybei, taikoma baudžiamoji atsakomybė - 123 Baudžiamojo kodekso straipsnis.
Bendradarbiavimas su finansų institucijomis
Su bankais turime mažiausiai klausimų. Visi bankai turi atitikties skyrius, pinigų plovimo prevencijos sistemas ir sankcijų klausimus žino taip pat gerai, kaip ir mes žinome. Iš tikrųjų, didžioji dalis šių sankcijų ir įšaldytų pinigų, daugiau nei 66 mln., nustatyta pačių bankų - kad šios lėšos susijusios su sankcionuojamais asmenimis.
Iššūkiai kontroliuojant įmones
Pradžioje daugiausia sunkumų kėlė koordinacinis klausimas, kad visi Lietuvoje panašiai suprastų. Pavyzdžiui, yra kažkokia bendrovė ir vieni bankai turto įšaldydavo, kiti - ne. Vieni registrai ribojimus taikydavo, kiti laukdavo kažkokių nurodymų.
Antras klausimas kyla, kai kokia nors bendrovė patenka į mūsų sąrašą, ji pradeda ieškoti (kaip būti išbrauktiems): keisti valdymo formą, platinti akcijų emisijas ar perleisti įmonę kitiems savininkams. Šie klausimai jau yra sudėtingesni.
Žinoma, teisę kreiptis dėl mūsų pozicijos juos įtraukti į sąrašą turi, o mes turime pareigą jiems paaiškinti, atsakyti pagal Viešojo administravimo įstatymą bei paaiškinti, kad jei jiems mūsų pozicija netinka, ją galima apskųsti teisme.
Pavyzdžiui, sankcionuojamas asmuo buvo įmonės valdybos pirmininkas, tačiau bendrovę įtraukus į sankcijų sąrašus, jis atsistatydino, kur nors Rusijoje ar Baltarusijoje paskirtas naujas valdybos pirmininkas ir sankcionuojamas asmuo nebeturi galimybės daryti įtakos įmonės valdymui. Kita priežastis gali būti, kad buvo išplatinta nauja akcijų emisija ir pasikeitė savininkai, tad sankcionuojami asmenys nebeturi valdymo paketo - 50 proc. ar daugiau bendrovės akcijų - ir valdo 20 proc. jų ar pan.
Dabar turėjome ne vieną kreipimąsi prašant paaiškinti priežastis, kodėl jų įmonė siejama su sankcionuojamais asmenimis. Dalis jų yra gavę mūsų atsakymus.
Teisiniai aspektai ir tarptautinė teisė
Anot D. Žalimo, teisinis šio klausimo sudėtingumas kyla iš to, kad bandoma imtis veiksmų, kurie niekada anksčiau nebuvo taikyti.
„Visada, kada imamasi kažkokio veiksmo, kuris prieš tai nebuvo taikytas niekada ir taip kuriamas precedentas, matyt, yra natūralu, kad visada ir dalis teisininkų turi tam tikrų abejonių, kiek visa tai atitinka tarptautinės teisės reikalavimus“, - „Žinių radijo“ laidoje „Gyvenu Europoje“ sakė europarlamentaras.
Jis aiškina, kad įšaldyti valstybės turtą tarptautinė teisė leidžia, tačiau jį paimti ir nukreipti kitam subjektui - kur kas sudėtingiau. Tai susiję su valstybės turto imuniteto principu.
„Jeigu dėl įšaldymo kyla mažiau problemų, tai dėl paėmimo kaip tokio ir nukreipimo, perdavimo išvis kitam subjektui, tai aišku, bet kam, kas paviršutiniškai pasižiūrėtų, galėtų kilti abejonių, ar taip galima elgtis“, - teigė D. Žalimas.
Vis dėlto, anot jo, tarptautinė teisė suteikia pagrįstų argumentų imtis atsakomųjų priemonių agresijos atveju.
Agresija yra tarptautinės teisės pažeidimas visų atžvilgiu, todėl ne tik Ukraina, bet ir visa tarptautinė bendruomenė gali imtis atsakomųjų priemonių.
„Aktyvų įšaldymas ir galimas jų paėmimas tai yra pagalba agresijos aukai“, - aiškino europarlamentaras.
Svarbiausias kriterijus - proporcingumas. Pasak jo, čia abejonių nekyla: Rusijos padaryta žala Ukrainai kelis kartus viršija įšaldyto turto sumą.
Tačiau kita taisyklė - laikinumas. „Atsakomoji priemonė savaime turi būti laikina. [...] Jeigu mes tiesiog paimam ir konfiskuojam, jau atrodytų to negalima daryti. Ir čia yra pagrindinis Belgijos prieštaravimas“, - pabrėžė D. Žalimas.
Todėl ir siūloma vadinamoji „reparacinių paskolų schema“, pagal kurią lėšos būtų paimamos, tačiau įsipareigojant jas Rusijai grąžinti tik tada, kai ši visiškai atlygintų Ukrainai padarytą žalą.
Didžiausia dalis įšaldyto Rusijos turto yra saugoma Belgijoje, todėl ši šalis labiausiai baiminasi teisinių pasekmių.
„Jeigu kas nutiktų, tai Belgijos jurisdikcijoj tie aktyvai ir pirmiausia Belgijai eitų visos pretenzijos“, - teigė D. Žalimas, pridurdamas, kad ieškiniai tarptautiniuose arbitražuose yra neišvengiami.
Be teisinio neapibrėžtumo, Belgijos laikyseną, anot europarlamentaro, lemia ir politiniai motyvai, galimas neviešas Rusijai palankių veikėjų spaudimas.
Kita nerimo priežastis - nuogąstavimai dėl ES patikimumo. „Neva, investuotojai suabejos Europos Sąjungos ir net euro patikimumu. [...] Man atrodo, tinkamai pateikus, kodėl ir kaip tai yra daroma, to neturėtų įvykti“, - sakė profesorius.
Pasak jo, Rusijos agresija yra išskirtinis atvejis, todėl kitiems precedentų ši situacija nesukurtų.
tags: #isaldyto #turto #administravimas