Būsto įsigijimas - svarbus žingsnis kiekvienai šeimai. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, būsto paskolos yra populiarus būdas įgyvendinti šią svajonę. Šiame straipsnyje apžvelgiama būsto paskolų statistika Lietuvoje, atkreipiant dėmesį į valstybės teikiamą paramą jaunoms šeimoms, būsto rinkos tendencijas ir ekspertų komentarus.
Valstybės Parama Jaunoms Šeimoms
Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. Lietuvoje įsigaliojo įstatymas dėl paramos jaunoms šeimoms regionuose įsigyjant pirmąjį būstą. Ši programa, patvirtinta 2018-2021 metų laikotarpiui, siekia padėti jaunoms šeimoms įsigyti būstą regionuose, kuriuose kvadratinio metro normatyvinė vertė yra mažesnė.
Kas gali pretenduoti į paramą?
- Norintys gauti subsidiją turi būti deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje arba įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių žmonių apskaitą.
- Padidėjus šeimai galima kreiptis dėl papildomos subsidijos, tačiau kreipimosi metu šeima turi atitikti jaunos šeimos apibrėžimą, tai yra sutuoktiniai, registruoti partneriai arba vienas vaikus auginantis asmuo turi būti iki 36-erių.
Kokios yra normatyvinės vertės?
Valstybė subsidijuoja būstą tose teritorijose, kuriose kvadratinio metro normatyvinė vertė yra bent 65 proc. mažesnė už nustatytą didžiausią normatyvinę kvadratinio metro vertę visoje Lietuvoje.
Pagal Registrų centro nustatytą 2020 metais taikomą didžiausią kvadratinio metro normatyvinę vertę, kuri siekia 1465 eurus, į finansinę paskatą dabar galima pretenduoti tuose regionuose, kuriuose būsto kvadratinio metro normatyvinė vertė neviršija 615,3 eurų, nors konkretaus perkamo būsto kvadratinio metro kaina gali būti ir kitokia.
Kaip kreiptis dėl subsidijos?
Norėdama gauti subsidiją, jauną šeima turi susirasti būstą ar sklypą, deklaruoti, kad nekilnojamojo turto iki šiol neturi, pateikti prašymą dėl subsidijos savivaldybėje arba elektroniniu būdu SPIS sistemoje.
Savivaldybė per 10 darbo dienų suformuoja pažymą subsidijai gauti, jeigu tam yra lėšų ir jei šeima atitinka kriterijus. Jei visos lėšos tiems metams išnaudotos, pažyma nesuformuojama, bet formuojamas sąrašas naujam finansavimo periodui laikantis eiliškumo pagal prašymo pateikimo datą. Jauna šeima šį statusą turi atitikti tik prašymo pateikimo metu.
Kai suformuojama pažyma, jauna šeima per 15 kalendorinių dienų kreipiasi į pasirinktą kredito įstaigą. Kredito įstaiga per 4 mėnesius priima sprendimą suteikti kreditą arba ne.
Subsidijos dydis ir išmokėjimas
Būsto kredito suma, pagal kurią apskaičiuojama jaunai šeimai suteikiama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkstančiai eurų. Sklypui, kuriame turi būti statomas jaunos šeimos būstas, gali būti skiriama ne daugiau kaip 15 proc. būsto kredito sumos. Subsidija jaunai šeimai būtų išmokama ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo būsto kredito suteikimo dienos.
Finansavimas ir statistika
Valstybės subsidijoms pirmam jaunų šeimų būstui regione 2020 metais skirta 10 mln. eurų. Tai reiškia, kad iš viso finansinėms paskatoms pirmajam jaunų šeimų būstui tais metais bus skiriama 4 mln. eurų.
Iki praėjusių metų galo, paskata regionuose pasinaudojo 116 šeimų, o iki 2019 m. vasario mėnesio jau tų šeimų skaičius paaugo iki 160. Šiuo metu yra virš 300 šeimų, kurioms suteiktos ir patvirtintos pažymos, kurios gali jau įsigyti būstą su valstybės paskata regionuose. Planas šiemet, kad parama pasinaudos apie 590-780 šeimų.
Rugsėjo 10 dienos duomenimis, iš viso buvo pateikti 1379 prašymai subsidijai pirmajam būstui regione gauti. Iš jų priimti 586 prašymai, atmesti - 512, apdorojama - 281. Dažniausia prašymų atmetimo priežastis - šeimos turto deklaracijos neužpildymas.
Daugiausia prašymų pateikė šeimos su vienu vaiku - 46 proc. Jaunos šeimos su dviem vaikais pateikė 28 proc. prašymų, šeimos be vaikų - 22 proc., o gausios šeimos su trimis ir daugiau vaikų - 4 proc.
Pateiktų prašymų statistika pagal savivaldybes:
- Kauno rajone pateikti 184 prašymai
- Klaipėdos rajone - 137
- Vilniaus rajone - 118
- Panevėžio mieste - 80
Svarbūs aspektai ir patarimai
- Namo statymas: Namo statymas yra vertinamas kaip rizikingesnis pasirinkimas nei namo arba buto pirkimas. Jauna šeima pirmiausia pati turi įsivertinti, ar ji yra pajėgi šiam veiksmui skirti daug laiko, finansų ir gebėti nusimatyti bei suvaldyti visas galimas su tuo susijusias rizikas.
- Adreso keitimas: Ketinamos įsigyti nuosavybės adresas gali būti keičiamas iki tol, kol savivaldybėje suformuojama pažyma, patvirtinanti jaunos šeimos teisę į subsidiją.
- Terminai: Jeigu vienas šeimos narys serga, tikėtina, susisiekti su kredito davėju ir susitarti dėl susitikimo gali kitas jaunos šeimos narys.
- Pradinis įnašas: Net ir įgijusi teisę į valstybės subsidiją, jauna šeima dėl kredito kreipiasi į banką arba kredito uniją. Suteikdami būsto kreditus jaunoms šeimoms kredito davėjai atsižvelgia į tai, kad paskolos gavėjo turimi finansiniai įsipareigojimai neviršytų 40 proc. asmens ar šeimos nuolatinių pajamų, o nuosavų lėšų dalis paprastai turi sudaryti ne mažiau 15 proc. įsigyjamo būsto vertės, bet gali būti ir didesnis.
- Statybos užbaigimas: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atkreipia dėmesį, kad kredito davėjas gali paprašyti pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad statybos bus užbaigtos sutartu laiku: tai gali būti suderintas projektas ir statybų leidimas, rangos sutartis, namo statybų ir jo įrengimo sąmata. Svarbu tai, kad kredito įstaigoje pirmiausia vertinamos jaunos šeimos pajamos ir turimos nuosavos lėšos, kurios gali būti skiriamos namo statyboms.
- Rangovas arba savarankiškas darbas: Teisę į valstybės subsidiją įgijusi jauna šeima, kuri nori būstą regione statytis, gali samdyti arba rangovą, arba atlikti darbus savo jėgomis. Teisės aktai, reguliuojantys finansinę paskatą, tai leidžia. Statybos turi būti baigtos su kredito davėju sutartu laiku. Subsidija išmokama tik pabaigus namo statybas per sutartą su kredito davėju laikotarpį (įprastai 1-2 metus).
- Jeigu prašymas skirti subsidiją pirmam būstui regione pirkti ar statyti netenkinamas, nes tais metais buvo išnaudotos visos šiam tikslui skirtos lėšos, tuomet šeima įrašoma į sąrašą finansinei paskatai gauti kitais kalendoriniais metais. Tuo atveju jauna šeima turėtų atnaujinti savo prašymo duomenis iki kitų metų sausio 15 d. Labai svarbu pabrėžti, kad kai šeima finansinės paskatos turi palaukti kitų metų ir sutuoktiniams per tą laiką sueina 36-eri, bet prašymo pateikimo metu sutuoktiniai buvo ne vyresni kaip 35-erių metų, jie laikomi atitinkantys kriterijus.
Bankai, dalyvaujantys programoje
Sutartys buvo pasirašytos jau nuo rugsėjo 1 d., tačiau ministerija tik dabar pranešė oficialiai apie bankus, kuriuose bus galima gauti subsidiją paramai būstui. Tai yra SEB ir Swedbank. Taip pat paramą galėsite gauti ir Luminor banke.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vykdė kredito įstaigų atranką, kurios teiks valstybės iš dalies kompensuojamus būsto kreditus trims metams. Informuojame, kad pasirašytos sutartys su kredito įstaigomis ir šios kredito įstaigos teiks valstybės iš dalies kompensuojamus būsto kreditus 2018-2020 m.
Kredito davėjui jauna šeima taip pat turi pateikti Gyventojų registro departamento pažymą, kad jauna šeima nėra susijusi artimos giminystės ryšiais su asmeniu, iš kurio perka būstą.
Vietovės, kuriose galima įsigyti būstą su subsidija
Nuo birželio pabaigos jaunos šeimos paskatą pirmam būstui gali gauti įsigydamos jį daugiau Lietuvos teritorijų. Norintys gauti paskatą nuo šiol būstą gali planuoti ir Gargžduose, Tauragėje, dalyje Palangos ir Utenos.
Registrų centrui patvirtinus nekilnojamojo turto normatyvines vertes 2019 metams, tikslinamas vietovių, kurios nuo 2019 m. sausio 1 d. nepatenka į regiono sąvoką, sąrašas. Vadinasi, kad jaunos šeimos, pateikusios prašymus finansinei paskatai gauti nuo 2019 m.
VISIBANKAI.LT Kaip gauti būsto paskolą? 2023-07-01
Būsto Rinkos Tendencijos ir Demografiniai Pokyčiai
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Vilnius jau ne vienerius metus išlaiko augimo tendenciją, o 2019 metais gyventojų prieaugis buvo pats didžiausias - siekė net 9899. 2019 metais teigiamos demografinės tendencijos pasirodė ir kituose didmiesčiuose, t.y. Nuolatinių gyventojų skaičius sausio 1 d. Paskutinius kelerius metus Vilniaus gyventojų skaičius sparčiai didėjo. 2020 metų pradžioje, t.y. sausio-vasario mėnesiais tęsėsi analogiškos augimo tendencijos, tačiau kovo mėnesį gyventojų prieaugis praktiškai sustojo. Galima daryti prielaidą, kad didelę įtaką tokiam pasikeitimui turėjo įvestas karantinas ir su tuo susiję kiti neigiami veiksniai.
Vilniaus miesto augimas labiausiai paremtas kelių veiksnių: natūralios gyventojų kaitos bei vidinės ir tarptautinės migracijų. Paskutinius kelerius metus Vilniaus bendrasis natūralios gyventojų kaitos rodiklis siekė apie 2 (tūkstančiui gyventojų), o tai reiškia, kad natūrali gyventojų kaita lėmė Vilniaus gyventojų prieaugį ne daugiau kaip 1000-1200 per metus. Likęs prieaugis buvo nulemtas migracijos. Dabartiniame COVID-19 kontekste, sunku tikėtis aktyvios migracijos į sostinę.
UAB „Centro kubas - Nekilnojamasis turtas“ nuomone, tokios demografinės perspektyvos kels papildomai rūpesčių būsto rinkos dalyviams, nes, tikėtina, kad bus mažiau paklausos, o pasiūla, kuri paskutinius kelerius metus buvo itin aktyvi, dar kurį laiką judės iš inercijos.
Bankinio Finansavimo Statistika ir Palūkanų Normos
Nors 2020 metų I ketv. pabaigoje Lietuvos ekonomika bei nekilnojamojo turto rinka patyrė šoką, sukeltą COVID-19 viruso, tai kol kas neatsispindi bankinio finansavimo statistikoje, kuri rodo, kad tiek skolinimosi būstui įsigyti apimtys, tiek ir bankų maržos išliko panašios į ankstesnių mėnesių rodiklius. Nemaža tikimybė, kad artimiausių mėnesių rodikliai bus kuklesni, nes vis daugiau signalų rinkoje apie tai, kad bankai griežtina paskolų išdavimą, kad gyventojams tampa sunkiau pasiskolinti ir pan. Tai reiškia, kad būsto rinkoje sandorių apimtys ir likvidumas turėtų trauktis.
Tam tikrus ženklus apie galimą palūkanų normos kilimą siunčia ir tarpbankinio skolinimosi, t.y. EURIBOR, pokyčiai. Jau ne vienerius metus EURIBOR laikosi žemiau nulio, tačiau 2020 metais matomas tarpbankinio skolinimosi palūkanų normos „kilimas“, t.y. artėjimas prie nulio.
Vis dėlto, svarbu pažymėti, kad būsto palūkanos vis dar išlieka istorinėse žemumose, o aptarnavimo išlaidos neviršija istorinio vidurkio, tačiau svarstant įsigyti būstą su paskola jau reikia susimąstyti apie ateityje gerokai išaugsiančius paskolos kaštus, nes pvz. perkant būstą už 100,000 Eur su 15% dydžio pradiniu įnašu, kuomet paskolos laikotarpis 20 metų, metinei palūkanų normai pakilus nuo 2.00% iki vos 3.00%, mėnesio įmoka paaugtų apie 14%, o bendra mokamų palūkanų suma apie 48%.
Europos Centrinio Banko (ECB) sausį paskelbti duomenys rodo, kad iki vienerių metų trukmės (kintamosios) palūkanų normos, skolinantis būstui, Lietuvoje buvo didžiausios euro zonoje. Lietuvos banko Makroprudencinės politikos skyriaus vyresnysis ekonomistas Rokas Norvilas komentuoja, kad vidutinį būsto paskolų palūkanų normos dydį Lietuvoje ir skirtumą nuo kitų euro zonos valstybių labiausiai lemia dvi priežastys: rinkoje vyraujančios kintamosios palūkanų normos ir didelė koncentracija bankų sektoriuje.
Pasak jo, Lietuvoje daugiau kaip 95 proc. būsto paskolų išduodama su kintamomis palūkanų normomis, kurias sudaro banko marža ir kintama palūkanų dalis, atspindinti pinigų kainą konkrečiu metu. Būtent didėjęs „Euribor“ ir lėmė būsto paskolų palūkanų normų didėjimą tiek Lietuvoje, tiek kitose euro zonos šalyse.
Lietuvos bankų asociacija (LBA) komentuoja, kad būsto paskolų palūkanų lygis panašus visame Baltijos šalių regione. Anot asociacijos, sprendžiant iš statistikos, Lietuvoje skolinimosi apimčių mažėjimo nėra.
Lietuvos banko duomenimis, gyventojams išduotos būsto paskolos sudarė 12,08 mlrd. eurų, palyginti su 11,3 mlrd. eurų. Tuo metu naujai išduotų būsto paskolų suma siekė apie 183 mln. eurų per mėnesį.
Būsto Rinkos Segmentai
Butų rinka Vilniuje jau kuris laikas buvo tapusi ne tik būsto pirkėjų, bet ir investuotojų „žaidimų aikštele“. Priešingai nei namų/ kotedžų segmente, butų rinkoje nemenka dalis pirkėjų investavo tik todėl, jog tai buvo viena geriausių alternatyvų įdarbinti turimus pinigus, suteikianti patrauklią grąžą bei nereikalaujanti ypatingos priežiūros. Tokių investuotojų atėjimas į rinką stipriai padidino jos aktyvumą bei likvidumą, bet kartu prisidėjo ir prie spartesnio kainų augimo.
Visgi, šis procesas turi ir „šalutinį poveikį“ - padidėjusį volatilumą, kas reiškia, kad atėjus blogesniems laikams, rinka lygiai taip pat gerokai labiau išgyvens neigiamą poveikį.
Realesnis karantino ir prasidėjusio ekonomikos smukimo poveikis matosi antrinėje, t.y. senos statybos butų rinkoje, kurioje sandorių apimtys susitraukė apie 30 proc., lyginant su šių metų pradžia.
2020 metų I ketv. NT plėtotojai Vilniuje aktyviausiai naujus butus siūlė Šnipiškėse ir Pilaitėje, kuriose susikaupęs maždaug ketvirtadalis visų neparduotų naujų butų sostinėje.
Antrinė butų rinka pasižymi tuo, kad joje veikia daug neprofesionalių dalyvių, kurie yra mažiau informuoti, todėl ir jų sprendimai dažnai yra gerokai emocionalesni. Dėl šios priežasties pokyčiai šiame segmente taip pat gali vykti daug didesnėmis amplitudėmis nei pirminėje rinkoje.
Individualūs gyvenamieji namai per pastaruosius trisdešimt metų patyrė vieną didžiausių transformacijų, didelius 2 - 3 aukštų 300 - 400 m2 ploto namus pakeitė nedideli 1 - 2 aukštų 100 - 200 m2 ploto būstai bei kotedžai.
Patarimai Dirbantiems Savarankiškai
Kol ekspertai ginčijasi dėl nekilnojamojo turto kainų prognozių, rekordinės būsto nuomos kainos ir didelė būsto paskolų pasiūla dažnai tampa svaria paskata nuosavam būstui įsigyti. Tai ypač aktualu dirbantiems savarankiškai, kuriems atsiranda vis daugiau galimybių gauti paskolą būstui.
Vienas svarbiausių momentų, kurį kartais pamiršta dirbantys savarankiškai - pajamų tvarumas, t.y. jų reguliarumas. Pasitaiko, kad asmuo kreipiasi dėl paskolos iš karto po to, kai gauna didesnes pajamas už suteiktas paslaugas, tačiau jei ankstesnius kelis mėnesius jis pajamų negavo, paraiška bus atmesta.
Jei pajamos gaunamos iš skirtingų klientų, sutartys nėra būtinos, tačiau kredito įstaigai reikės pateikti bent po vieną sąskaitą-faktūrą už vertinamus mėnesius. Kartais žmonės nustemba dėl reikalavimo pateikti sąskaitas-faktūras, nes jų ne visada prašo klientai, taip pat jos nėra būtinos deklaruojant pajamas, tačiau sąskaitos reikalingos, kaip patvirtinimas dėl suteiktų paslaugų ir gauto atlygio, tad jų neturėjimas gali sukliudyti gauti paskolą.
Kai pagrindinis pajamų šaltinis yra dividendai, jie taip pat turi būti gaunami periodiškai - kas mėnesį, kas ketvirtį, kas pusmetį ar kas metus, bet ne trumpiau nei paskutiniuosius dvejus metus.
Net jei internetinės skaičiuoklės parodo, kiek galima būtų pasiskolinti ir kokiam laikui, tai yra tik preliminarus pasiūlymas. Kiekviena kredito įstaiga, teikianti būsto paskolas ar paskolas su nekilnojamojo turto įkeitimu, vertina ne tik pajamas, bet ir pajamų ir įsipareigojimų santykį, kredito istoriją bei pajamas, liekančias pragyvenimui, todėl realų paskolos pasiūlymą gyventojai gaus tik užpildę paraišką. Geriausia tai padaryti dar prieš ieškantis būsto.
Lietuvos bankas, bendradarbiaudamas su Finansų ministerija, rengia reguliavimo pakeitimus, kurie įpareigotų bankus gyventojams, siekiantiems būsto paskolos, pateikti bent du būsto paskolos pasiūlymus su skirtingomis palūkanų rūšimis - su kintamąja palūkanų norma bei su bent 5 metus fiksuotąja palūkanų norma pagrįsta kaina arba kitokiu produktu apsidraudimui nuo palūkanų svyravimų.