Išieškojimas iš Sutuoktinio Asmeninio Turto Sąlygos Lietuvoje

Gyvenant santuokoje, vienas iš sutuoktinių gali turėti įvairių asmeninių finansinių įsipareigojimų kreditoriams. Jų nevykdant, kreditoriai gali inicijuoti teisinius procesus. Galutiniame rezultate skolos išieškojimas gali būti pradėtas vykdyti iš to sutuoktinio turto, kuris prie šių finansinių įsipareigojimų atsiradimo net nėra prisidėjęs, pavyzdžiui, iš jo gaunamo darbo užmokesčio. Esant tokiai situacijai, natūraliai kyla klausimas, ar toks išieškojimas yra teisėtas ir ar įmanoma jį sustabdyti?

Visuomenėje pakankamai tvirtai vyrauja suvokimas, kad santuokoje sutuoktinių įgytas turtas tampa bendru bei gali būti naudojamas bendroms jų prievolėms vykdyti. Rečiau susimąstoma, koks konkretus turtas po santuokos sudarymo tampa bendru bei kokios teisinės pasekmės sutuoktiniams dėl to gali kilti. Bendrosios jungtinės nuosavybės teisė reiškia, kad turtas yra bendras, o konkretaus sutuoktinio dalis šiame turte nėra nustatyta.

Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas (įskaitant ir iš darbo teisinių santykių gaunamas pajamas), sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė.

Sutuoktiniai turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, naudojasi, valdo ir disponuoja bendru susitarimu. Taip pat sutuoktiniai vedybų sutartimi gali nustatyti ir kitus tarpusavio turtinius santykius.

Taigi, nemokaus sutuoktinio skolos, atlikus tam tikras teisines procedūras, gali būti išieškomos iš bet kokio šeimos turto, kuris yra laikomas bendrąją jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe. Pavyzdžiui, pradelstos vyro skolos gali būti išieškomos iš jo žmonos gaunamo darbo užmokesčio, net jeigu žmona nėra prisidėjusi prie vyro turimų finansinių įsipareigojimų atsiradimo ir atvirkščiai - žmonos nesumokėtos skolos gali būti dengiamos iš jos vyro darbo pajamų dalies, kadangi, kaip minėta, darbo užmokestis ir kitos sutuoktinių pajamos, gautos santuokos metu, yra laikomos sutuoktinių bendrąją jungtine nuosavybe.

Tačiau skolingo sutuoktinio skolos negali būti išieškomos iš jo sutuoktinio turto, kuris pagal įstatymą yra laikomas tokiam sutuoktiniui asmenines nuosavybes teise priklausančiu turtu. Tokiu turtu yra pripažįstamas iki santuokos sudarymo sutuoktinio atskirai įgytas turtas, asmeniškai paveldėtas ar dovanų gautas turtas, piniginės kompensacijos už sveikatai padarytą žalą ir kitos tikslinės piniginės išmokos, kurių negalima perleisti kitiems asmenims (CK 3.89 str.).

Asmeninė Atsakomybė Už Prievoles

Visų pirma, esant tokiai situacijai, būtina suprasti, kad kiekvienas sutuoktinis yra pats asmeniškai atsakingas už savo turimas asmenines prievoles kreditoriams. Buvimas santuokoje savaime nereiškia, kad vienas sutuoktinis tampa atsakingu už kito sutuoktinio turimas skolas. Tačiau, jeigu sutuoktiniai nėra nutraukę santuokos, sudarę ikivedybinės, ar povedybinės sutarties, būnant santuokoje sutuoktiniams yra taikomas įstatymo nustatytos bendros turto teisinio režimo taisyklės. Svarbu suprasti, kad po santuokos sudarymo ima galioti bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, kuri reiškia, kad turtas, įsigytas po santuokos tiek abiejų, tiek vieno sutuoktinio vardu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Bendroji Jungtinė Nuosavybė: Kas Įeina?

Visuomenėje pakankamai tvirtai vyrauja suvokimas, kad santuokoje sutuoktinių įgytas turtas tampa bendru bei gali būti naudojamas bendroms jų prievolėms vykdyti. Rečiau susimąstoma, koks konkretus turtas po santuokos sudarymo tampa bendru bei kokios teisinės pasekmės sutuoktiniams dėl to gali kilti. Bendrosios jungtinės nuosavybės teisė reiškia, kad turtas yra bendras, o konkretaus sutuoktinio dalis šiame turte nėra nustatyta.

CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama:

• Turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.
• Pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto.
• Pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai.
• Įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas.
• Pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

Dažnas nustemba sužinojęs, kad bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamas ir darbo užmokestis ar senatvės pensija - pajamos, gautos iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos. Sutuoktiniui priklauso 50 % dalis kito sutuoktinio darbo pajamų ir atvirkščiai.

Antstolio Veiksmai Išieškant Skolas

Antstolis gali pradėti vykdyti išieškojimą iš bendrosios jungtinės nuosavybės turto pagal vieno iš sutuoktinio turimas asmenines prievoles tik tuo atveju, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka tokiam sutuoktiniui asmenines nuosavybes teise priklausančio turto (CK 3.112 str. 1 d.). Tai reiškia, kad antstolis pirmiausia turi išsiaiškinti, ar skolingas sutuoktinis neturi jokių lėšų ar turto, iš kurio galėtų būti vykdomas išieškojimas (CK 3.89 str. 1 d.).

Antstolis gali pradėti vykdyti išieškojimą iš bendrosios jungtinės nuosavybės turto tik po to, kai yra tiksliai nustatoma skolingam sutuoktiniui priklausanti turto dalis tokiame turte arba yra padalijimas santuokoje įgytas turtas. Tik po to, kai yra tiksliai nustatoma skolingam sutuoktiniui priklausanti turto dalis, esanti bendrojoje nuosavybėje, antstolis gali pradėti vykdyti išieškojimą iš kito sutuoktinio gaunamo darbo užmokesčio ar kitų pajamų, kurios pagal sutuoktinių patvirtintą susitarimą arba teismo nutartį priklauso ir skolingam sutuoktiniui.

CPK 666 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas ne tik į skolininko (ės) asmeninį turtą, bet ir į jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Nepaisant to, jog skolininko (ės) prievolė yra asmeninio pobūdžio, išieškojimas pagal šią prievolę gali būti nukreipiamas į skolininkui (ei) priklausančią dalį, esančią jo (jos) ir sutuoktinio (ės) bendrame turte.

Jei skolininko (ės) dalis, esanti jo (jos) ir sutuoktinio (ės) bendrame turte nenustatyta, pagal CPK 667 straipsnį, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir tik po to pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko (ės) turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Kreipusis į teismą dėl skolininko (ės) turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas suteikia išieškojimą vykdančiam antstoliui teisę areštuoti visą bendrą turtą tol, kol bus nustatyta skolininku esančio sutuoktinio dalis šiame turte. Tai reiškia, kad kitas sutuoktinis tokio arešto taikymo laikotarpiu laikinai negalės laisvai disponuoti visu savo gaunamu darbo užmokesčiu ar kitomis panašaus pobūdžio pajamomis.

Situacija Galimas išieškojimas iš bendro turto Būtinos sąlygos

• Vieno sutuoktinio asmeninės skolos Taip, jei nepakanka asmeninio turto Antstolis turi įrodyti, kad skolininkas neturi asmeninio turto. Būtina nustatyti skolininko dalį bendrame turte.
• Skolos, susidariusios iki santuokos Ne, išskyrus išieškojimą iš dalies, priklausančios bendram sutuoktinių turtui Išieškojimas galimas tik iš sutuoktiniui asmenine nuosavybe priklausančio turto arba iš bendro turto dalies, priklausančios skolininkui.

Vedybų Sutartis: Apsauga Nuo Skolų Išieškojimo

Siekiant išvengti tokios situacijos, kuomet vieno sutuoktinio turimos asmeninės skolos yra pradedamos išieškoti iš kitam sutuoktiniui priklausančio turto, pavyzdžiui, iš jo gaunamo darbo užmokesčio, yra rekomenduotina sutuoktiniams sudaryti vedybų sutartį.

Tokioje sutartyje sutuoktiniai gali pakeisti įstatymo nustatytą turto teisinį rėžimą ir nusistatyti, kad visas turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra laikomas kiekvieno sutuoktinio asmenine nuosavybe. Tokiu atveju sutuoktinio gaunamas darbo užmokestis, pajamos, gaunamos iš sutuoktinio veiklos arba turtas, įgytas santuokos metu, bus laikomas to sutuoktinio asmenine nuosavybe. Net ir tuo atveju, jeigu išieškojimas jau yra pradėtas, sutuoktiniai vis tiek turi teisę sudaryti vedybų sutartį ir pakeisti įstatymo nustatytą sutuoktinių turto teisinį rėžimą. Sudarius ir įregistravus vedybų sutartį, yra galima kreiptis į antstolį su prašymu nutraukti skolos išieškojimą iš skolininkės (-o) sutuoktinio (ės) darbo užmokesčio ar kitų pajamų, iš kurių jau yra pradėtas vykdyti išieškojimas.

Vedybų sutartis yra sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium. Vedybų sutartis gali būti sudaryta tiek iki santuokos įregistravimo (ikivedybinė sutartis), tiek bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo (povedybinė sutartis). Vedybinė sutartis, sudaryta iki santuokos įregistravimo, įsigalioja nuo santuokos įregistravimo dienos, o povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip.

Vedybų sutarties tipai

Pagal CK 3.101 str., vedybų sutartimi sutuoktiniai gali pasirinkti vieną iš šių turto teisinių režimų:

• Visiško turto atskirumo režimą, kuris reiškia, kad sutuoktinių po santuokos sudarymo įgytas turtas bus tik šį turtą įgijusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
• Bendrosios dalinės nuosavybės teisinį režimą, kuris reiškia, kad santuokos metu sutuoktinių įgytas turtas jiems priklausys iš anksto nustatytomis dalimis.
• Mišrų turto teisinį režimą, derinant aukščiau aptartų turto režimų privalumus.

Vedybų sutartyje sutuoktiniai taip pat gali nusistatyti turto padalijimo būdą bei tvarką, jeigu nuspręstų nutraukti santuoką. Šios sąlygos įtraukimas į vedybų sutartį apsaugo sutuoktinius nuo ginčų teisme ir ilgo bylinėjimosi proceso.

Svarbu paminėti, kad sudaryta ir notaro patvirtinta vedybų sutartis privalo būti įregistruota vedybų sutarčių registre, kadangi vedybų sutartis prieš trečiuosius asmenis, pavyzdžiui, kreditorių ar antstolį, gali būti panaudota tik ją išviešinus.

Kiti Skolų Išieškojimo Būdai

Lietuvos teisinėje sistemoje taikomi du skolų išieškojimo būdai - ikiteisminis ir teisminis skolų išieškojimas. Kiekviena situacija yra individuali, todėl pirmiausia įvertiname aplinkybes, kreditoriaus lūkesčius, skolininko poziciją.

Ikiteisminis skolų išieškojimas dažniausiai pasirenkamas kai:

• Skola nėra labai didelė
• Skola nėra susidariusi labai seniai, jai nėra suėjęs senaties terminas
• Žinoma skolininko gyvenamoji vieta, tarp skolininko ir kreditoriaus vyksta bendravimas
• Nėra pradėti jokie teisminiai procesai dėl skolos išieškojimo
• Yra neginčijami skolą įrodantys dokumentai

Teisminis skolų išieškojimas dažniausiai pasirenkamas kai:

• Skola yra labai didelė
• Skola yra susidariusi seniai, jai galioja senaties terminas
• Nežinoma skolininko gyvenamoji vieta, nėra bendravimo tarp skolininko ir kreditoriaus, skolininkas nepripažįsta skolos fakto
• Yra pradėti teisminiai skolos išieškojimo procesai ar galiojantys teismo sprendimai
• Yra neginčijami skolą įrodantys dokumentai

Ikiteisminis skolų išieškojimas

• Nereikia mokėti jokio išankstinio mokesčio, o už mūsų paslaugas atsiskaitoma, kai skola pilnai išieškota
• Greitesnis procesas be teismo procesų laukimo ir teisminių dokumentų rengimo
• Veiksmai pradedami vos pasirašius paslaugų teikimo sutartį
• Ikiteisminis skolų išieškojimas emociškai nevargina klientų, visais procesais rūpinasi mūsų teisininkai
• Plačios alternatyvos: kreditoriui ir skolininkui sutinkant galimybė vietoj skolos įkeisti skolininko turtą, skolininkui pasirašyti vekselį ar priimti kitus derybinius sprendimus

Teisminis skolų išieškojimas

• Nesukelia jokių rūpesčių kreditoriui - dokumentus parengia bei kreditorių atstovauja teisme mūsų teisininkai
• Jokios galimybės skolininkui negrąžinti skolos, priverstinis skolos išieškojimas pradedamas pristačius teismo sprendimą antstoliui
• Galimybė išieškoti skolą net ir esant sudėtingai situacijai - skolininkui gyvenant užsienyje, neturint pajamų (turto konfiskavimas) ir pan.
• Galimybė atgauti su skolos išieškojimu susijusias išlaidas, kurios išieškomos iš skolininko

tags: #isieskojimas #is #sutuoktinio #asmeninio #turto