Individualios įmonės turto išieškojimas Lietuvoje

Individuali įmonė (IĮ) - tai vienam fiziniam asmeniui arba šeimai priklausanti įmonė. LR individualių įmonių įstatyme įtvirtinta, jog individualią įmonę gali įsteigti tik vienas fizinis asmuo, kuris tampa įmonės dalyviu - savininku. Individualios įmonės savininko atsakomybė yra neribota, t.y., individualios įmonės turtas neatskiriamas nuo savininko turto. Šiame straipsnyje aptarsime individualios įmonės turto išieškojimo procesą, įskaitant mokestinių nepriemokų išieškojimą, priverstinio išieškojimo būdus ir sutuoktinio atsakomybę.

Mokestinių nepriemokų išieškojimas

Ne visuomet mokesčių mokėtojas (mokestį išskaičiuojantis asmuo) gali įstatymų nustatytais terminais sumokėti mokesčius bei su jais susijusias sumas. Mokesčių mokėtojui mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėjus minėtų sumų, atsiranda mokestinė nepriemoka (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 2 str. 19 d.).

Mokestinės nepriemokos administravimo veiksmai:

• Išieškojimo užtikrinimo būdai
• Pranešimas, Raginimas
• Teisė priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką
• Priverstinio išieškojimo būdai
• Priverstinio išieškojimo sustabdymas
• Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą atidėjimas arba išdėstymas
• Mokestinės nepriemokos pripažinimas beviltiška mokestine nepriemoka
• Mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties taikymas
• Mokestinės nepriemokos perėmimas
• Mokesčio bei su juo susijusių sumų sumokėjimas už mokesčių mokėtoją

Išieškojimo užtikrinimo būdai

Mokesčių administratorius, siekdamas išieškoti mokestinę nepriemoką, turi teisę taikyti šiuos MAĮ 95 straipsnyje numatytus mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus:

• Delspinigiai;
• Turto areštas;
• Nurodymas kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigai nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų);
• Hipoteka ar įkeitimas;
• Laidavimas ar garantija, įskaitant atvejus, kada laidavimu arba garantija užtikrinamas galinčios atsirasti mokestinės prievolės įvykdymas.

Pranešimas ir Raginimas

Pagal MAĮ 105 straipsnį įgijus teisę priverstinai išieškoti nepriemoką, Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau - VMI) mokesčių mokėtojui pateikia Pranešimą apie turimą nepriemoką (toliau - Pranešimas) arba Raginimą, kurio forma FR0486 patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. V-11 „Dėl formų patvirtinimo“ (toliau - Raginimas). Pranešimas mokesčių administratoriaus iniciatyva rengiamas mokesčių mokėtojams, kurie yra laiku nesumokėję nepriemokos, t. y. deklaruoto mokesčio prievolės ir delspinigių, baudų už administracinius nusižengimus (toliau - baudos už AN), taip pat prievolių, užregistruotų pagal Lietuvos Respublikos išduotus vykdomuosius dokumentus (išskyrus vykdomuosius dokumentus, kuriais mokesčių mokėtojui teismo paskirta bauda, skaičiuojama už kiekvieną uždelstą reikalavimo nevykdymo dieną) arba užsienio valstybės kompetentingos institucijos prašymus.

Mokesčių mokėtojui, laiku nevykdančiam savo mokestinės prievolės, mokesčių administratorius įteikia raginimą geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas vienu iš šių atvejų:

1. įsiteisėja sprendimas dėl mokesčių mokėtojo skundo mokestiniuose ginčuose, tai yra apskundus mokesčių administratoriaus sprendimą, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija savo sprendimu nepatenkina mokesčių mokėtojo skundo ir tokio sprendimo mokesčių mokėtojas nustatytu terminu neapskundžia; arba mokestinį ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimas, nepatenkinantis mokesčių mokėtojo skundo, yra galutinis;
2. priimamas neigiamas sprendimas dėl mokesčių mokėtojo prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą;
3. nutraukiama mokestinės paskolos sutartis;
4. mokesčių mokėtojas atitinkamo mokesčio įstatymo nustatytu laiku nesumoka nedeklaruojamo mokesčio.

Teisė priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką

Pagal MAĮ 105 straipsnį mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu yra bent vienas iš nustatytų pagrindų:

• mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime;
• mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio arba muitinės deklaracijoje nurodyto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu;
• mokesčių mokėtojas MAĮ 81 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytais terminais nesumoka mokesčių administratoriaus sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodyto mokesčio ir su juo susijusių sumų.

Teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas, o jeigu raginimas nesiunčiamas, - kitą dieną po MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyto termino pabaigos.

Priverstinio išieškojimo būdai

Pagal MAĮ 106 str. 1 dalį mokesčių administratorius priverstinai išieško mokestinę nepriemoką:

• duodamas kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos (sąskaitų). Šis nurodymas vykdomas MAĮ 63 straipsnyje nustatyta tvarka;
• pateikdamas laiduotojui arba garantui reikalavimą įvykdyti mokesčių mokėtojo prievolę ir už mokesčių mokėtoją sumokėti mokestinę nepriemoką (jeigu mokestinės prievolės įvykdymas užtikrintas laidavimu arba garantija);
• duodamas kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš laiduotojo arba garanto sąskaitos (sąskaitų), jeigu laiduotojas arba garantas nevykdo MAĮ 106 straipsnio 2 punkto reikalavimo. Šis nurodymas vykdomas MAĮ 63 straipsnyje nustatyta tvarka;
• priimdamas sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto. Šį sprendimą vykdo antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka;
• priimdamas sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos, užtikrintos priverstine hipoteka (įkeitimu), išieškojimo iš įkeisto turto. Šis sprendimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka priimti nutarimai skirti baudas priverstine tvarka vykdomi pagal Administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnyje nustatytas procedūras.

Priverstinio išieškojimo sustabdymas

Pagal MAĮ 110 straipsnį mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas sustabdomas šiais atvejais:

• Skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, taip pat mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymą minėtoms sumoms padengti (išskyrus atvejus, kai įskaitoma mokesčių mokėtojo prašymu);
• Mokestinės paskolos sutarties sudarymas stabdo mokesčio ir su juo susijusių sumų, kurių mokėjimo terminas yra atidedamas (išdėstomas) priverstinį išieškojimą;
• Mokesčių administratorius, vadovaudamasis protingumo ar ekonominio tikslingumo kriterijais, turi teisę savo iniciatyva nepradėti arba stabdyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras.

Mokestinės nepriemokos atidėjimas arba išdėstymas

MAĮ numatyta ir galimybė taikyti mokestines lengvatas turinčiam laikinų finansinių sunkumų mokesčių mokėtojui. Mokesčių administratorius gali atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą iki vienų metų ar jį išdėstyti ne daugiau kaip 5 metams nuo prašymo pateikimo mokesčių administratoriui dienos, bet ne anksčiau kaip nuo mokestinės nepriemokos susidarymo dienos (MAĮ 88 straipsnis).

Individualios įmonės savininko ir sutuoktinio atsakomybė

Šiuo metu galiojančiuose Lietuvos įstatymuose įtvirtinta, kad jeigu individualios įmonės prievolėms užtikrinti nepakanka įmonės turimo turto, už prievolės įvykdymą atsako įmonės savininkas savo turtu. Jeigu prievolei įvykdyti nepakanka nei individualios įmonės turto, nei individualios įmonės savininko turto, prievolės išieškojimas galimas iš individualios įmonės savininko sutuoktinio dalies bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto.

Prievolės įvykdymas iš sutuoktinio galimas tik kreditoriui įrodžius, jog individualios įmonės savininko sutuoktinis dalyvavo individualios įmonės veikloje, pavyzdžiui davė sutikimą steigti individualią įmonę, savo aktyviais veiksmais kūrė šeimos verslą ir t.t.

Vadovaujantis LR CK 3.88 str. 4 d. „įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas.” Svarbu pabrėžti tai, kad steigiant individualią įmonę privalu turėti įmonės savininko sutuoktinio sutikimą, kadangi savininko sutuoktinis taip pat gali dalyvauti/dalyvauja įmonės steigime.

Teismų praktika

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nagrinėjo bylą, kuomet AB Ūkio bankas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo (A.L. individualios medienos perdirbimo įmonės (toliau - IĮ)) negrąžintą 49197,34 litų sumą (14248.53 Eur), kurią IĮ pasiskolino sudariusi paskolos sutartį su banku. Įmonių bankroto įstatymo 33 str. 1d. nustato, jog bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas ir reikalavimo teisės pagal įmonės skolininkų prievoles bankrutuojančiai ar bankrutavusiai įmonei įvertinami ir parduodami nustatyta tvarka.

Taip pat LAT senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 33 11-as punktas nurodo, kad kai bankroto byla iškeliama įmonei, kurios turtas neatskirtas nuo įmonės savininko turto, įmonės savininkas (savininkai) administratoriui privalo pateikti viso turimo turto sąrašą, įskaitant ir esančio bendrąja jungtine nuosavybe.

Todėl buvo nurodyta parduoti IĮ turtą, taip pat ir asmeninį A. L. (IĮ savininko) turtą tam, kad būtų įvykdyti turtiniai įsipareigojimai kreditoriui. Tačiau piniginių lėšų IĮ kasoje ir banko sąskaitoje nebuvo. Taip pat nebuvo likę ir IĮ priklausančio ilgalaikio ir trumpalaikio turto.

Tačiau LAT nutarė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliacinės instancijos nutartį panaikinti. LAT nurodė, kad ieškovas kreipėsi į teismą dėl IĮ skolos priteisimo asmeniškai iš A. L. po to, kai jau buvo baigtos bankroto procedūros ir IĮ buvo išregistruota. Teismo nuomone, tokios teisės ieškovas neturėjo.

LAT konstatavo, kad kai dėl bankroto likviduojama individuali įmonė, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo (CK 2.50 str. 4d.), ir nėra šio juridinio asmens dalyvio turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas tenkinant šios įmonės kreditorių reikalavimus, laikytina, kad šios įmonės savininko (dalyvio) prievolės prieš įmonės kreditorius pasibaigia (CK 6.128 str.

Taigi, įstatymai nustato, kad individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo, už kurios prievoles įmonės savininkas atsako visu turtu. Tačiau LAT savo praktikoje išaiškino, kad ne visais atvejais kreditorius su savo reikalavimu gali kreiptis tiesiogiai į įmonės savininką.

Individualios įmonės bankrotas

Nagrinėjant Kauno apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-916-638/2022, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo N. Š. individualiai įmonei, teismas konstatavo, kad atsakovės turtinė padėtis atitinka JANĮ 2 dalies 7 dalyje nurodytą įmonės nemokumo sąvoką, nes atsakovė laiku negali vykdyti turtinių prievolių. Teismas sprendė, kad yra įstatyminis pagrindas atsakovei N. Š. IĮ iškelti bankroto bylą (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis).

Pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalį, tuo atveju, kai neribotos civilinės atsakomybės juridiniam asmeniui, kokiu yra individuali įmonė, prievolėms įvykdyti neužtenka juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis, t. y. įstatyme nustatyta subsidiarioji atsakomybė.

Individualios įmonės dalyvis yra jos savininkas, todėl tuo atveju, kai individualios įmonės turto neužtenka įvykdyti prievolėms, už individualios įmonės prievoles atsako individualios įmonės savininkas savo turtu (CK 6.245 straipsnio 5 dalis). Tuo remiantis bei įvertinus individualios įmonės, kaip civilinių teisinių santykių subjekto, atsakomybės už prievoles specifiką, N. Š. individualios įmonės bankroto byloje bendraatsakovu patrauktinas ir šios įmonės savininkas N. Š. (CPK 43 straipsnio 2 dalis).

Advokato komentaras

Dažnai pasitaiko klausimų, ar antstolis turi teisę reikalauti skolos, jei įmonė jau seniai likviduota. Individuali įmonė kaip kiekvienas juridinis asmuo yra pavadinimą turinti įmonė, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas (CK 2.33 straipsnio 1 dalis), todėl laikytina, kad ji turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja nuosavybės ar patikėjimo teise (CK 2.48 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad individuali įmonė, kaip savarankiškas civilinių santykių subjektas, už savo prievoles atsako jai nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu.

CK 2.50 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu individualios įmonės prievolėms įvykdyti neužtenka įmonės turto, už įmonės prievoles atsako jos savininkas (juridinio asmens dalyvis). Šios nuostatos reiškia, kad, nors individuali įmonė ir jos savininkas yra atskiri civilinių teisinių santykių subjektai, galintys savarankiškai prisiimti prievoles ir už jas atsakyti, tačiau, individualiai įmonei neturint pakankamai turto atsiskaityti už savo skolas, už jas turi atsiskaityti savininkas asmeniniu turtu ir jam tenkančia bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalimi.

Tačiau toks individualios įmonės ir jos savininko teisinis reglamentavimas nereiškia, kad, individualiai įmonei neturint turto atsakyti pagal jos prievoles ar tokią įmonę likvidavus, jos savininkas savaime, kai nėra teismo sprendimo ar kito vykdytino dokumento priteisti iš savininko jo įmonės skolas, įgyja subsidiariąją prievolę atsakyti už įmonės skolas.

Individualios įmonės turtas

Pagal IĮ įstatymo nuostatas, individualios įmonės turtui priskiriamas nuosavybėn perduotas jos savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas, taip pat turtas, įgytas individualios įmonės vardu.

IĮ savininko įnašu laikomas piniginių lėšų, ilgalaikio materialiojo turto perdavimas IĮ nuosavybėn. Įnašas įforminamas surašant ir pasirašant pinigų ar kito turto perdavimo dokumentus, kurie įforminami teisės aktų nustatyta tvarka.

Savininko įnašas pinigais yra lygus perduotai pinigų sumai, o įnašas ilgalaikiu turtu yra to turto įsigijimo kaina. Jei nėra ilgalaikio turto pirkimo (įsigijimo) kainą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų, tai turto kaina gali būti nustatyta nepriklausomų turto vertintojų, turinčių teisę užsiimti tokia veikla.

Šeimos verslas

Šeimos verslą galima apibūdinti kaip verslą, kai viena šeima kontroliuoja verslo sprendimus ir mažiausiai du jos nariai yra įsitraukę į bendrą verslą. Tai lyg dviejų skirtingų, bet sujungtų sistemų - verslo ir šeimos - sąveika, kuri pasižymi neapibrėžtomis ribomis ir skirtingomis taisyklėmis.

Kai įmonę (ūkį, verslą) po santuokos sudarymo įsteigė vienas sutuoktinis, turtas, skirtas tokiai įmonei (ūkiui, verslui) funkcionuoti, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (jeigu šis turtas ar pajamos yra santuokos nutraukimo momentu ar kitais santuokos pasibaigimo atvejais).

Nuosavybės apskaita

Kiekvienas turtas būtinai turi savininką, o apskaitininkai privalo apskaičiuoti tiek turtą, tiek ir nuosavybę (nurodyti, kam konkrečiai priklauso gėrybės, kuriomis disponuoja įmonė). Nuosavybės sąvoka apskaitoje susijusi su turto investavimo į įmonę šaltiniu, kitaip tariant, apibūdina, kas konkrečiai įdėjo turtą į įmonę.

Lygybė tarp turto, kuriuo disponuoja įmonė, ir savininkų bei skolintojų nuosavybės vadinama apskaitinė lygybe. Ji pagrįsta dviem požiūriais: tas pačias vertybes, kuriomis įmonė disponuoja. Turtas parodo mums, kas konkrečiai priklauso įmonei, kitaip tariant, kuo ji disponuoja. Skolintojų ir savininkų nuosavybė nusako, kiek ir kam priklauso įmonės turto.

Savininkų nuosavybės apskaita

Savininkų nuosavybei apskaityti skirtos to paties pavadinimo, kaip ir balanso skyriai A.I.-A.V., sąskaitų grupės Nr.30 - Nr. 34: Nr. 30 Kapitalas, Nr. 31 Akcijų priedai (nominaliosios vertės perviršis), Nr. 32 Perkainojimo rezervas, Nr. 33 Rezervai.

Sutuoktinių nuosavybės formos

Vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kurį yra atribojamas sutuoktinių asmeninis ir bendras turtas, yra laiko kriterijus.

Apibendrinant, individualios įmonės turto išieškojimas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis atidžiai sekti įstatymus ir teismų praktiką. Svarbu žinoti tiek mokesčių mokėtojų, tiek kreditorių teises ir pareigas, kad būtų užtikrintas teisingas ir efektyvus išieškojimo procesas.

tags: #isieskojimasd #is #individualios #imones #turto