Kai keli asmenys valdo tą patį turtą bendrosios nuosavybės teise, kiekvienas iš jų turi tam tikras teises ir pareigas. Viena svarbiausių teisių - pirmumo teisė įsigyti parduodamą bendrosios nuosavybės dalį. Ši teisė yra įtvirtinta Civiliniame kodekse (CK) ir skirta apsaugoti bendraturčių interesus, užtikrinant, kad į bendrą nuosavybę nepatektų nepageidaujami asmenys.
Šiame straipsnyje aptarsime, ką daryti, jei jūsų pirmumo teisė yra pažeidžiama, kokie yra notaro įsipareigojimai parduodant dalį bendrosios nuosavybės ir kaip apsisaugoti nuo galimų ginčų ateityje.
Pirmumo Teisės Įsigyti Turtą Esminiai Aspektai
Pagal CK 4.79 straipsnį, dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėjas privalo raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Kai parduodama dalis nekilnojamojo daikto, apie tai pranešama per notarą. Jeigu dalis parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.
Situacija: Miško Bendraturčiai Ir Pirmumo Teisės Pažeidimas
Įsivaizduokime situaciją, kai močiutė su keturiais kitais asmenimis turi 4 ha miško bendrosios nuosavybės teise. Likę keturi savininkai nusprendžia parduoti savo dalis už labai mažą kainą. Močiutė nesutinka, todėl jai pagrasinama, kad parduos ir be jos sutikimo. Tokiu atveju, jei kiti bendraturčiai parduotų savo dalis neinformavę močiutės arba pasiūlę jai įsigyti už tą pačią kainą, būtų pažeista jos pirmumo teisė.
Mamos sprendimas nupirkti mišką gali būti geras būdas apsaugoti šeimos interesus. Tačiau, jei giminaičiai nesutinka parduoti už tą pačią mažą kainą, už kurią norėjo parduoti svetimiems, kyla klausimas, ar yra galimybių apsisaugoti, kad be močiutės sutikimo nebūtų parduotas ir jai priklausantis miškas.
Ką Daryti Pažeidus Pirmumo Teisę?
Jei vis dėlto dalis miško būtų parduota pažeidžiant močiutės pirmumo teisę, ji turi teisę per tris mėnesius kreiptis į teismą, reikalaudama, kad jai būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Tai reiškia, kad teismas gali įpareigoti pirkėją perleisti įsigytą dalį močiutei už tą pačią kainą, už kurią jis ją įsigijo.
Svarbu pažymėti, kad bendrosios nuosavybės dalies pardavėjas ir pirkėjas yra solidariai atsakingi už atsiradusių iki šio daikto dalies pardavimo prievolių, susijusių su parduodamo daikto dalimi, įvykdymą kitiems bendraturčiams.
Notaro Vaidmuo Ir Bendraturčių Informavimas
Parduodant dalį bendrosios nuosavybės, notaras atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant, kad būtų laikomasi visų įstatymų reikalavimų. Notaras privalo informuoti visus bendraturčius apie planuojamą pardavimą ir užtikrinti, kad jiems būtų suteikta galimybė pasinaudoti pirmumo teise.
Ar Reikia Raštiško Atsakymo Į Pardavėjo Pranešimą?
Nors įstatymai tiesiogiai nereikalauja raštiško atsakymo į pardavėjo pranešimą apie ketinimą parduoti dalį bendrosios nuosavybės, rekomenduojama atsakyti raštu. Raštiškas atsakymas gali būti svarbus įrodymas, jei kiltų ginčų ateityje.
Jei bendraturtis nori pasinaudoti pirmumo teise, jis turėtų raštu informuoti pardavėją ir notarą apie savo ketinimą įsigyti parduodamą dalį už siūlomą kainą ir sąlygomis. Jei bendraturtis atsisako pasinaudoti pirmumo teise, jis taip pat turėtų tai padaryti raštu.
Situacija: Vienas Savininkas Nori Parduoti Visą Turtą, Kiti - Nupirkti
Ką daryti, jei iš penkių bendraturčių vienas nori parduoti visus 4 ha, o likę keturi savininkai nori nupirkti tuos 4 ha kiekvienas sau? Tokiu atveju, sandoris sudaromas laisva šalių valia. Jei visi pirkėjai nori pirkti, tai dar nereiškia, kad pardavėjas nori parduoti proporcingai.
Jei sandorį tvirtinančiam notarui nėra žinoma apie tai, kad ir kiti bendraturčiai norėtų įsigyti keičiamą parduoti dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, galimas atvejis, kai į notarą kreipiasi du bendraturčiai, kurių vienas nori parduoti savo dalį, o kitas - ją nupirkti.
Jei potencialus pardavėjas sutiktų parduoti savo dalį keliems bendraturčiams proporcingai jų turimoms dalims bendrojoje dalinėje nuosavybėje, būtų tvirtinama pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu vienas pardavėjas parduotų dalį bendrosios dalinės nuosavybės dviems ar keliems bendraturčiams. Jei pardavėjas nesutiktų parduoti savo dalies vienam iš ją pageidaujančių įsigyti bendraturčių ir sutiktų ją parduoti kitam, būtų tvirtinama pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu vienas bendraturtis parduoda visą savo dalį kitam bendraturčiui, nes šiuo atveju turėtų pirmumą šalių laisvės principas - tai yra, pardavėjo teisė pasirinkti pirkėją laisvai iš asmenų, turinčių pirmumo teisę pirkti.
Svarbu pažymėti, kad bendraturtis norėdamas parduoti dalį ne bendraturčiui, jis turi pasiūlyti visiems, bet neprivalo siūlyti visiems, jei nori parduoti vienam iš bendraturčių. Kadangi sandoriui sudaryti reikia dviejų šalių valios, tai savaime suprantama, kad vien ta aplinkybė, jog visi bendraturčiai nori pirkti, dar nereiškia, kad bendraturtis turi ją parduoti visiems.
Dėl to, pageidaujantys bendrasavininkiai parduodamą dalį pirktų lygiomis dalimis ar tik proporcingai jau turimoms nuosavybės dalims, priklauso nuo pardavėjo ir pirkėjų susitarimo.
Žemės Ūkio Paskirties Žemės Įsigijimo Ypatumai
Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas numato tam tikrus apribojimus ir sąlygas, taikomas žemės ūkio paskirties žemės įsigijimui. Pirmumo teisę (išskyrus atvejus, kai pirmumo teise pasinaudoja žemės sklypo bendraturčiai Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka) įsigyti privačios žemės ūkio paskirties žemės, kurią pagal galiojančius detaliuosius ar specialiuosius planus planuojama panaudoti visuomenės poreikiams, taip pat žemės ūkio paskirties žemės, reikalingos valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamiems valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių ir (ar) sistemų rekonstravimo ir projektavimo darbams atlikti ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti, už kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis turi valstybė.
Žemės savininkas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą praneša pasirinktam notarui arba Nacionalinei žemės tarnybai. Pranešime apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą žemės savininkas privalo nurodyti žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudotoją (-us), jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypą naudoja kitas asmuo, ir pardavimo sąlygas. Jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavėjo pranešimas pateikiamas notarui, šis ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jo gavimo dienos šį pranešimą perduoda Nacionalinei žemės tarnybai. Kai parduodama bendrosios nuosavybės teise valdoma žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalis, pranešimas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalį Nacionalinei žemės tarnybai teikiamas, jeigu Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka pirmumo teise pirkti žemės sklypą nepasinaudoja žemės sklypo bendraturtis.
Nacionalinė žemės tarnyba apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kada asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo gavimo dienos praneša per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis parduodamo žemės sklypo naudotojui (-ams), asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės sklypai ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, savivaldybės pagal žemės buvimo vietą administracijos direktoriui ar kitai žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotai institucijai, jeigu parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą pagal galiojančius detaliuosius ar specialiuosius planus planuojama panaudoti visuomenės poreikiams. Nacionalinė žemės tarnyba informaciją apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kada šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo gavimo dienos taip pat paskelbia savo interneto svetainėje. Šie asmenys savo sutikimą (sprendimą, kai žemė įsigyjama valstybės nuosavybėn) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ar atsisakymą jį pirkti turi pateikti Nacionalinei žemės tarnybai ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo arba pranešimo paskelbimo Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje dienos.
Nacionalinė žemės tarnyba, gavusi rašytinį sutikimą, sprendimą pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, galėjo pateikti sutikimą jį pirkti, pabaigos dienos patikrinusi asmenų gautus sutikimus pasinaudoti pirmumo teise ir nustačiusi jų atitiktį šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytiems reikalavimams, išduoda pažymą žemės sklypo pardavėjui, kad šis žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas šiame straipsnyje nustatyta tvarka pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui. Kai pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą pirmumo teise pageidauja keli asmenys, Nacionalinė žemės tarnyba raštu informuoja asmenis, pageidavusius įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kad šis žemės sklypas bus parduodamas asmenims pagal šiame įstatyme nustatytą eilę.
Kai pirmumo teisę turintys asmenys atsisako pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą arba nustatytu laiku nepateikia sutikimo pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, Nacionalinė žemės tarnyba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, galėjo pateikti sutikimą jį pirkti, pabaigos dienos išduoda pažymą, kad siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti pagal šio straipsnio nuostatas, ir žemės sklypo savininkas šį žemės sklypą gali perleisti kitiems asmenims.
Pagrindiniai Aspektai, Susiję Su Žemės Ūkio Paskirties Žemės Įsigijimu
| Aspektas | Aprašymas |
|---|---|
| Pirmumo teisė | Valstybė turi pirmumo teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, kurią planuojama panaudoti visuomenės poreikiams arba melioracijos darbams. |
| Pranešimas apie pardavimą | Žemės savininkas privalo pranešti notarui arba Nacionalinei žemės tarnybai apie sprendimą parduoti žemę. |
| Nacionalinės žemės tarnybos vaidmuo | Informuoja suinteresuotus asmenis apie parduodamą žemę ir priima jų sutikimus arba atsisakymus pirkti. |
| Pažyma dėl pirmumo teisės | Nacionalinė žemės tarnyba išduoda pažymą, patvirtinančią, kad pirmumo teisę turintys asmenys nepageidauja pirkti žemės. |
Ši informacija padės jums geriau suprasti bendraturčių teises ir pareigas, taip pat žinoti, kaip apsaugoti savo interesus parduodant ar įsigyjant dalį bendrosios nuosavybės.
tags: #isigyti #turta #bendrasavininkai #turi #pirmuma