Automobilių išperkamoji nuoma - tai viena iš populiariausių transporto įsigijimo formų tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Tokios nuomos esmė paprasta: klientas moka mėnesines įmokas, naudojasi automobiliu, o laikotarpio pabaigoje turi galimybę jį išsipirkti. Automobilių išperkamoji nuoma dažnai painiojama su lizingu arba veiklos nuoma. Tačiau svarbu žinoti, kad tai nėra vienintelis variantas.
Nors mūsų pagrindinė specializacija - ilgalaikė veiklos nuoma, daugeliui klientų pasiūlome lankstesnes sąlygas, įskaitant galimybę automobilį perimti nuosavybėn sutarties pabaigoje. Automobilių išperkamoji nuoma gali būti tinkamas sprendimas tiems, kurie tiksliai žino, kokio automobilio nori ilgam laikui.
Šiame straipsnyje aptarsime PVM aspektus, susijusius su nekilnojamojo turto nuoma ir išperkamąja nuoma, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisės aktus ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktiką.
PVMĮ 31 straipsnio taikymas nekilnojamojo turto nuomai
Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau - PVMĮ) 31 str. nurodytų nuostatų taikymo prasme, nekilnojamojo turto nuoma - sutartam laikui už atlygį teisės naudotis nuosavybe kaip savininkui suteikimas, užtikrinant, kad joks kitas asmuo negalės pasinaudoti tokia teise. Nekilnojamojo turto nuomos sandorio tikslas - galimybė pasinaudoti tam tikru nekilnojamuoju turtu (t. y. „pasyvus“ tam tikro ploto suteikimas).
Kai kartu su nekilnojamu turtu išnuomojamas ir kitas jame esantis turtas (pvz., baldai, įranga ir pan.) ar suteikiamos kitos paslaugos, t. y., sudaromas „mišrios“ nuomos paslaugų sandoris, tai PVM tikslais laikoma, kad sandorį sudaro keli elementai. Tokiu atveju remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau - ESTT) praktika (byla C-41/04, C-251/05 ir kt.), reikia nustatyti, ar yra sudarytas vienas ar du (ar daugiau) sandoriai.
Jei sandorį sudarantys elementai yra taip glaudžiai susiję, kad objektyviai ekonominiu požiūriu sudaro visumą, kurios išskaidymas būtų dirbtinio pobūdžio, neturi atskiro savarankiško tikslo (pagrindinį sandorį padaro tik patrauklesnį, yra tik priemonė geriausiomis sąlygomis įvykdyti šį pagrindinį sandorį), tai PVMĮ prasme laikoma, kad šių elementų ar veiksmų visuma sudaro vieną sandorį.
Nustatant kuris iš sandorio elementų yra pagrindinė paslauga, svarbu atsižvelgti į sandorio sudarymo tikslą. Jei sandorio tikslas yra pasyvus tam tikro ploto suteikimas, kartu suteikiant kitai šaliai teisę naudotis šiuo plotu kaip savininkui užtikrinant, kad niekas kitas negalės pasinaudoti šia teise, tai PVM tikslais laikoma, kad sudaromas nekilnojamojo turto nuomos sandoris (ESTT byla C-409/98, C-275/01, C-428/02, C-284/03, C-451/06), kuris PVM neapmokestinamas.
Jeigu nurodytu atveju, patalpos bus nuomojamos (subnuomojamos) kartu su jose esančia įranga (baldais), tai bus laikoma, kad teikiamos „mišrios“ nuomos paslaugos, kurias sudarantys elementai yra akivaizdžiai neatskiriami vienas nuo kito ir dėl to laikoma, kad sudarytas vienas sandoris.
Tačiau, jeigu būtų sudaromi darbo vietų (ne patalpų) nuomos sandoriai, kurių tikslas yra išnuomoti tik įrengtą darbo vietą (dalį patalpos, kuria dalinasi su kitais tokiais nuomininkais, darbo stalą, kėdę, lentynas ir pan.), nesuteikiant nuomininkams patalpų (ar jų dalies) valdymo ar kontrolės teisių (pvz., sutartis nesuteikia nuomininkams teisės kontroliuoti ar apriboti patekimą į patalpų plotą, kuriame yra jų darbo vieta, ir pan.), tai tokiu atveju teikiama paslauga PVM tikslais nelaikoma nekilnojamojo turto nuomos paslauga ir jai PVM lengvata, nustatyta PVMĮ 31 straipsnyje, netaikoma.
Tokie sandoriai turėtų būti vertinami kaip PVM apmokestinamų paslaugų teikimas ir apmokestinant paslaugas taikomas standartinis 21 proc. Pagal PVMĮ 31 str. 3 dalies nuostatas apmokestinamasis asmuo (nuomotojas) turi teisę pasirinkti už patalpų nuomą, kuri pagal PVMĮ 31 straipsnį PVM neapmokestinama, skaičiuoti PVM PVMĮ nustatyta tvarka, jeigu patalpos nuomojamos apmokestinamajam asmeniui PVM mokėtojui.
Tuo atveju, jeigu įmonė būtų pasirinkusi nuo patalpų nuomos paslaugų skaičiuoti PVM ir patalpos būtų nuomojamos individualią veiklą vykdantiems asmenims PVM mokėtojais, tai tokie nuomos sandoriai būtų apmokestinami standartiniu 21 proc.
Nuo 2025-05-01 įsigaliojo nauja LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau - PVMĮ) 31 straipsnio 3 dalies redakcija, taip pat mokesčių administratorius atnaujino ir papildė PVMĮ 31 straipsnio komentarą. Šios dalies komentaras papildytas nuostata, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 2) gyvenamosioms patalpoms priskiriami butai (t. y.
Komentaras papildytas paaiškinimu dėl trumpalaikės ir ilgalaikės nuomos. Trumpalaikė gyvenamųjų patalpų nuoma, t. y. nuoma, kurios laikotarpis trumpesnis kaip 2 mėnesiai, apmokestinama PVM, taikant standartinį PVM tarifą. Asmenys viešbutyje, kuris yra PVM mokėtojas, apsistoja įvairiais laikotarpiais.
Nustatant 2 mėnesių laikotarpio termino pradžią ir pabaigą vadovaujamasi Civilinio kodekso (toliau - CK) nuostatomis.
1 PAVYZDYS. Sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Sutartyje numatyta, kad ji įsigalioja 2025 m. kovo 5 d. ir sudaroma 2 mėnesių laikotarpiui. Šiuo atveju nuomos termino pradžia bus 2025 m. kovo 6 d. 00:00 val., o pabaiga - 2025 m. gegužės 6 d.
2 PAVYZDYS. Fizinis asmuo, PVM mokėtojas, savo turimas, nuosavybės teise priklausančias gyvenamosios paskirties patalpas - butą - nuomoja 2 savaitėms, 10 dienų ar pan., t. y. trumpesniam nei 2 mėn. laikotarpiui.
Šios dalies komentaras papildytas ESST teismo praktika ir nustato, kad pagal suformuotą ESTT praktiką (bylos: C-326/99, C-409/98, C-108/99, C-269/00 ir kt.) nekilnojamojo turto nuoma PVM apskaičiavimo tikslais suprantama kaip nuomotojo įsipareigojimas suteikti teisę nuomininkui naudotis nekilnojamuoju turtu kaip savininkui nustatytu laiku už užmokestį, jokiam kitam asmeniui negalint pasinaudoti šia teise.
ESTT sprendime C-215/19 (41 p.) patikslino, kad PVM direktyvoje numatytas nekilnojamojo turto nuomos neapmokestinimas paaiškinamas tuo, kad nekilnojamojo turto nuoma, nors ir ekonominė veikla, paprastai yra pasyvi ir nesukuria didelės pridėtinės vertės.
Tokia veikla skiriasi nuo kitų veiklos rūšių, susijusių su pramone ir prekyba, arba nuo veiklos, kurios tikslas atitinka paslaugos teikimą, o ne paprastą turto perleidimą, pavyzdžiui, teisės naudotis golfo aikštele, teisės naudotis tiltu už kelių mokestį ar teisės įrengti cigarečių automatus prekybos vietose.
Savo praktikoje ESTT ne kartą akcentavo, kad nekilnojamojo turto nuomos pasyvusis pobūdis, kuris pateisina tokio sandorio neapmokestinimą PVM, susijęs su paties sandorio pobūdžiu, o ne su tuo, kaip nuomininkas naudoja atitinkamą turtą (byla C-278/18, 21 punktas).
Taip pat komentaras patikslintas dėl „mišrių“ sandorių apmokestinimo PVM. Kai kartu su nekilnojamuoju turtu perduodamas ir kitas jame esantis turtas (įrenginiai, inžineriniai tinklai ir pan.), teikiamos papildomos paslaugos, t. y. sudaromas ,,mišrus“ paslaugų sandoris, tai PVM apskaičiavimo tikslais laikoma, kad sandorį sudaro keli elementai.
Tokiu atveju, remiantis ESTT praktika (bylos C-41/04, C-251/05 ir kt.), reikia nustatyti, ar yra sudarytas vienas, du ar daugiau atskirų sandorių.
1 PAVYZDYS. UAB, eksploatuojanti futbolo stadioną, su futbolo klubu sudarė sutartį dėl teisės naudotis futbolo stadiono aikštynu. Sutartyje numatyta, kad futbolo klubas futbolo stadiono aikštynu, taip pat žaidėjų ir teisėjų drabužinėmis galės naudotis ne daugiau nei 18 dienų per sporto sezoną (sporto sezonui prasidedant kiekvienų kalendorinių metų liepos 1 d. ir baigiantis kitų metų birželio 30 d.). Pagal sutartį UAB:
- turi visišką ir neribotą teisę suteikti tokias pačias teises kitiems savo pasirinktiems fiziniams arba juridiniams asmenims, išskyrus minėtas 18 dienų;
- turi teisę bet kada patekti į minėtas patalpas tam, kad užtikrintų tinkamą naudojimąsi jomis ir apsisaugotų nuo bet kokios žalos (keliama tik viena sąlyga - netrukdyti tinkamai sporto rungtynių eigai);
- išlaiko patekimo į patalpas nuolatinės kontrolės teisę;
- reikalauja sumokėti fiksuotą 1 750 Eur atlyginimą už kiekvieną naudojimosi aikštynu, drabužinėmis, kavinės, durininko paslaugomis, visų patalpų apsauga ir priežiūra dieną - pagal susitarimą 20 proc. šios reikalaujamos sumos sudaro mokestis už teisę patekti į futbolo aikštę, 80 proc. - mokestis už įvairias priežiūros, valymo, remonto (žolės pjovimas, sėjimas ir kt.) ir žaidimo aikštės atnaujinimo paslaugas, taip pat už papildomas paslaugas.
2 PAVYZDYS. Bendrovė valdo biurų pastatą, skirtą įrengtų darbo vietų nuomai. Biurų pastatas yra naudojamas skirtingų klientų, ieškančių darbui skirtos aplinkos (visiškai įrengtų darbo vietų), poreikiams tenkinti.
- kitas paslaugų paketas: tam tikros darbo vietų erdvės yra izoliuotos - yra pertvaros, yra rakinamos durys. Tai atskiri visiškai įrengti darbo kabinetai, kuriuose gali dirbti vienas ar keli žmonės (toliau - Biuro erdvės).
Biuro erdvės nuomos atveju klientai turi daugiau privatumo, nes gali išsinuomoti visiškai įrengtą darbui tinkamą izoliuotą atskirą rakinamą kabinetą ir jam nereikia dalytis darbo vietos erdve su kitais bendrovės klientais bendroje darbo erdvėje. Tiek Biuro erdvės, tiek Bendradarbystės erdvės nuomos atveju klientui nereikia niekuo rūpintis - nei darbo vietos įrengimu, nei jos priežiūra, aptarnavimu ar remontu, t. y. Bendradarbystės erdvės paslaugos susideda iš keleto elementų: naudojimosi darbo vieta, bendromis poilsio zonomis, virtuvėle, sanitariniais mazgais, konferencijų salėmis ir kt. Visi šie elementai yra glaudžiai susiję, neturi savarankiško tikslo, todėl PVM apskaičiavimo tikslais laikoma, kad yra sudarytas vienas sandoris.
Paslaugos gavėjui nėra priskirta konkreti darbo vieta (konkretus darbo stalas) ir vieną dieną jis dirba vienoje darbo vietoje, kuri tuo metu yra laisva, kitą dieną - kitoje, bendroje darbo erdvėje su kitais žmonėmis, t. y. neturi teisės į aiškiai apibrėžtą erdvę. Atsižvelgiant į tai, laikoma, kad dominuojantis sandorio elementas - įrengtos darbo vietos nuoma. Tokiu atveju PVM apskaičiavimo tikslais laikoma kad sudarytas darbo vietos nuomos sandoris, kuris apmokestinamas PVM, taikant standartinį 21 proc.
Biuro erdvės nuomos paslauga susideda iš keleto elementų, kurie yra glaudžiai susiję, nėra savarankiški ir objektyviai sudaro vieną ekonomiškai neskaidomą paslaugą. Biuro erdvės nuomos atveju nuomininkas įgyja aiškią teisę į apibrėžtą erdvę - kabinetą, naudodamasis jam bendrovės suteiktu kabinetu, apriboja kitų asmenų galimybę naudotis tomis pačiomis patalpomis. Tokiu atveju laikoma, kad dominuojantis sandorio elementas - teisės naudotis patalpomis kaip savininkui nustatytu laiku už užmokestį įgijimas, ir joks kitas asmuo negali pasinaudoti šia teise. Todėl PVM apskaičiavimo tikslais laikoma, kad bendrovė suteikė kabineto, t. y.
Pagal PVMĮ 71 straipsnio nuostatas, Lietuvos apmokestinamasis asmuo (pvz., mažoji bendrija ar kita įmonė) privalo pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju bei už tiekiamas prekes, teikiamas paslaugas PVMĮ nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas PVM apmokestinamas prekes, suteiktas PVM apmokestinamas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršija 45 000 eurų.
Paklausime nurodytos pajamos iš nuomos paslaugų teikimo gali būti PVM neapmokestinamos arba PVM apmokestinamos, t. Atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas, patalpų nuomotojui (subnuomotojui) atsirastų prievolė registruotis PVM mokėtoju, skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM, jei jo bendras atlygis iš vykdomos ekonominės PVM apmokestinamos veiklos šalies teritorijoje per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršytų 45 000 eurų ribą.
Skaičiuojant šią ribą, turi būti atsižvelgiama į atlygį, kuris gautas/gautinas iš darbo vietų (ne patalpų) nuomos ir kitos PVM apmokestinamos veiklos šalies teritorijoje (jeigu tokia būtų vykdoma). Pažymėtina, kad jeigu iš PVM apmokestinamos veiklos per metus (paskutinius 12 mėnesių) gautas/gautinas atlygis viršija nustatytą 45 000 eurų, bet veiklą vykdantis asmuo neįsiregistruoja PVM mokėtoju, tai jis privalo apskaičiuoti ir sumokėti PVM nuo visų sandorių, dėl kurių teikimo buvo viršyta 45 000 eurų riba.
Parama būsto nuomai
Asmenys gali kreiptis dėl būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos į Socialinės paramos skyrių, Nemuno g. +370 37 20 97 38, el.
Pagal Civiliniame kodekse nustatytas sąlygas ne trumpiau kaip vieniems metams sudarytą būsto nuomos sutartį, pagal kurią išsinuomojo fiziniams asmenims (išskyrus asmens ar šeimos narių artimuosius giminaičius) ar juridiniams asmenims priklausantį būstą (išskyrus savivaldybei priklausantį būstą, švietimo įstaigų, mokslo ir studijų institucijų nuomojamus nuosavybės, patikėjimo, panaudos ar kita teise valdomus bendrabučius), esantį savivaldybės, kurioje asmuo ar šeima yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, o jeigu deklaruotos gyvenamosios vietos neturi, - savivaldybės, kurioje yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, teritorijoje.
3) šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išsinuomojo fiziniams asmenims (išskyrus asmens ar šeimos narių artimuosius giminaičius) ar juridiniams asmenims priklausantį būstą (išskyrus savivaldybei priklausantį būstą, švietimo įstaigų, mokslo ir studijų institucijų nuomojamus nuosavybės, patikėjimo, panaudos ar kita teise valdomus bendrabučius), jeigu būsto nuomos sutartyje nurodytas būsto nuomos mokesčio dydis per mėnesį neviršija vidutiniškai per mėnesį asmeniui ar šeimai tenkančių pajamų.
Vidutiniškai per mėnesį asmeniui ar šeimai tenkančios pajamos, nevertinant pagal šį įstatymą mokamos būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos, apskaičiuojamos pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta tvarka deklaruotas pajamas arba pagal asmens ar šeimos pateiktus duomenis apie praėjusių 6 mėnesių asmens ar šeimos pajamas, gautas iki kreipimosi dėl paramos būstui išsinuomoti, jeigu vidutiniškai per mėnesį asmeniui ar šeimai tenkančios pajamos, apskaičiuotos pagal deklaruotas pajamas, yra mažesnės nei būsto nuomos sutartyje nurodytas būsto nuomos mokesčio dydis per mėnesį.
Nedirbantiems studentams būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis apskaičiuojamas, iš būsto nuomos sutartyje nurodyto būsto nuomos mokesčio dydžio atimant mokslo ar studijų institucijos išduotoje pažymoje nurodytą vidutinio apgyvendinimo mokslo ar studijų institucijos bendrabutyje mokesčio asmeniui per mėnesį dydį.
Automobilių išperkamosios nuomos ypatumai
Automobilių išperkamoji nuoma - tai viena iš populiariausių transporto įsigijimo formų tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Tokios nuomos esmė paprasta: klientas moka mėnesines įmokas, naudojasi automobiliu, o laikotarpio pabaigoje turi galimybę jį išsipirkti. Automobilių išperkamoji nuoma dažnai painiojama su lizingu arba veiklos nuoma. Tačiau svarbu žinoti, kad tai nėra vienintelis variantas.
Nors mūsų pagrindinė specializacija - ilgalaikė veiklos nuoma, daugeliui klientų pasiūlome lankstesnes sąlygas, įskaitant galimybę automobilį perimti nuosavybėn sutarties pabaigoje. Automobilių išperkamoji nuoma gali būti tinkamas sprendimas tiems, kurie tiksliai žino, kokio automobilio nori ilgam laikui.
Štai keletas aspektų, kuriuos verta žinoti apie automobilių išperkamąją nuomą:
- Pradinis įnašas: Dažniausiai reikalingas pradinis įnašas - nuo 10%.
- Draudimas: Lizinguojamą automobilį reikia drausti Kasko draudimu.
- Sutarties pabaiga: Pasibaigus Jūsų finansinio lizingo ar veiklos nuomos sutarties terminui, patikrinkite, ar nepasibaigė ir draudimo sutartys.
- Automobilio grąžinimas: Jei planuojate automobilį grąžinti, įsitikinkite, kad automobilio rida neviršija maksimalios, automobilis yra švarus tiek iš išorės, tiek ir viduje, bei techniškai tvarkingas.
Automobilio lizingas ar pirkimas: kas iš tikrųjų pigiau?
Svarbu! Pakeitimai be įgaliojimo yra galimi tik jei esate transporto priemonės valdytojas. Ne visiems pakeitimams, kuriuos turite registruoti AB „Regitra“, reikia mūsų įgaliojimo. Pavyzdžiui, jis nereikalingas pasikeitus Jūsų įmonės rekvizitams, perdažius automobilį, patikslinant techninius duomenis, keičiant valstybinį numerį.
Tam užteks šio susitarimo. Jis pravers teikiant prašymą dėl prarasto ar naujo registravimo dokumento išdavimo ar transporto priemonės valdytojo registracijos pratęsimo. Jei planuojate su automobiliu vykti į kitas užsienio šalis, užpildykite prašymą. Pateikite prašymą „Swedbank“ interneto banke verslui, el. Jei iki sutarties pabaigos liko daugiau nei mėnuo, kreipkitės el. Jeigu planuojate pratęsti sutartį, tiesiog parašykite mums el.
Gavę sutarties pabaigos aktą privalote nedelsdami kreiptis į AB „Regitra“. Tai padaryti reikia per 5 (penkias) darbo dienas nuo pabaigos akto gavimo datos. Jeigu deklaraciją teiksite "EKETRIS" sistemoje, ją patvirtinsime per teisės aktų nustatytus terminus. Automobilio savininko pasikeitimą per penkias darbo dienas reikia savo lėšomis deklaruoti Transporto priemonių savininkų apskaitos registre. Jeigu deklaraciją teiksite "EKETRIS" sistemoje, ją patvirtinsime per teisės aktų nustatytus terminus.
Todėl automobilių gamintojai stengiasi pasiūlyti tvaresnių alternatyvų. jų išlaikymo kaštai yra mažesni. WLTP metodika.
Mažoms įmonėms Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje lizingą galime pasiūlyti su EIF garantija. Metinė apyvarta - iki 50 mln. eurų arba balanso turtas neviršija 43 mln. Metinė apyvarta - iki 2 mln. Eurų arba balanso turtas neviršija 2 mln. Finansavimas teikiamas pasinaudojant Europos Sąjungos parama iš fondo „InvestEU“. Fondo „InvestEU“ tikslas - remti Europos Sąjungos politikos tikslus. Netinkamas finansinių įsipareigojimų vykdymas didina Jūsų finansavimosi kaštus ir gali daryti neigiamą įtaką Jūsų kredito istorijai.