Išraiškinga mediena su raštais interjere: tradicijos ir modernumas

Mediena - tai pigi ir lengvai pasiekiama medžiaga, todėl dažniausiai buityje naudotus rakandus žmonės gamindavosi patys arba užsakydavo pas vietinius amatininkus. Ukmergės kraštotyros muziejuje sukaupti įvairūs buities rakandai atspindi XIX a. pab. - XX a. vid. žmonių gyvenimo kasdienybę.

Šiandien visi šie daiktai - tai prisiminimas apie mūsų senolių buitį ir jų kasdienybę. Kviečiame susipažinti su mūsų senolių namų apyvokos daiktais, kurie stebina išradingumu, praktiškumu ir paprastumu. Įvairius darbo įrankius bei kasdien buityje naudotus namų apyvokos daiktus, puoštus įvairiais išpjaustytais, išdrožinėtais, išpieštais ar tapytais ornamentais, gamino senieji liaudies meistrai.

Muziejaus fonduose saugomi paprasti, bet labai praktiški namų apyvokos daiktai, skirti drabužių ir tekstilės priežiūrai, maisto gaminimui ir laikymui, darbo įrankiai, interjero detalės. Kai kurie iš jų išsiskiria išraiškingomis formomis, meniškomis savybėmis, tai liudija apie gilias medžio apdirbimo tradicijas mūsų krašte.

Skrynios - tradicinis baldas audiniams ir drabužiams laikyti.

Mediniai rakandai ir jų paskirtis

• Kultuvė - medinis įrankis skirtas skalbimui vandens telkinyje. Kartais kultuvės būdavo išraižomos arba išpjaustomos geometriniais, augaliniais ornamentais. Skalbta ritmingai daužant su kultuve skalbinius, patiestus ant specialios lentos (velėklės, prikultuvo), kad būtų minkštesni. Naudotos iki XX a.
• Rumbė (rintė) - rumbėta lenta skalbiniams trinti. Medinė, stačiakampio formos, su rankena.
• Kočėlas (volkas) - porinis įrankis skalbiniams lyginti (kočioti). Viršus puoštas išdrožinėjant arba išpjaustant įvairius ornamentus; kartais būdavo išraižomi pagaminimo metai, savininkės inicialai.
• Verpstė - verpimo įtaisas kuodeliui pritvirtinti. Galva (dažniausia iš vienos pusės) ir kotas puošti augaliniais, geometriniais, gyvūniniais ar architektūriniais motyvais. Kartais būdavo įrėžiami pagaminimo metai. Naudota verpiant rateliu iki XX a.
• Vėtyklė - įrankis grūdams ar sėmenims valyti vėtant. Naudota iki XX a. pr.
• Piesta (grūstuvė) - indas grūdams ir sėmenims grūsti.
• Grūstuvas (piesčius) - įrankis grūdams ir sėkloms grūsti piestoje.
• Piestelė - indas skirtas maistui grūsti. Gaminta iš kietmedžio. Naudotos lašiniams, taukams, druskai ir prieskoniams grūsti. XX a. pr.
• Kaušas - semiamasis namų apyvokos reikmuo, naudotas grūdams semti.
• Kubiliukas - indas maistui laikyti. Kubiliukas naudotas lydytam sviestui, varškei, taukams laikyti.
• Pipirinė - indelis pipirams laikyti. Pipirinės buvo medinės arba tošinės.
• Šaukštas - įrankis skirtas valgymui arba maišymui. Prieš valgant šaukštai būdavo sudedami ant stalo į vieną krūvelę, iš kurios kiekvienas atsirinkdavo pagal savo žymenį kote. XX a. paplito suvenyriniai šaukštai su puoštais kotais.
• Lėkštė - apvalus indas lėkštais kraštais valgiams dėti ir valgyti. Medinės skobtos ar tekintos iš beržo, guobos, klevo, liepos; kraštai dažnai puošiami vingeliais ar augaliniais, geometriniais raštais.
• Gelda - pailgas skobtinis indas su galuose išdrožtomis rankenomis (ausimis). Gelda, tešlai minkyti.
• Sviesto forma - indelis sviestui formuoti.
• Sviestmušė (muštokė) - medinis prietaisas sviestui mušti.
• Rankšluostinė - skirta rankšluosčiui pakabinti. Priekinė lentelė išraižyta, išdrožinėta ar ištapyta įvairiais ornamentais.
• Kuparas (skrynia) - baldas audiniams ir drabužiams laikyti, kraičiui krauti. Dažytos žalia, vyšnine, mėlyna spalva, priekinė skrynios dalis, šonai ir antvožas dažnai papuoštas tapytais augaliniais ornamentais, kartais užrašomi pagaminimo metai.
• Stovynė - įtaisas vaikams mokytis stovėti.
• Battraukis (oželis, trauktuvas) - įtaisas batams nusiauti.

Mediniai rakandai - buities įrankiai ir interjero detalės.

Audimas ir audiniai interjere

Audimas lietuvėms moterims buvo ne tik amatas, bet ir svarbi saviraiškos forma. Audinio raštuose, spalvose atsiskleisdavo audėjos charakteris, skonis, vertybės.

Veprių krašto muziejuje audinių rinkinyje saugoma apie 50 rankinėmis staklėmis namuose austų audinių. Tai daugiausiai lovatiesės, gūnios, rankšluosčiai, staltiesės, kilimėliai.

Žymiausios Veprių krašto audėjos:

• Veronika Deksnienė (Minderytė)
• Filomena Leigienė (Rokaitė)
• Monika Liogienė (Savickaitė)
• Stasė Kuodienė (Matulytė)
• Marijona Ramonienė (Matulytė)
• Agota Razumienė (Stimburytė)
• Stefanija Petrusevičienė (Novikaitė)
• Elena Šarkienė (Kuliešytė)
• Zofija Sakalauskienė
• Jadvyga Čėsnienė (Čižytė)
• Marija Narušienė
• Mechauskienė (Žilinskaitė)

Tautodailės tyrinėtojai pastebėjo, jog senieji lietuvių liaudies audeklai pasižymi ne tiek technikos tobulumu, kiek detalių gausa. Tuometinės audėjos gebėjo derinti raštus ir spalvas, kurti originalius audimo raštus, tačiau tai buvo būdinga tik išradingiausioms šio amato puoselėtojoms. Raštai dažnai būdavo nusižiūrimi, bet kiekviena audėja, net ir kopijuodama, įdėdavo kažką savo, savito.

Virtuali paroda „Veprių krašto audėjos ir jų audiniai“ liudija, kad audimas - vienas seniausių amatų, austi pradėta dar neolite. Be to, tai ir viena iš labiausiai ištobulintų liaudies meno šakų. Lietuvoje iki XX a. pradžios austi mokėjo beveik kiekviena moteris. Šio amato nuo pat mažens mokydavosi namuose ar pas kaimynes. Mokytis austi pradėdavo nuo juostų. Piemenaudamos ausdavo juosteles, paaugusios - ilgus rietimus drobių, rankšluosčius, užvalkalus, paklodes bei lovatieses. Jaunos merginos sėsdamos prie staklių iš anksto rūpinosi savo kraičiu.

Audėja Veronika Deksnienė su penkiomis savo dukromis prie namų, Mankūnų kaime.

Pirktinių ne kiekvienas išgalėjo nusipirkti, o namie austi audiniai buvo daug patvaresni. Ši kraičio ruošimo tradicija išsilaikė iki Antrojo pasaulinio karo. Vyresnio amžiaus moterims rūpėjo, kad šeimos nariai būtų apsirengę, o namai būtų puošti kilimais, staltiesėmis ir lovatiesėmis.

Tapetai interjere: nuo tradicijų iki modernumo

Aš irgi šiuo metu esu už tapetus. Prieš keletą metų buvo užėjęs vajus dažyti, taip padarėm ir mes. O dabar jei tik darysim remontą, tai tikrai tapetuosiu.

Jaukiau, "šilčiau" kambaryje, prižiūrėti lengviau. Galima klijuoti vienspalvius, atrodys lyg nudažyta, galima vieną sieną išklijuoti kitokia spalva. Galima panaudoti jau minėtus natūralius (bambukas, įv. žolės) - tik jie turėtų būti kaip dekoracija gal, o ne visos sienos tokios. Pas ką interjeras klasikinis, puikiai atrodo prie grindų vienspalviai, ar su smulkiu rašteliu, paskui dekoratyvinė juosta, o aukščiau vertikaliai dryžuoti. Vaikų kambary prie grindų klijuočiau platesnę dekoratyvinę juostą su vaikiškais personažais ar pan.

Jeigu ir tapetuociaus,tai tik kokia viena siena..bet dabar jau abejoju,ar pas mane jie apskritai kurnors tiktu...

Tapetai interjere - puikus būdas suteikti namams jaukumo.

Man gražu toks neišbaigtumas. Mažoje patalpoje prie "plikos" sienos liestis nemalonu, ji šalta, beje, tinkas ir dažymas, kaip jau pastebėta, reikalo nekeičia. Tačiau yra kitų momentų-jei norisi vienspalvio paviršiaus, tai teks , ko gero , dažyti arba klijuoti tapetą ir ...dažyti. Yra, žinoma, ir vienspalvių tapetų, bet jei šneka apie bambuką, nendres, lianas, sizalį ir pan., tai jie brangūs, todėl naudojami ne visam plotui dengti ( antra vertus, kaip ir kamštis, gana "stipri" apdailos medžiaga,tampa savotišku diktatorium, tenka prie jos derinti kitus daiktus, o sienos ,mano galva, turi būt fonas daiktams). jei tai pigūs vienos spalvos tapetukai, tai jie ir laikys ne ilgiau nei dažytas paviršius.

Tas variantas su patalpos skaidymu horizontaliai ( stambaus rašto ar sodrios spalvos tapetai apačioje, dekoro juosta ir šviesesni tapetai, kitas raštas ar net dažyta siena viršuje) turi savo taikymo sritį-tai kaip taisyklė pseudoklasikinis ar tikrai istorinis interjeras, vadinasi, daiktai ( visų pirma baldai ir šviestuvai turėtų būt parenkami atitinkamai), antra vertus, tam geriausiai tinka seni pastatai su aukštom lubom, nes horizontalus skaidymas žemina patalpą. Privalumai- ant raštuotų paviršių mažiau pastebimas nusidėvėjimas, "šiltas" įspūdis, galimybė atnaujint dalimis.

Dar lieka medinių panelių variantas, tiek raižyto raudonmedžio už dešimtis tūkstančių, o gal šimtus tūkstančių, tiek iš faneruotų skydų ( gali irgi būt nepigu, jei pasirinksit kokią egzotinę medieną, pvz. zebrano ar pan.), tiek iš lentukių, kurios lakuojamos ar tiesiog dažomos-rezultate toks "kaimiškas" stiliukas. Nepamirškim klasikinio dendimo audiniu.

Racionalu derint kelias dangas, jei pasirinktas interjero stikius tai leidžia- tarkim, kokiam koridoriuje ar virtuvėj, kur sienos kenčia labiausiai, pasirinkt panelius ar atsparų margą tapetuką, patalpoj, kur siena nebus traumuojama, galima nepagailėt brangaus natūralaus tapeto ar kokio "venecijietiško" tinko.

O as tai siandien Seniuose varciau kataloga su dazomais tapetais. Ten jie tokie su ivairiais idomiais reljefiniais rastais, tai tam kataloge ir keleta nuotrauku buvo su gatavais kambariais,na tai man labai fainiai ir idomiai pasirode. Pries puse metu isikeleme i buta, tai visus kambarius tapetavome.O, bambukiniais tapetais klijavome virtuvine siena iki puses, ten kur stovi stalas, tai labai atrodo. Bet, jeigu kas laikote kate, tai geriau tokiu tapetu atsisakyti, nes jos greitai rastu kur nagucius padraskyti!

Bet, jeigu kas laikote kate, tai geriau tokiu tapetu atsisakyti, nes jos greitai rastu kur nagucius padraskyti!

Ir visai jie nereiklūs Vyro brolis tokiais (dažomais) ištapetavo sodo namelį, kiekvienai erdvei (atskiriems kambariams) pasirinko po vieną spalvą ir neapkraunantį smulkų raštą, kuris nei mažina kambarių, nei diktuoja tolimesnius itnerjero sprendimus.

tags: #ispjaustineta #mediena #su #rastais #butams