Trumpalaikė nuoma Lietuvoje tampa vis populiaresnė, ypač tarp turistų, norinčių patogiai apsistoti miestų centruose. Tačiau ši veikla susiduria su teisiniais iššūkiais, nes dažnai vykdoma gyvenamosios paskirties patalpose, o galiojantys teisės aktai tai riboja.
Šiame straipsnyje aptarsime trumpalaikės nuomos reguliavimą Lietuvoje, mokesčių mokėjimo būdus ir Europos Sąjungos perspektyvas.
ES Iniciatyvos ir Naujas Reglamentas
ES vis labiau pripažįsta, kad skaitmeniniai įrankiai gali užtikrinti skaidresnius duomenis. Iki šiol vieningos sistemos trūkumas ir skirtingi reikalavimai valstybėse narėse lėmė fragmentuotą situaciją - kai kur reguliavimas buvo neveiksmingas, kitur - pernelyg griežtas.
Įsigaliojus naujajai tvarkai visi nuomotojai privalės registruotis skaitmeninėje platformoje ir gauti unikalų identifikacinį numerį, kuris turės būti nurodytas skelbimuose. Kita svarbi nuostata - platformų prievolė dalintis duomenimis su nacionalinėmis ir vietos valdžiomis. Tai leis tiksliau taikyti būsto įstatymus, įgyvendinti zonų apribojimus ir užtikrinti, kad duomenų mainai atitiktų griežtus ES duomenų apsaugos reikalavimus (GDPR).
Lietuvos Perspektyvos
Lietuvoje vertinama itin palankiai. LVRA prezidentė E.Šiškauskienė sako, kad šie pokyčiai bus ypač svarbūs ir Lietuvai. „Mūsų asociacija yra Europinė konfederacijos narė ir visa Europa palaiko šį reglamentą ir įsigalios pagaliau teisybė ir žinomumas. Spaudžiame ir už turizmą atsakingą Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, kad jie įgyvendintų tą reglamentą“, - sako E.Šiškauskienė.
„Dabar Lietuvoje yra dvi atsiskaitymo formos: galima metų pabaigoje pateikti ataskaitas arba dirbti su verslo liudijimu. Jei pas mus išduotų verslo liudijimus su konkrečiai įrašytu verslo liudijimo numeriu, būtų galima matyti atsekamumą, kas yra savininkas“, - pastebi LVRA prezidentė.
Trumpalaikė nuoma, siūloma privataus sektoriaus, anot jos, šiuo metu nėra pakankamai aiškiai apibrėžta.
„Tai tiesiog būtų socialinis teisingumas ir vieniems ir kitiems. Ir klientams būtų saugiau - dabar nežinai, iš ko nuomojiesi, kas savininkas, kas gali 10 butų turėti, kas 15. Labai sudėtinga ir daugiabučių namų kaimynams. Matome, kas darosi kitose šalyse, pavyzdžiui, Ispanijoje, kur būtina atsiklausti namo bendrijų, ar gali nuomoti. Kaimynai niekada nežino, kas yra šalia - nėra saugu, nerakinamos laiptinės“, - problemas įvardija E.Šiškauskienė.
LVRA prezidentė įsitikinusi, kad visos apgyvendinimo įstaigos turėtų būti atsakingos ir už turisto mokesčio surinkimą.
„Vilniaus savivaldybė, yra pasidarę, kad užsisakant Vilniuje butą automatiškai nuskaičiuojamas turisto mokestis, kuris patenka į savivaldybės biudžetą. Tai yra teisinga praktika, tie mokesčiai paskui panaudojami daugiausiai skrydžių pritraukimui, renginiams, infrastruktūrai - visiems tai yra aktualu“, - sako ji.
E.Šiškauskienė atkreipia dėmesį ir į statistinių duomenų trūkumą, o tai, anot jos, yra labai didelė problema.
„Apie 40 proc. sudaro per privatų sektorių atvykstantys turistai ir niekas neveda apskaitos, niekas nežino jų skaičiaus, tik apytiksliai. Tai sudaro labai didelę dalį, o mes net realios statistikos neturime Lietuvoje - tai labai reikalinga. Taip ir užsienio investuotojus klaidiname, ir patys, kaip tamsoje klaidžiojame. Nematau problemų - jeigu vieni gali užpildyti, gali ir kiti“, - teigia E.Šiškauskienė.
Teisiniai Aspektai ir Baudų Rizika
Šiandien vien Vilniuje veikia daugiau nei pusantro tūkstančio trumpalaikės nuomos vietų, o asmenų, teikiančių tokias apgyvendinimo paslaugas, kasmet daugėja. Tačiau ne visi savininkai žino, kur nubrėžta teisinė riba tarp teisėtos nuomos ir patalpų naudojimo ne pagal paskirtį. Nežinojimas dažnai priveda prie baudų.
Pagal Statybos įstatymą ir techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, pastatų ir patalpų paskirtis privalo atitikti tai, kas nustatyta statybos dokumentuose ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre.
„Trumpalaikės nuomos kontekste svarbu suprasti, kad veiklos teisėtumą lemia ne pats nuomos laikotarpis ar pasirinkta platforma, o faktinis patalpų naudojimo pobūdis“, - aiškina G. Jeigu gyvenamosios paskirties patalpos faktiškai tampa skirtos nuolatiniam svečių apgyvendinimui, tokia veikla yra traktuojama kaip apgyvendinimo paslauga. Tokiu atveju patalpos naudojamos ne pagal nustatytą paskirtį, o savininkui gresia atsakomybė.
Ji atkreipia dėmesį, kad už patalpų naudojimą ne pagal paskirtį fiziniams asmenims gali būti skiriama bauda nuo 280 iki 3 000 eurų, o už pakartotinį pažeidimą - nuo 400 iki 6 000 eurų.
Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK) numato baudas už patalpų naudojimą ne pagal paskirtį. Be finansinės baudos, kompetentingos institucijos turi teisę įpareigoti savininką nedelsiant nutraukti neteisėtą veiklą arba priverstinai pakeisti patalpų paskirtį.
Mokesčių Mokėjimo Būdai
Trumpalaikės būsto nuomos mokesčiai Lietuvoje gali būti mokami trejopai - įsigyjant verslo liudijimą, mokant 15 % gyventojų pajamų mokestį (GPM) arba dirbant su individualia veikla.
Verslo Liudijimas
Pagal verslo liudijimą mokamas fiksuotas metinis mokestis. Vilniuje toks mokestis yra 684 eurai, Kaune - 520 eurų, Klaipėdoje - 209 eurai. Jei neapibrėžiama savivaldybė, kaina yra fiksuota 684 eurai. Visos savivaldybės mokestį nustato pačios, tad mokesčiai rajone ir didmiestyje yra skirtingi.
15 Proc. GPM
Gyventojų pajamų mokestis yra 15 proc. nuo gautų pajamų. Paskaičiuoti nesudėtinga. Sakykime, butą Vilniuje nuomojate už 400 eurų per mėnesį. Per metus gaunate 400 eur. x 12 mėn. = 4800 eur. pajamas. Nuo jų reikia sumokėti 15 proc., o tai yra 720 eurų.
Individuali Veikla
Pasirenkant šį būdą, reikia įregistruoti individualią veiklą pagal pažymą „Poilsiautojų ir kita trumpalaikio apgyvendinimo veikla“ arba „Kita apgyvendinimo veikla“. Individualiai veiklai taikomas mokesčio tarifas priklauso nuo pajamų sumos. Gyventojų pajamų mokestis apskaičiuojamas taikant 15 % tarifą, o gauta mokesčio suma mažinama gyventojų pajamų mokesčio kreditu.
Mokesčių palyginimas
Štai palyginimas, kuris būdas apsimoka labiau:
Jei Vilniaus mieste nuomojate vienam fiziniam asmeniui visus metus ir gaunate stabilias pajamas, didesnes, nei 4650 eurų (po 380 eur. per mėnesį), labiau apsimoka verslo liudijimas. Jei per metus iš nuomos gaunate mažiau, nei 4650 eurų pajamų, tada labiau apsimoka mokėti GPM. Rajonuose verslo liudijimo nauda yra akivaizdi.
Lietuvos regionai
Trumpalaikės Nuomos Reguliavimas Europoje
Trumpalaikės nuomos plėtra keičia miestų gyvenimą visoje Europoje - ir ne visada teigiama linkme. Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) docentas dr. Evaldas Stankevičius pasakoja, kad 2024 m. birželį Barselonos meras Jaume Collboni paskelbė sprendimą nuo 2028 m. lapkričio nutraukti visų trumpalaikės nuomos licencijų galiojimą.
Panašios reguliavimo tendencijos pastebimos ir kituose Europos miestuose. Amsterdame trumpalaikė nuoma leidžiama tik turint licenciją, o jos trukmė ribojama iki 30 nakvynių per metus. Paryžiuje ir Lisabonoje taikomos leidimų kvotos, specifinės mokesčių taisyklės bei privaloma griežta registracija.
Potencialūs Sprendimai Lietuvai
Potencialūs sprendimai, kuriuos galėtų taikyti ir Vilnius, apima privalomą trumpalaikės nuomos registravimo sistemą su unikaliu identifikatoriumi, sezoninių ar metinių veiklos limitų nustatymą (pavyzdžiui, 90-120 dienų per metus), mokesčių suvienodinimą su viešbučių sektoriumi, zoninius apribojimus jautriausioms miesto teritorijoms - pavyzdžiui, senamiesčiams - bei skaidrios duomenų analizės sistemų diegimą savivaldybės lygmeniu.
Pasak E. Stankevičiaus, 2024 m. Lietuvoje apsilankė apie 1,4 mln. užsienio turistų - tai 6 proc. daugiau nei 2023 m. ir net 75 proc. daugiau nei prieš pandemiją.
Naujausi duomenys rodo, kad 2025 m. birželį Vilniuje veikė apie 1600 aktyvių trumpalaikės nuomos būstų - tai sudaro maždaug 2,7 objekto tūkstančiui gyventojų. Vidutinė paros kaina siekė 70-77 eurus, o užimtumo lygis - apie 50-55 proc.
Turizmo Mokesčiai
Daugelyje miestų, siekiant suvaldyti perteklinio turizmo poveikį, taikomi specialūs mokesčiai lankytojams. KTU ekonomistas teigia, kad finansiniu požiūriu tokie mokesčiai padeda užtikrinti viešųjų paslaugų finansavimą - nuo atliekų tvarkymo ir kultūros paveldo išsaugojimo iki viešojo transporto prieinamumo ir infrastruktūros plėtros.
Nuomos Sutarties Pavyzdys
Štai pavyzdys negyvenamųjų patalpų trumpalaikės nuomos sutarčiai:
- Sutarties objektas:
- Nuomotojas perduoda Nuomininkui laikinai nuomos teise naudotis 74 kv. m bendro ploto patalpas, esančias Kęstučio 86/Kanto 18, Kaune.
- Patalpų nuomos trukmė - nuo [data] iki [data].
- Nuomotojo įsipareigojimai:
- Ne vėliau kaip 1.2 punkte nurodyta datą ir laiku perduoti Nuomininkui trumpalaikės nuomos teise naudotis 1.1 p. aptartas Patalpas.
- Nuomininko įsipareigojimai:
- Patalpas naudoti seminarui, privačiam renginiui, mokymams ar kitai veiklai.
- Patalpas laikyti tvarkingas, laikytis priešgaisrinės apsaugos, sanitarinių ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų numatytų taisyklių.
- Atsiskaitymai:
- Nuomininkas už Patalpų trumpalaikę nuomą moka Nuomotojui [suma] Eur.
Ši sutartis yra tik pavyzdys ir turėtų būti pritaikyta pagal konkrečias aplinkybes.
tags: #istatymo #projektas #del #trumpalaikes #nuomos