Registrų centras skelbia, kad visoje Lietuvoje yra daugiau kaip 50 tūkst. žemės sklypų, kurių ribos - koreguotinos, t.y. anksčiau įvesti duomenys apie žemės sklypą galėjo būti netikslūs. Aplinkos ministerijos Kadastro ir erdvinių duomenų politikos grupės vadovė Aušra Kalantaitė komentavo, kad tokia situacija susiklostė istoriškai - keitėsi ne tik žemės sklypų matavimo būdai, bet ir koordinačių sistemos, keliami reikalavimai tikslumui.
„Prievolė žemės sklypų kadastrinius matavimus vykdyti valstybinėje koordinačių sistemoje atsirado tik nuo 1994 m., kai buvo įteisinta Lietuvos koordinačių sistema LKS-94. Iki to laiko ribos galėjo būti matuojamos sąlyginėje ir vietinėje koordinačių sistemose. Taip pat, atkuriant nuosavybės teises į piliečiams priklausančią žemę ir kitą nekilnojamąjį turtą, žemės sklypo planai buvo rengiami ir kadastro žemėlapyje žymimi nenustačius tikslių geodezinių koordinačių“, - kalbėjo A. Kalantaitė.
Tuo metu Registrų centro atstovas Mindaugas Samkus taip pat paaiškino, kaip yra priimamas sprendimas, kad jūsų žemės valdos ribos gali būti netikslios. „Daugeliu atveju žemės sklypų ribos pripažįstamos koreguotinomis Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) sprendimu, kai, žymint žemės sklypo ribas Nekilnojamojo turto kadastre, nustatoma, kad tam tikro žemės sklypo ribos nesutampa (kerta, neatitinka) su gretimų žemės sklypų ribomis.
NŽT, įvertinusi visas aplinkybes, priima sprendimą dėl to, kurio sklypo ribos yra tikslios, o kurias būtina koreguoti. Ši informacija paskelbiama tiek Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, tiek Nekilnojamojo turto registre, tiek matoma Regia žemėlapyje“, - kalbėjo M. Samkus.
Pašnekovas sako, kad žemės sklypų ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje laikomos koreguotinomis dar ir tada, kai žemės sklypo geodeziniai matavimai seniai buvo atlikti sąlyginėje koordinaičių sistemoje. „Arba tada, kai žemės sklypo plotas, gautas pažymėjus žemės sklypo ribas NT kadastro žemėlapyje, nesutampa su plotu, nurodytu žemės sklypo plane.
Taip pat tuomet, kai žemėlapyje įbraižyta žemės sklypo konfigūracija neatitinka tos, kuri nurodyta žemės sklypo plane“, - priminė jis.
Ar teks griauti namus ar kitus pastatus?
Aplinkos ministerijos atstovė A. Kalantaitė gyventojams primena, kad prievolės žemės sklypų, kurių ribos netikslios, savininkams atlikti naujus kadastrinius matavimus nėra. O to nepadarius, nėra numatyta ir jokia administracinė atsakomybė.
„Šiuo metu savininkai informuojami, kad jų žemės sklypų ribos netiksliai pažymėtos kadastro žemėlapyje. Taigi savininkams užtenka pateikti savo turimą žemės sklypo planą Registrų centrui ir informacija gali būti patikslinta kadastro žemėlapyje. Jeigu to neužtenka, t. y. pagal savininkų pateiktą žemės sklypo planą neįmanoma patikslinti žemės sklypo ribų, reikalingi nauji žemės sklypo kadastriniai matavimai, kurių pagrindu turi būti parengiamas naujas žemės sklypo planas ir patikslinti kadastro duomenys“, - komentavo ji.
Nors gyventojams prievolės perbraižyti žemės valdas nėra, tačiau tokių sklypų savininkai gali susidurti su nepatogumais, kai bus norima tokią žemę ar jos dalį parduoti kitiems asmenims. „Pirkėjai norės žinoti tikslias perkamo žemės sklypo ribas, plotą. Kitas savininkui svarbus aspektas - žemės mokestis, kuris skaičiuojamas nuo žemės sklypo ploto“, - svarstė ministerijos atstovė.
Be to, specialistė sako, kad pagal šiuo metu galiojančius reikalavimus statytojas žemės sklypą, kuriame vykdoma statyba, turi valdyti nuosavybės arba kitais pagrindais. Tad jei nebus žinomos tikslios žemės sklypo ribos, gali kilti rizika, kad statybos darbai bus atliekami ne savininkui nuosavybės teise priklausančiame sklype.
„Jei paaiškėja, kad dėl netiksliai nustatytų žemės sklypo ribų pastatytas statinys įsiterpia į kito savininko žemės sklypo ribas, visų pirma, turi būti sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypo ribų nustatymo teisingumo. Pirmiausia, susidariusią situaciją turėtų įvertinti matininkas, vėliau sprendimą dėl žemės sklypo ribų nustatymo teisingumo gali priimti Nacionalinė žemės tarnyba. Jei vis tik ginčas neišsprendžiamas, reikėtų kreiptis į teismą.
Siekiant išvengti minimos situacijos, yra labai svarbu, kad žemės sklypo ribos būtų tiksliai žinomos prieš atliekant statybos darbus“, - patarė A. Kalantaitė.
„Google“ žemė: kaip naudoti antraštes ir guolius nuosavybės ribų tyrime – konversija
Privalo laikytis svarbių reikalavimų arba tartis su kaimynu
Advokatas dr. Arvydas Budnikas komentavo, kad po žemės sklypų ribų patikslinimo statinys negali būti įsiterpęs į svetimą kaimyninį žemės sklypą. Taip pat turi būti išlaikyti ir tam tikri minimalūs atstumai iki kaimyninio svetimo sklypo ribos bei ant jo stovinčių statinių.
„Pažymėtina, kad pagal galiojančius teisės aktus, tai mažiausi atstumai nuo pastatų, kurie yra iki 8,5 m aukščio, turi būti ne mažesni kaip 3 m iki gretimo sklypo ribos. Dar aukštesniems pastatams šis atstumas didinamas 0,5 m kiekvienam papildomam pastato aukščio metrui. Minėtas atstumas gali būti sumažintas tik tuo atveju, jeigu yra gautas gretimo sklypo savininko sutikimas“, - paaiškino advokatas.
Pasak teisininko, privalo būti išlaikomi ir priešgaisriniai atstumai tarp pastatų, esančių gretimuose sklypuose. „Priešgaisrinis atstumas priklauso nuo pastatų konstrukcijų ir gali būti įvairus priklausomai nuo situacijos, pavyzdžiui, 6 m, 8 m. Atlikus skaičiavimus galima pagrįsti ir mažesnį priešgaisrinį atstumą tarp gretimuose sklypuose stovinčių pastatų, tačiau mažesnis atstumas iki sklypo ribos nei 3 m yra galimas tik gavus rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą“, - kalbėjo A. Budnikas.
Kai nėra išlaikomas statinio atstumas iki gretimo sklypo ribos arba statinys įsiterpia į svetimą sklypą, pasak teisininko, asmuo, kurio teisės pažeistos, gali kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją. „Inspekcija pagal nukentėjusios šalies skundą patikrina situaciją. Inspekcija analizuoja, ar yra išlaikyti reikiami atstumai iki gretimo sklypo ribos, ar statinys nėra įsiterpęs į gretimo sklypo teritoriją. Tuo atveju, jeigu minėti pažeidimai egzistuoja, inspekcija pažeidėjui išduoda privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius“, - teigė jis.
Tokiu atveju inspekcijai, kaip pasakoja A. Budnikas, įpareigoja per tam tikrą laiką patraukti statinį taip, kad jis atitiktų visus keliamus reikalavimus. „Toks patraukimas vyksta išardant statinio dalis, išardant sumontuotus surenkamus juostinius pamatus, sutvarkant statybvietę ir kt. Galiausiai, įvykdžius įpareigojimą, statinys turi stovėti taip, kad būtų išlaikyta minimali riba iki gretimo žemės sklypo, tuo labiau, tas statinys negali įsiterpti į gretimo sklypo teritoriją“, - teigė pašnekovas.
Jeigu į tokia situaciją patekote ir jūs, kai statinys įsiterpia į kito sklypo ribas arba nėra išlaikomi tinkami atstumai, advokatas rekomenduoja pirmiausiai pakalbėti su kaimynu ir situaciją išspręsti taikiai. „Pavyzdžiui, jeigu atstumas nuo statinio iki kito žemės sklypo yra mažesnis nei 3 metrai, tai galima prašyti gretimo sklypo savininko sutikimo dėl mažesnio atstumo išlaikymo. Tuo atveju, jeigu statinys yra įsiterpęs į gretimą svetimą sklypą, tai statinio savininkas taip pat galėtų mėginti tartis taikiai su svetimo sklypo savininku, pavyzdžiui, nuperkant dalį jo žemės sklypo. Tokiu atveju būtų užtikrinta, kad statinys stovi teisėtai statytojo teritorijoje“, - patarė advokatas A. Budnikas.
Tačiau ne visi kaimynai gali būti sukalbami, tad jei susitarti nepavyks, už padarytą pažeidimą tektų atsisveikinti ir su statiniu. Be to, jeigu pažeidimai nebus pašalinti laiku, pažeidėjui teismas gali skirti iki 300 eurų siekiančią piniginę baudą už kiekvieną pradelstą dieną.
Registrų centro atstovas tikina, kad žemės sklypo kadastrinių matavimų galutinė kaina priklauso nuo įvairių aplinkybių, pavyzdžiui, sklype esančių objektų kiekio ir sudėtingumo, regiono, sklypo konfigūracijos, gretimų žemės sklypų matavimų tikslumo.
Registrų centro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje egzistuoja per 50 tūkst. žemės sklypų, kurių ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos kaip koreguotinos. Be to, dar yra apie 2 tūkst. žemės sklypų, kurių ribos apskritai nėra pažymėtos kadastro žemėlapyje, tad nėra aiški nei tiksli šių sklypų lokacija, nei jų ribos.
„Žemės sklypų, kurių ribos yra koreguotinos ar apskritai nepažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, savininkai, neatlikę reikiamų veiksmų rizikuoja susidurti su nepatogumais, norėdami parduoti tokį žemės sklypą ar jo dalį. Be to, gali kilti daug laiko, finansų ir kantrybės galintis pareikalauti bylinėjimasis su gretimų sklypų savininkais.
Taip pat gali kilti nesusipratimų dėl žemės sklypo vertės, tikslios jo lokacijos, nuosavybės identifikavimo ar netgi tokių kuriozinių situacijų, kai asmeniui gali tekti atsakomybė už kaimyno žemės sklypo nepriežiūrą“, - galimas pasekmes vardina Registrų centro Registrų tvarkymo direktorius Kazys Maksvytis.
Jis primena, kad Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis naudojasi įvairios institucijos ir kiti asmenys, pavyzdžiui, matininkai, savivaldybės, nekilnojamojo turto agentūros, projektuotojai ar privatūs asmenys. Dėl šios priežasties labai svarbu, kad žemėlapyje esanti informacija būtų aktuali, išsami ir tvarkinga.
Kaip pasitikrinti, ar mano sklypo ribos yra tikslios?
Paprasčiausias būdas pasitikrinti, ar žemės sklypo ribos yra tikslios yra Registrų centro sukurtas geoinformacinės aplinkos žemėlapis REGIA. Žemėlapio dešinėje esančioje meniu juostoje tereikia pažymėti „Nekilnojamojo turto objektai“ ir „Sklypų ribos“.
Suradus konkretų žemės sklypą pagal jo koordinates ar adresą, žemės sklypo ribos bus pažymėtos viena iš trijų spalvų.
- Žalsva („elektrine“) spalva žymimos sklypų ribos, nustatytos kadastriniais matavimais - toks žymėjimas reiškia, kad sklypo ribos yra tikslios ir jų tikslinti nereikia.
- Geltona spalva žymimos sklypų ribos, nustatytos preliminariais matavimais, kurie atlikti palyginti seniai ir jas derėtų patikslinti, nes gali būti, kad žemės sklypas plane įbraižytas ne toje vietoje, kur turėtų būti.
- Oranžinė spalva indikuoja žemės sklypus, kurių ribos yra koreguotinos.
„Daugeliu atveju, kai žemės sklypo ribos yra koreguotinos, nustatytos preliminariais matavimais ar apskritai nepažymėtos, sklypo savininkas turėtų kreiptis į matininką, kad šis atnaujintų žemės sklypo planą ir paruoštų duomenis taip, kad jie būtų tinkami registruoti Nekilnojamojo turto kadastre“, - pataria Registrų centro Registrų tvarkymo direktorius.
Registrų centro duomenimis, šiuo metu Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje yra įregistruota daugiau kaip 2,5 mln. žemės sklypų.
Nesutarimai su kaimynais, daug laiko ir finansinių išlaidų galintys pareikalauti teisminis bylinėjimasis, stringantys turto pardavimo procesai - tai tik keletas nemalonumų, gresiančių žemės sklypų, kurių ribos yra netikslios ir koreguotinos, savininkams.
Apibendrinant, žemės sklypo ribų tikslumas yra svarbus aspektas, užtikrinantis sklandų naudojimąsi nuosavybe ir išvengiant ginčų su kaimynais. Patikrinkite savo sklypo ribas REGIA žemėlapyje ir, jei reikia, kreipkitės į specialistus dėl kadastrinių matavimų atnaujinimo.