Šiame straipsnyje aptarsime kardomąsias priemones baudžiamajame procese Lietuvoje, jų paskirtį ir taikymo ypatumus.
Procesinės prievartos priemonės - tai žmogaus teisių suvaržymai, kuriuos valstybės subjektai taiko siekdami procesinių tikslų. Jos taikomos siekiant Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekse įvardintų tikslų: užtikrinti asmens teises bei laisves, valstybės ir visuomenės interesus, greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą. Procesinės prievartos priemonės visais atvejais reiškia asmens konstitucinių teisių suvaržymą.
Lietuvos teisėsaugos sistema.
Žmogaus Teisių Apsauga
Žmogaus teisės ir laisvės - esminės šiuolaikinės civilizacijos vertybės. Pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės. Tai reiškia, kad žmogus gimdamas jas įgyja nepriklausomai, kokiu mastu valstybė skirtingais teisės aktais jas įtvirtina. Tačiau žmogus, turėdamas įvairias teises ir laisves, negali jomis piktnaudžiauti, t.y. naudotis jomis beatodairiškai, ignoruodamas socialinę aplinką ir joje įtvirtintas elgesio taisykles. Asmuo, darydamas neteisėtus veiksmus, nepaiso moralės principų ir paprastai veikia skatinamas egoistinių paskatų.
Nustatyti tiesą baudžiamojoje byloje, netaikant prievartos, dažniausiai yra neįmanoma. Ši blogybė pasirenkama siekiant visuomenės požiūriu labai svarbių tikslų - atskleisti nusikalstamas veikas ir pritaikyti įstatyme numatytas sankcijas jas padariusiems asmenims. Žmogaus teisių suvaržymas yra galimas tik tais atvejais, kai netaikant tokio suvaržymo nurodytų tikslų pasiekti būtų neįmanoma. Todėl bet kokia įsibrovimo į žmogaus teisių sferą galimybė turi būti itin griežtai reglamentuota.
Dėl šios priežasties Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse ir kituose baudžiamuosiuose įstatymuose stengiamasi išsamiai aprašyti prievartos taikymo sąlygas ir pagrindus, nurodyti kompetenciją, nurodyti, koks pareigūnas kokias prievartos priemones yra įgaliotas taikyti. Taip pat nustatyti priemonės taikymo trukmę bei skundų dėl prievartos priemonės taikymo pateikimo ir nagrinėjimo tvarką.
Baudžiamojo proceso metu gali būti taikomos tik proceso įstatymuose numatytos prievartos priemonės. Valstybė taiko įvairias prievartos priemones - administracines nuobaudas, bausmes, procesines prievartos priemones. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 11 straipsnyje įtvirtinta, kad procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų.
Procesinis prievartos priemonių institutas pagrįstai gali būti įvardintas kaip sritis, turinti ypatingą reikšmę, kadangi pasireiškia žmogaus teisių suvaržymu. Šiame darbe pagal jo apimties ir keliamiems reikalavimams galimybes siekiama atlikti bendrojo pobūdžio procesinių prievartos priemonių apžvalgą.
Žmogaus teisės gali būti pažeistos ne tik taikant įstatyme nenumatytas ar įstatymo draudžiamas (neprocesines priemones), bet ir taikant Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintas procesines prievartos priemones. Taip gali atsitikti, kai tam tikra procesinė prievartos priemonė taikoma nesilaikant įstatyme nustatytų tos prievartos priemonės taikymo taisyklių. Todėl turi būti sprendžiamas klausimas, ar priemonės paskyrimas bus pagrįstas. Nes netinkamai išsprendus šį klausimą, konstitucinių teisių suvaržymas gali virsti žmogaus teisių pažeidimu.
Ar Taikyti Procesines Prievartos Priemones Privaloma?
Taikyti procesines prievartos priemones nėra privaloma. Ne mažiau žmogaus teisių apsaugos požiūriu svarbi yra nuostata, jog skiriant kardomąją priemonę, turi būti surinkta pakankamai duomenų, kurie leistų manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Norint skirti kardomąją priemonę, duomenų apie padarytą nusikaltimą turi būti kiek įmanoma daugiau. Šiuo duomenų pakankamumo kriterijus turi būti griežtesnis.
Svarbu, kad asmenys, taikantys nagrinėjamas priemones, turi išanalizuoti visą kompleksą aplinkybių. Tik įvertinus visas aplinkybes, sprendimas bus teisingas. Skiriant kardomąją priemonę bei nustatant jos trukmę, turi būti laikomasi proporcingumo principo. Šios bausmės dydis negali būti per griežtas. Aukščiau už visus tikslus gali būti tik žmogaus teisių apsaugos garantijos.
Standartinės atsargumo priemonės (infekcijų kontrolė) | Medicininis apibrėžimas
Procesinių Prievartos Priemonių Rūšys
Procesinių prievartos priemonių sistemą sudaro Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso III dalyje 119-163 straipsniuose įvardintos priemonės. Visos procesinės prievartos priemonės skirstomos į dvi dalis: kardomąsias priemones ir kitas procesinės prievartos priemones.
Kardomosiomis priemonėmis yra vadinamos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 120-139 straipsniuose numatytos priemonės. Tai rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, namų areštas, užstatas, perdavimas karo dalinio vadovybei, suėmimas.
Suėmimas - griežčiausia kardomoji priemonė.
Kitomis procesinės prievartos priemonėmis yra vadinamos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 140-163 straipsniuose numatytos priemonės. Taikant daugumą kitų procesinių prievartos priemonių siekiama užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme bei nuosprendžio įvykdymą. Taip pat siekiama užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms daryti bei surinkti reikšmingus tyrimui ir bylos nagrinėjimui teisme duomenis.
Procesinės prievartos priemonės gali būti skirstomos pagal įvairius kitus kriterijus. Procesines prievartos priemones klasifikuoti įvairiais pagrindais yra prasminga, nes tai leidžia geriau suvokti kiekvienos prievartos priemonės esmę, pamatyti, kokie suvaržymai kyla dėl priemonės pritaikymo, teisingiau nuspręsti dėl priemonės taikymo būtinumo.
Be Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekse įtvirtinto procesinių prievartos priemonių skirstymo į kardomąsias ir kitas procesinės prievartos priemones, yra reikšmingas ir procesinių prievartos priemonių skirstymas pagal tai, kokias žmogaus teises priemonė apriboja. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnyje įtvirtintą teisę laisvai pasirinkti darbą bei verslą riboja Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 157 straipsnyje numatyta procesinė prievartos priemonė - laikinas nušalinimas nuo pareigų ar laikinas teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymas. Toks procesinių prievartos priemonių skirstymas turi padėti kiekvienam valstybės subjektui nuspręsti, ar tikrai tam tikros priemonės taikymas yra būtinas ir kaip intensyviai ta priemonė gali būti taikoma.
Taip pat procesinės prievartos priemonės gali būti skirstomos į viešo ir neviešo pobūdžio priemones. Kadangi rašto darbo tema yra Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintos Procesinės prievartos priemonės, tai naudinga bendrai apžvelgti, kas tai yra procesinės prievartos priemonės ir kuo jos skiriasi nuo kardomųjų priemonių.
Kitos procesinės prievartos priemonės gali būti taikomos bet kurio kito asmens atžvilgiu, t.y. ne tik įtariamojo ar kaltinamojo. Kai kurios procesinės prievartos priemonės gali būti taikomos ikiteisminio tyrimo pareigūno sprendimu, o ne tik teismo nutartimi ar prokuroro nutarimu. Tai siekiama minėtų procesinių tikslų.
Suėmimas Kaip Kardomoji Priemonė
Suėmimas - griežčiausia kardomoji priemonė, todėl jo taikymo klausimai Lietuvos Respublikos BPK reglamentuojami išsamiausiai. Duomenų pakankamumas yra universali kardomųjų priemonių skyrimo prielaida. Skiriant suėmimą, šios prielaidos buvimas turi būti tikrinamas.
Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad įtarimo pagrįstumas yra conditio sine qua non, t. y. privaloma sąlyga suėmimui paskirti. Vien skirti suėmimą tik esant pagrindui įtarti, kad asmuo galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pagal Lietuvos BPK negalima. Be duomenų apie įtarimo pagrįstumą, turi būti patikrinamas ir specialios prielaidos buvimas. LR BPK 122 straipsnyje numatyti 4 suėmimo skyrimo pagrindai ir 2 sąlygos.
SVARBU! Informuojame, kad nuo 2024 m. rugsėjo 2 d. El. Pareiškėjas (Lietuvos Respublikos pilietis) ar jo atstovas kartu su Registro pažyma, kurios tikslas - „Užsienio valstybių įstaigoms (įmonėms, organizacijoms) dėl galiojančio teistumo“, gali užsakyti teistumo nebuvimo faktą patvirtinančią daugiakalbę standartinę formą, atitinkamai apie tai pažymint prašymo formoje ir nurodant Europos Sąjungos valstybę narę, kurioje bus pateikta Registro pažyma, bei tos valstybės oficialiąją kalbą. Daugiau apie daugiakalbę standartinę formą rasite dažniausiai užduodamų klausimų srityje 1.9.
Registro pažymą ar išrašą užsakyti elektroniniu būdu internetu gali pareiškėjai, besinaudojantys elektroninės atpažinties priemonėmis arba elektroninės bankininkystės sistema, atlikę asmens elektroninės atpažinties nustatymo procedūrą (identifikavimą) per Elektroninės valdžios vartus.
| Klausimas | Atsakymas |
|---|---|
| Atlyginimo už Registro pažymos ar išrašo antro ir paskesnio egzemplioriaus pagal tą patį prašymą dydis | 0,29 euro |
| Apmokėjimas | Apmokėti taip pat galima Elektroninių paslaugų portale. |
| Informacija apie pažymos ar išrašo parengimą | Asmenys, užsakantys Registro pažymas ar išrašus, informaciją apie pažymos ar išrašo parengimą gali gauti trumpąja teksto žinute (SMS) ir (arba) elektroniniu paštu. |
Pareiškėjas ar jo atstovas parengtą Registro pažymą ar išrašą gali atsiimti tiesiogiai Informatikos ir ryšių departamente, gauti registruotu paštu arba elektroniniu būdu per Elektroninių paslaugų portalą.