Daugiabučio Namo Šiltinimo Įrengimas

Dauguma Lietuvos gyventojų (66 procentai) gyvena daugiabučiuose namuose, pastatytuose 1961-1990 metais, kurių šilumos išsaugojimo lygis gerokai mažesnis ir ženkliai skiriasi, palyginti su dabartiniais normatyviniais reikalavimais, kurie keliami namų konstrukcijoms. Gyvenantys senos statybos daugiabučiuose namuose su nerimu laukia kiekvieno šildymo sezono - sąskaitos neretai būna tokios didelės, kad ne kiekviena šeima išgali jas lengvai apmokėti.

Šiuo metu įsivažiavusi daugiabučių namų renovacija, tačiau vis dar ne visi ja pasitiki ir ne visi jos trokšta. Daugiabučių namų renovacija yra bendras namo gyventojų sutarimas ir turėtų būti bendras siekis, kuris lemia geresnes gyvenimo sąlygas, mažesnius mokesčius už butą šildymo sezono metu ir kur kas gražiau iš išorės atrodančius pastatus. Tuo atveju jei namo būklė nėra tokia kritinė ir renovuoti verta, siūlome nedelsti.

Atliktų tyrimų duomenimis, senos statybos nešiltintų gyvenamųjų namų šilumos nuostoliai dažnai 20-30 proc. ar daugiau viršija net ankstesnes projektines reikšmes. Taigi veltui eikvojama didelė pastatui tiekiamos šilumos dalis.

Daugiabučio namo šiltinimas

Daugiabučio Namo Pirmo Aukšto Problemos

Dažnai pasitaiko situacijų, kai gyventojai, gyvenantys daugiabučio namo pirmajame aukšte, skundžiasi dėl nemalonių kvapų, drėgmės ir šalčio, sklindančio iš apačioje esančio rūsio, kurio lubos yra neizoliuotos ir neapšiltintos.

Daugiabučio namo pirmo aukšto perdenginio apšiltinimo darbams vykdyti namo butų ir kitų patalpų savininkai turi priimti sprendimą LR civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. S. Kvederienė besikreipusiam skaitytojui siūlo svarstyti namui dalyvauti modernizavimo programoje.

Bendro Naudojimo Objektai

Kas priskiriama daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams, nurodyta LR daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 str.

Renovacijos Darbai

Planuojant daugiabučio gyvenamojo namo renovaciją (atnaujinimą), dažnai pirmiausia pagalvojama apie pastato inžinerinių sistemų remontą: susidėvėjusių vamzdynų keitimą, apskaitos prietaisų įrengimą, lifto įrangos remontą arba pakeitimą, bendrojo naudojimo patalpų dažymą ir pan.

Pastato Sienų Šiltinimo Būdai

Yra trys pagrindiniai pastato sienų šiltinimo būdai:

  1. Šiltinant pastato išorines atitvaras iš išorės. Atitvaros apsaugomos nuo aplinkos temperatūros svyravimų ir kitokio išorinio poveikio.
  2. Šiltinant pastato išorines atitvaras iš vidaus. Šis šiltinimo būdas yra pigesnis nei pirmasis, bet mažiau efektyvus. Išorinėje laikančioje atitvaroje atsiranda ekstremalių temperatūros pokyčių. Žiemą išorinės laikančiosios atitvaros įšąla, vasarą labiau įkaista. Dėl temperatūrinių pokyčių pastatas labiau deformuojasi ir dėl to konstrukcijose gali atsirasti plyšiai. Žiemą gali atsirasti rasos taškas tarp atitvaros ir šiltinamojo sluoksnio. Dėl to gali drėkti atitvarų paviršiai, atsirasti pelėsiniai grybai, kurie sugadina patalpų apdailą.
  3. Termoizoliacinę medžiagą įterpiant į atitvarų vidų. Šis būdas naudojamas apšiltinant senus pastatus, kurių išorinėse atitvarose palikti tušti oro tarpai. Tarp sienų įpurškiama polistireno, poliuretano ar kitų šilumą izoliuojančių medžiagų putų. Putos ne tik apšiltina pastatą, bet ir sutvirtina sienos konstrukciją. Visais atvejais būtina įvertinti senų konstrukcijų būklę - ar atlaikys siena ar kita konstrukcija įpurkštas putas, kurių tūris gali padidėti net iki 10 kartų.

Atnaujinant daugiabučius pastatus, kurie nėra įtraukti į architektūros vertybių registrus, dažniausiai taikomas išorinių sienų šiltinimo būdas iš išorės.

Ekonomiškai efektyviam termoizoliacinio sluoksnio storiui parinkti šiltinant išorines pastatų sienas yra siūloma daug modelių, skirtų įvairioms klimato sąlygoms. Šiauriniuose Europos regionuose klimato sąlygos pastato išorinėms konstrukcijoms yra žymiai nepalankesnės nei Centrinėje Europoje.

Šiltinimo Medžiagų Įtaka

Drėgmė turi didelę įtaką medžiagos šiluminiam laidumui. Vandens šiluminio laidumo koeficientas yra apie 20 kartų didesnis už oro, o ledo - apie 4 kartus didesnis už vandens. Medžiagai sudrėkus, drėgmė išstumia iš porų orą ir jas užpildo vanduo.

Kai sienų konstrukcija nevėdinama ir termoizoliacinis sluoksnis priglaustas prie išorinio apdailinio sluoksnio, vanduo į termoizoliacinį sluoksnį gal patekti dviem būdais.

  • Šildymo sezono metu pro konstrukciją praeinantys vandens garai, esant žemoms temperatūroms gali kondensuotis ant medžiagos karkaso arba ant konstrukcinio sluoksnio paviršiaus, esančio už termoizoliacinio sluoksnio.
  • Kitu atveju lietaus vanduo, veikiamas vėjo slėgio ir kapiliarinių jėgų, gali prasiskverbti pro apdailinį sluoksnį ir sudrėkinti termoizoliacinę medžiagą.

Vandens įgeriamumas priklauso ne tik nuo kapiliarinių apdailinio sluoksnio savybių, bet ir nuo apdailos sluoksnyje esančių įtrūkimų kiekio ir dydžio.

Šiais laikais rinkoje yra labai įvairių šilumą izoliuojančių medžiagų, turinčių savo pliusus ir minusus. Šių medžiagų pasirinkimas priklauso nuo projektuotojų ir darbininkų kvalifikacijos, statybos įpročių ir statybos aplinkos.

Šilumą izoliuojančios medžiagos gali būti tarpusavyje jungiamos klijuojant ar prisukant, bet svarbiausia, kad būtų išlaikomas sluoksnio vientisumas bei išvengta šiluminių tiltelių.

Populiariausios Šiltinimo Medžiagos

Aptarsime populiariausias šiltinimo medžiagas ir jų savybes:

  • Mineralinė vata: Mineralinės vatos šiluminis laidumas priklauso nuo aplinkos temperatūros, drėgmės kiekio ir tankio. Be to, ši medžiaga turi daug pranašumų dėl atsparumo biologiniams, cheminiams ir mechaniniams (vibracijai) poveikiams. Tačiau mineralinė vata pasižymi hidrofilinėmis savybėmis, dėl kurių gali kilti problemų įgeriant vandenį ir dėl to didėjant šilumos laidumo koeficientui.
  • Polistireninis putplastis: Polistireninio putplasčio šiluminis laidumas priklauso nuo aplinkos temperatūros, drėgnio ir tankio. Padidėjus medžiagos drėgniui nuo 0 iki 10 proc., EPS šiluminis laidumas padidėja nuo 0,036 W/(m∙K) iki 0,054 W/(m∙K). Polistireninio putplasčio plokštės yra efektyvi šilumą izoliuojanti medžiaga. Tai tvirta, porėta medžiaga, gaminama sulydant išpūsto polistireno granules, kurių viduje yra oras. Ši medžiaga prastai įgeria vandenį ir prastai praleidžia šilumą.
  • Ekstruzinis polistireninis putplastis: Ekstruzinio polistireninio putplasčio šiluminis laidumas priklauso nuo aplinkos temperatūros, drėgmės kiekio ir tankio. Padidėjus medžiagos drėgniui nuo 0 iki 10 proc., XPS šiluminis laidumas padidėja nuo 0,034 W/(m∙K) iki 0,044 W/(m∙K).
  • Ekovata: Ekovatos šiluminis laidumas priklauso nuo aplinkos temperatūros, drėgmės kiekio ir tankio. Padidėjus medžiagos drėgniui nuo 0 iki 5 proc., ekovatos šiluminis laidumas padidėja nuo 0,040 W/(m∙K) iki 0,066 W/(m∙K).
  • Poliuretanas: Poliuretano šiluminis laidumas priklauso nuo aplinkos temperatūros, drėgmės kiekio ir tankio. Padidėjus medžiagos drėgniui nuo 0 iki 5 proc., poliuretano šiluminis laidumas padidėja nuo 0,025 W/(m∙K) iki 0,046 W/(m∙K).

Dažniausiai Pasitaikantys Pastatų Modernizavimo Defektai

Dažniausiai pasitaikantys pastatų modernizavimo defektai yra keli. Blogą darbų kokybę gali lemti neteisingai tvirtinamos šilumą izoliuojančios medžiagos.

  • Paviršiaus defektai paveikia didelius fasadų plotus ir smarkiai pablogina estetinį pastatų vaizdą.
  • Plyšiai atsiranda didžiojoje dalyje fasadų, bet paprastai jie paveikia tik nedideles fasadų zonas. Dažniausiai pasitaiko įtrūkimai tarp termoizoliacinių plokščių ir vietiniai įtrūkimai prie metalinių fasado sistemos armavimo elementų.
  • Pažeidus apdailos sluoksnį ir armavimo tinklelį, sukeliami vis didėjantys pažeidimai.
  • Dažnai pastebimas pelėsių bei dumblių augimas ant fasadų su tinkuojamomis ETICS.

Ties šiomis vietomis yra metaliniai elementai, kuriais termoizoliacija tvirtinama prie sienos. Kadangi šių tvirtinimo elementų šiluminis laidumas didelis, susidaro šiluminiai tilteliai ir šiluma iš pastato vidaus sklinda į fasado išorinius sluoksnius.

Atliktos studijos rodo, kad mikroorganizmų atsiradimas ant fasadų yra sąlygojamas drėgmės ant paviršiaus kondensacijos, vėjo nešamo lietaus, džiuvimo proceso ir išorinio termoizoliacinės sistemos sluoksnio savybių.

Defektų Šalinimo Būdai

  • Fasadų pažeidimai yra tik šiek tiek dažnesni nei įprastų mūrinių tinkuotų sienų dėl sukibties defektų tarp minkštos termoizoliacinės medžiagos ir laikančiojo sluoksnio.
  • Didesnis ETICS jautrumas mikrobiologiniam poveikiui ar kondensato susidarymui ant paviršių gali būti išsprendžiamas naudojant atitinkamus tinko priedus.
  • ETICS eksploatacijos kaina ir remonto dažnumas yra tokie patys kaip ir įprastų mūrinių tinkuotų sienų.

Pasiruošimas Šiltinimo Darbams

Įrengiant tokias šiltinimo sistemas, darbų kokybė gali suprastėti dėl netinkamai paruošto pagrindo.

  1. Pirmiausiai nuo fasado nuimami lietvamzdžiai, apšvietimo įranga ir kitos detalės, pašalinami atšokusio tinko gabalai.
  2. Nešvarumai ir seni dažai nuo fasado pašalinami smėlio srautu ar vieliniu šepečiu.
  3. Paskui paviršių būtina nuplauti suslėgtojo vandens čiurkšle, rekomenduojama naudoti fungicidus.
  4. Sienos paviršiuje esantys nelygumai ir nudaužto tinko vietos užlyginamos cemento skiediniu (gali būti naudojami specialūs mišiniai).
  5. Tolesnius darbus galima pradėti tik visiškai išdžiūvus paviršiui. Negalima termoizoliacinių plokščių klijuoti esant tiesioginiam saulės apšvietimui arba lyjant.

Vėdinamų Sienų Šiltinimo Sistemos

Įrengiant išorinę vėdinamą termoizoliacinę sistemą, senų sienų lyginti nereikia. Sienos nelygumai kompensuojami karkaso sistemomis, kurios laiko apdailines fasadines plokštes. Karkasas dažniausiai įrengiamas iš nerūdijančio plieno profiliuočių.

Karkaso įrengimui naudojant metalinius profiliuočius sukuriama daug šiluminių tiltelių, kurie visuminę sistemos šiluminę varžą gali sumažinti net iki 2 kartų. Norint išvengti šilumos nuostolių per metalines karkaso konstrukcijas, siūloma naudoti karkasą iš medinių tašų.

Išorinės vėdinamos termoizoliacinės sistemos gali būti įrengtos su atviromis arba uždaromis siūlėmis tarp fasadinių plokščių.

  • Uždarų siūlių sistemose vėdinimo ertmės įrengiamos fasadų apačioje ir viršuje.
  • Sistemos su atviromis siūlėmis įrengiamos paliekant siaurus atvirus 8-10 mm pločio tarpus tarp visų fasadinių plokščių. Atviros siūlės pagerina fasadų ventiliaciją, todėl šiltuoju metų laikotarpiu sienų konstrukcija mažiau įkaista nuo saulės spinduliavimo.

Tačiau esant nedidelei saulės spinduliuotei, ypač žiemą, atvirų siūlių sistemos pasižymi prastesnėmis termoizoliacinėmis savybėmis lyginant su uždarų siūlių sistemomis.

Mokslininkai atliko atvirų ir uždarų siūlių išorinių vėdinamų termoizoliacinių sistemų šiluminių savybių tyrimą, kuriuo nustatyta, kad didelę įtaką sistemų efektyvumui turi pastato padėtis pasaulio šalių atžvilgiu.

Vasaros metu pastatas su atvirų siūlių vėdinama termoizoliacine sistema sugeria 26 proc. mažiau saulės spindulių energijos nei uždarų siūlių sistemos. Žiemos metu atvirų siūlių vėdinamos sistemos praranda daugiau šilumos energijos lyginant su uždarų siūlių vėdinamomis sistemomis.

Dėl šių savybių vėdinamas termoizoliacines sistemas su atviromis siūlėmis rekomenduojama naudoti tose šalyse, kuriose didžiausias energijos poreikis būna šiltuoju metų laikotarpiu.

Vėdinamų Fasadų Defektai

Vėdinamų fasadų sistemose dažniausias defektas - fasadinių plokščių kampų atskilimai. Šį defektą sukelia montavimo varžtų atstumų nuo plokštės kraštų reikalavimų nesilaikymas bei pernelyg standus varžto įsukimas.

Cokolio Apdaila

Visuose nagrinėtų pastatų cokoliuose, apdailintuose tinku prie uždarų nuogrindų, po 5 metų eksploatacijos nuo drėgmės poveikio tinkas drėksta, susidaro dėmės, pleišėja ir ištrupa.

Kaip Įrengti Vienodo Lygio Šiltinimą Visame Daugiabutyje?

Nors daugiabutis apšiltintas, 10 a. gyventojų butuose temperatūra mažesnė negu aukštesniuose. Dažniausia problema šilumai patekti į patalpas yra kabeliai, apšvietimas, vmzdynai, rūsio pertvaros, todėl šiltinama rūsio perdanga iš rūsio pusės.

Apšiltinant sienas iš rūsio pusės, naudojamos „Šiloporas NEO” 10 cm storio plokštės, lubos gruntuojamos giluminiu gruntu „A-10”, polistireninio putplasčio plokštės tepamos klijais „OK 500”, tvirtinamos smeigėmis ”EJOT IDK” su plastikiniu kalamu kaisčiu. Susidarę tarp plokščių tarpai užpurškiami montažinėmis putomis.

Išrinkti „Metų renovacijos projekto“ nugalėtojai: jų netgi du

Renovuotas daugiabutis namas

tags: #itruko #apsiltinimoo #irengimas #daugiabutyje