Turtingiausi Panevėžio Verslininkai: Kas Jie ir Iš Kur Jų Turtas?

Kasmet skelbiami turtingiausių Lietuvos žmonių sąrašai atspindi šalies ekonomikos tendencijas, verslo sėkmės istorijas ir socialinę atskirtį. Šiuose sąrašuose galima rasti ne tik šalies mastu žinomų verslininkų, bet ir regionų lyderių, tokių kaip Panevėžio verslininkai. Panagrinėkime, kas jie ir iš kur kyla jų turtas.

Žurnalo „TOP“ turtingiausiųjų lietuvių 500-uko viršūnėje - aviacijos magnatas Gediminas Žiemelis. Pirmasis Žiemelis - ne pirmą kartą. Verslininkas valdo milijardinės vertės aviacijos verslą. Kažkada pradėjo nuo Lietuvos aviakompanijų, kurios bankrutavo.

Toliau saldžiajame sąraše rikiuojasi transporto milijardierius - Mindaugas Raila ir jo pustrečio milijardo eurų įvertintas turtas. Kadaise verslininkas dalijosi istorija, kaip prieš 30 metų jis prekiavo šaldyta žuvimi ir gyveno nuo algos iki algos, iki kol draugas nemestelėjo minties apie transporto sritį, kurioje Raila save nusprendė išbandyti. Tada įkūrė vieną didžiausių pasaulyje transporto kompanijų, turinčią daugiau kaip 6000 sunkvežimių parką - „Girteką“.

Nedaug atsilieka - turčių sąrašo lyderių viršūnėse dešimtmečiais esantis - Nerijus Numa, prekybos tinklų magnatas ir didžiausias „Vilniaus prekybos“ akcininkas, nors šiuo metu jis gyvena Londone ir mokesčius moka Jungtinėje Karalystėje.

Kitas turtingiausiųjų sąrašo senbuvis - „MG Grupės“ koncerno įkūrėjas - Darius Mockus. O prieš jį išsiveržė technologijų inovacijų įmonė „Tesonet“. Pagrindiniai jos akcininkai Okmanas ir Sabaliauskas turi 1,2 mlrd. per abu.

Pastarąjį dešimtmetį įsikaraliauja tendencija, kad klasikinius verslus, kuriuos žmonės sieja su milijonais ir milijardais, išstūminėja įmonės, nukreiptos į skaitmenizavimą, ir kuriančios inovacijas. „JAV dar prieš kelis dešimtmečius turtingiausi buvo, kas užsiėmė naftos verslu ar kasė kažką iš žemės, o dabar tai technologinės įmonės. Visus šiuos verslus po truputį keičia technologinės bendrovės, susikūrusios ne taip seniai arba tą pagreitį įgijusios tik paskutiniais metais, tai ir „Tesoneto“, ir „Teltonikos“ atvejai“, - komentuoja ekonomistas Marius Dubnikovas.

Sąraše ir 42 nauji žaidėjai. O tarp jų - netikėtai „FoxPay“ skandalų epicentre atsidūrusio, buvusios ministrės Monikos Navickienės vyro bičiulio, už pinigų plovimą suimto Vilhelmo Germano pavardė. Jis valdo 300 mln. eurų vertės turtą. Dėl ryšių su juo ir griuvo ministrės kartu skraidžiusios į Dubajų karjera.

Bendras viso 500 žmonių sąrašo turtas padidėjo 3 su puse mlrd. eurų ir siekia 40 mlrd. eurų. Daugelis mano, kad vis daugiau pinigų susižerianti saujelė turtingiausių - didelės socialinės atskirties signalas.

Naujienų portalas „DELFI“ ir žurnalas „Reitingai“ pristato Lietuvos turtingiausiųjų asmenų sąrašą. Tarp 329 turtingiausiųjų asmenų daugiausia matomos verslininkų pavardės. Turtingiausiųjų trejetuke rikiuojasi vienintelis Lietuvos milijardierius, „Vilniaus prekybos“ akcininkas Nerijus Numavičius, „Girteka logistics“ valdybos pirmininkas Mindaugas Raila ir „MG Baltic“ savininkas Darius Mockus.

Daugiau nei pusę metų duomenis rinko ir analizavo finansininkų ir auditorių komanda. Kaip pasakoja tyrimo kuratorė Jurgita Laurinėnaitė-Šimelevičienė, pirmiausia vadovaujantis Registrų centro duomenimis buvo sudarytas 500 pelningiausių Lietuvos įmonių sąrašas. Papildomai buvo peržvelgiami ir kiti šaltiniai, tikrinant, ar tikrai pateko visos didžiosios įmonės. Vėliau nagrinėtos šių įmonių 2018 m. Registrų centrui pateiktos finansinės ataskaitos. Jei iki šių metų liepos 25 dienos jos buvo nepateiktos, tuomet vadovautasi 2017 m. finansinėmis ataskaitomis.

Pabrėžiama, kad vadovautasi konsoliduotomis įmonių ataskaitomis. Vertinant įmonės vertę atsižvelgta į tris pagrindinius faktorius: pelną, paskolas ir turimą investicinį turtą bei grynuosius pinigus. Taip pat atsižvelgta į įmonės dydį, pasaulines tendencijas bei sektorių, kuriam priklauso įmonė. Pavyzdžiui, žemės ūkio sektorius buvo vertinamas kaip rizikingesnis, dėl paskutiniais metais ne tokių palankių klimato sąlygų. Tad, tarkime, gamybos sektoriuje įmonė turėtų būti daugiau pelninga, nes pats sektorius mažiau rizikingas.

Reikėtų paminėti, kad verslininkų turimos akcijos užsienyje registruotų įmonių ar turimų „ofšorinių“ įmonių vertė neanalizuota, nes nėra galimybių objektyviai įvertinti jų finansines ataskaitas. Taip pat neįvertintas ir verslininkų turimas nekilnojamasis turtas, jeigu jie nėra politikai ir nėra pateikę viešos deklaracijos Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius G. Sarafinas pastebi, kad Lietuva išsiskiria tuo, kad pirmajame dešimtuke labai daug prekybos verslo atstovų ir kažkaip per mažai gamybos ir pramonės atstovų. Paprastai sakoma, kad aukštos pridėtinės vertės gamyba yra pagrindinė bazė“, - pastebi G. Sarafinas.

Tyrimą kuravusi J. Laurinėnaitė-Šimelevičienė palygino pokyčius nuo 2013 metų. Matyti, kad vis dažniau turtingiausiųjų sąraše atsiduria transporto sektoriaus verslininkai. Taip pat matyti ir technologijų įtaka. Transporto įmonės irgi nebūdavo didelės, nors Mindaugas Raila sąraše būdavo, bet nebūdavo kitų transporto atstovų. Per kelerius metus logistikos įmonės išaugo į stambias kompanijas, ypač kuomet dirbama užsienio rinkose. Jei prieš 5-6 m. vertingiausia įmonė buvo „Achema“ ir „Vilniaus prekyba“, dabar mūsų analitikai paskaičiavo, kad „Achema“ yra trečia pagal įmonių vertę, o M. Railos „ME Investicija“ - antra ir gerokai viršija „Achemos“ vertę“, - komentavo žurnalistė J.

Tyrimą atlikusios bendrovės „Moore Mackonis“ finansų konsultacijų skyriaus vadovė Sigita Pranckėnaitė taip pat išskyrė kelis pastebėjimus būdingus atskiriems sektoriuje. „Kai 2016 metais į Lietuvą įžengė „Lidl“, iš jų nebuvo tikėtasi didesnio perversmo mažmeninės prekybos versle. Tačiau 2019 metais matome, kad „Lidl“ drastiškai supurtė greito apyvartumo prekybos industriją ir tikėtina, kad jie iš ketvirtosios vietos išstums „Rimi“. Na, bet „Maxima“ ir toliau sėkmingai išlaiko savo pozicijas, nes 2019 m. šis tinklas apyvartą padidino 5,6 proc. ir augo kiek daugiau nei pati rinka“, - pastebi S. Pranckėnaitė.

O aptariant transporto sektorių išskiriamas Mobilumo paketas bei valdžios siūlymai didinti minimalią dalį, išmokamą darbuotojams kaip atlyginimą. „Aišku tai, kad stipriai išaugs transporto įmonių darbo užmokesčio išlaidos, o tai turės neigiamos įtakos pelnui bei tolesnėms investicijoms. Kita vertus, kapitalas yra labai mobilus, tad transportininkai ir vėl gali rasti išeičių pakeisdami teisinį savo verslo modelį“, - pastebi S. Pranckėnaitė.

Kiti pastebimi pokyčiai Lietuvos turtingiausiųjų sąraše - verslo perdavimas atžaloms ar giminaičiams. Pavyzdžiui, Augustinas ir Artūras Rakauskai verslą vystys atskirai.

Žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius G. Sarafinas pastebi, kad Lietuvos turtingiausieji skiriasi nuo pasaulio turtingųjų. Yra vengiama viešumo, garsiai kalbėti apie labdarą ar socialinę veiklą. G. Sarafinas pridėjo, kad viešumas suteikia tuo pačiu ir skaidrumo.

„Vilniaus prekyba“ yra vertingiausia Lietuvos įmonė, kurios vertė, pasak finansų analitikų, siekia 2,5 milijardo eurų. Per pastarąjį dešimtmetį pagrindinis „Vilniaus prekybos“ akcininkas Nerijus Numavičius padidino savo valdomų akcijų dalį nuo 37 proc. iki 77 proc. N. Numavičius „Turtingiausių lietuvių“ sąraše lyderiaus dar daugelį metų, nes į antrą vietą patekusio verslininko Mindaugo Railos turtas yra daugiau nei milijardu eurų mažesnis.

Verslininko Mindaugo Railos įmonė „ME investicija“, kuri valdo transporto paslaugų grupę „Girteka“, yra antroji vertingiausia Lietuvos įmonė po „Vilniaus prekybos“. Finansų analitikai ją įvertino milijardu eurų. Tad nenuostabu, kad 90 proc. šios įmonės akcijų valdantis M. Raila yra antrasis turtingiausias lietuvis.

„MG Baltic“ koncernas, kuriam 2018 metais priklausė 79 įmonės, vertinamas 400 mln. eurų. Vienintelis koncerno akcininkas yra Darius Mockus. Nors pastaraisiais metais įvesti alkoholio gamybos ir prekybos apribojimai atsiliepia D. Mockaus alkoholio verslui, išlaikyti stabilų pajamų augimą leidžia diversifikuota veikla. Koncerno įmonės veikia didmeninės ir mažmeninės prekybos, logistikos paslaugų, gamybos, žiniasklaidos, telekomunikacijų, nekilnojamojo turto vystymo ir valdymo, statybos srityse. 2018 metais „MG Baltic“ uždirbo 632 mln. eurų pajamų ir 19,4 mln. eurų grynojo pelno.

Daugelį metų kartu dirbę verslininkai Augustinas Rakauskas ir jo sūnus Artūras Rakauskas šių metų gegužę pranešė, kad savo verslus vystys atskirai. Birželį Konkurencijos taryba leido verslininkams įgyvendinti tarpusavio sandorį. Po šio sandorio Augustinas Rakauskas yra pagrindinis nekilnojamojo turto įmonių „Litvalda“,„Baltic RED“ ir „Baltic Shopping Centers“, valdančių prekybos centrus „Banginis“ ir „Mega“, savininkas.

Tiesa A. Rakauskas teigė, kad skelbiant tokius sąrašus nėra atkreipiamas dėmesys į tai, kiek bendrovė ar žmogus turi pasiėmęs kreditų. Jis įsitikinęs, kad tokių sąrašų skelbimas kelia tik žmonių pyktį ir pavydą, supriešina žmones. „Jūs turėtumėte domėtis, kaip mūsų visuomenė toleruoja tokius žmones. Ar jūs padedate tiems žmonėms, ar kenkiate. Ar sukeliate didesnę pavydo ir neapykantos bangą tiems žmonėms, kurie kažkaip užsidirba, o juk visi užsidirba skirtingai. (…) Labai maitina pavydą, pyktį, apmaudą ir tiems, kuriems nesiseka. Ir visai nesigilinama, kokia kaina tai uždirbta ir, kad ne vieno žmogaus, o daugybės žmonių. (…) Čia užslėptas netiesioginis kenkimas tiems žmonėms, kurie rūpinasi tais žmonėmis tuos tris dešimtmečius ir visą laiką“, - savo nuomonę išsakė verslininkas A. Rakauskas.

Subyrėjus vadinamajam VP dešimtukui, valdžiusiam didžiausią Lietuvos įmonių grupę, Vladas Numavičius išliko tarp smulkiųjų akcininkų, nors jo turima akcijų dalis susitraukė nuo turėtų 24,6 proc. iki maždaug 10,5 proc. Mindaugas Marcinkevičius tapo pagrindiniu buvusio VP dešimtuko narių ir stambiausio grupės akcininko Nerijaus Numavičiaus kovos simboliu.

Verslininkas Dainius Dundulis valdo trečią pagal dydį mažmeninės prekybos tinklą Lietuvoje „Norfos mažmena“. D.Dundulis komentavo, kad turto vertinimas yra subjektyvus reikalas: gali būti ir per mažai įvertintas, bet gali būti ir per daug.

Analizuojant duomenis pastebėta, kad Lietuvoje itin išplėtotas prekybos sektorius, sparčiai pradėjo augti logistikos įmonės, tačiau ne gamybos sektorius. Anot D. Dundulio, esmė ta, kad pirmiausia vystėsi prekyba. „Manau, kad gamybos įmonių ateityje laukia tas augimas. Kadangi aš versle jau senai, esmė ta, kad pirmiausia vystėsi prekyba. Sąlyginai galiu drąsiai pasakyti, pirmiausia pradėjo eiti maisto prekyba, po to statybinių medžiagų, tada visų tų pramoninių prekių ir po to jau pradėjo vystytis gamyba. Čia tik laiko klausimas, kada gamyba aplenks prekybą. Jau pradedame eiti, bręsti. Kodėl Lietuvoje išsivystė transportas? Manau, kad tam buvo tinkamos sąlygos, o jei sąlygos sublogės, arba tas lietuviškas transportas išeis į kitas šalis - akcininkai pasiliks tie patys, bet verslas bus vykdomas ten, kur tos sąlygos bus geresnės, ypač dabar, kai tas verslas yra gerokai mobilesnis nei buvo anksčiau, arba jis turės susitraukti. Bet greičiau ta pirmoji situacija bus.

Nerijus Numavičius, AB "Vilniaus prekyba" akcininkas ir "VP Market" stebėtojų tarybos pirmininkas, anot "The Baltic Times", yra vienas iš turtingiausių žmonių Lietuvoje. Kaip skelbia turtingiausiųjų šalies žmonių sąrašą sudarantis žurnalas „Top“, turtingiausias Lietuvoje žmogus yra VP grupės valdybos pirmininkas Nerijus Numavičius, o jo turtas vertinamas 1,4 mlrd. Eurų.

2022 M. „Vilniaus prekybos“ pajamos augo 17 proc., iki 6,5 mlrd. eurų, grynasis pelnas siekė 207 mln. eurų. N. NUMOS verslo pamatas - mažmeninės maisto prekybos tinklai Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje („Maxima“), Lenkijoje („Stokrotka“) ir Bulgarijoje („T-Market“). Baltijos šalyse ir Lenkijoje taip pat veikia maisto prekių elektroninė parduotuvė „Barbora“.

2022 m. Lietuvos pirkėjai sunešė 39 proc., Lenkijos - 27 proc., Latvijos, Estijos ir Bulgarijos kartu sudėjus - 34 proc. tinklus valdančios „Maxima grupės“ pajamų (iš viso 5,15 mlrd. eurų). Kita svarbi N. Numos verslo sritis - didmeninė ir mažmeninė vaistų prekyba. Bendrovė „Euroaptheca“, valdanti 792 vaistines trijose Baltijos šalyse ir Švedijoje, 2022 m. surinko 1 mlrd. eurų pajamų.

Prekybos ir pramogų centrų plėtra ir valdymu besiverčianti „Akropolis Group“ gavo 75 mln., „Ermi Group“, valdanti „Ermitažo“ ir „Bauhof“ prekybos tinklus Lietuvoje ir Estijoje, - 245 mln. eurų. N. Numa vis aktyviau veikia ir nekilnojamojo turto srityje - jo netiesiogiai valdoma „Galio Group“ plėtoja gyvenamosius, biurų, komercinės, sandėliavimo paskirties pastatų projektus Vilniuje, Klaipėdoje, Rygoje. Vienas ambicingiausių projektų - „reVingis“ kvartalas ilgai apleistoje buvusioje teritorijoje prie Vingio parko Lietuvos sostinėje.

VIEŠUMOS VENGIANTIS N. Numa visuomet buvo tikrasis VP grupės lyderis, idėjų generatorius ir nuožmus kovotojas. Jis augo daugiavaikėje šeimoje Panevėžio rajone. Studijuodamas Vilniaus universiteto Medicinos fakultete pradėjo kurti verslą su studijų draugais broliais Žilvinu ir Gintaru Marcinkevičiais bei Ignu Staškevičiumi.

1992 m. Vilniuje jaunieji verslininkai nusipirko pirmą alkoholinių gėrimų parduotuvę. Vėliau atidarė dar kelias krautuves. IŠ PRADŽIŲ grupė nebuvo susikoncentravusi vien į mažmeninę prekybą. Pirmaisiais nepriklausomybės metais būsimųjų prekybos magnatų rankose atsidūrė Vilniaus paukštyno, Birštono mineralinių vandenų, Vilniaus mėsos kombinato akcijos. Didžiausią postūmį mažmeninės prekybos tinklo plėtrai davė sandoris su cukraus fabrikais. 1995 m. grupė nusipirko Pavenčių, Marijampolės, Panevėžio ir Kėdainių cukraus fabrikų akcijų, o 1998-aisiais jas gerokai brangiau perleido Danijos bendrovei „Danisco Sugar“.

Be kitų turtingiausiųjų šalies 500-tuke paskelbtų verslininkų, sąraše puikuojasi ir keturiolika turtingų panevėžiečių.

Turtingiausi Panevėžio Verslininkai

1. 28-oji vieta: Darius Zubas, „Linas Agro Group“ valdybos pirmininkas - 115 mln. eurų.
2. 88-oje vietoje: R. Juodviršis, „Panevėžio kelių“ įmonių grupės akcininkas - 43 mln. eurų.
3. 95-ąją vietą: Gvidas Drobužas - 38 mln. eurų.
4. 199 vietą: Ksaveras Balčėtis - 16,7 mln. eurų (statybos).
5. 204 vietą: Renatas Grubliauskis - 16 mln. eurų (prekyba naftos produktais).
6. 261 vietoje: Virmantas Puidokas, „Panevėžio kelių“ generalinis direktorius - 10,8 mln. eurų.
7. 323 vietoje: Vytautas Šidlauskas - 7,2 mln. eurų.
8. 334: Vytautas Mykolas Blažys - 6,9 mln. eurų (statybos).
9. 338 vietoje: Vilius Gražys, bendrovės „Panevėžio keliai“ technikos direktorius - 6,8 mln. eurų.
10. 391-oje vietoje: Angelė Šimoliūnienė, smulkioji „Panevėžio kelių“ akcininkė - apie 5 mln. eurų.
11. 398-oje vietoje: Genovaitė Butkūnienė - 4,7 mln. eurų.
12. 413 vietoje: Nijolė Variakojienė - 3,8 mln. eurų.
13. 414 vietoje: Almantas Variakojis - 3,8 mln. eurų.
14. 460-oje vietoje: Arūnas Zubas - 2,6 mln. eurų (biodegalų gamyba, žemės ūkis).

Išmanus namas greta Lėvens upės - taip turtingus pirkėjus vilioja skelbimas. Registrų centro duomenimis, namas ir sklypas priklauso Dariui Zubui ir Inai Zubienei. D.Zubas yra „Linas Agro Group“ generalinis direktorius ir vienas turtingiausių šalies gyventojų. Šeima parduoda 0,5 ha ploto sklype 2007 metais pastatytą beveik 573 kv. m ploto dviejų aukštų namą, esantį Panevėžio rajone, Paliūniškio kaime. Skelbime nurodoma, kad jame įrengtas geoterminis šildymas. Patį namą suprojektavo danų architektas Thorstenas Rosendahlas, interjeru rūpinosi taip pat danų dizainerė Grete Butler.

Turto pardavimu besirūpinanti „REMAX“ brokerė Sandra Kavaliauskienė pasakojo, kad D.Zubas su žmona namą Panevėžio rajone parduoti nusprendė, nes nusipirko kitą. S.Kavaliauskienė sutinka, kad kaina tikrai didelė, tačiau esą 1,2 mln. eurų - tik apie trečdalis visų investicijų į šį namą.

Dviejų aukštų name yra įrengti keturi miegamieji ir du vonios kambariai. Jame taip pat yra pirtis su SPA zona ir sūkurine vonia, sporto salė, vyno rūsys. Lauke yra erdvi terasa, vaikų žaidimo aikštelė. Pastate yra įrengta išmaniojo namo sistema.

Nekilnojamojo turto bendrovės „Inreal“ turto vertinimo Panevėžio skyriaus vadovė Rasa Šatinskienė sakė, kad Z.Malinskio gatvė, kurioje stovi namas - ypatinga. Jos nuomone, pagrindinė šio namo problema ne išskirtinė architektūra, o didžiulis plotas - beveik 573 kv. metrai. Taip pat ją nustebino kaina, kuri Panevėžiui yra ganėtinai didelė - per 2 tūkst. eurų už kvadratinį metrą.

Darius Zubas nuo 1996 metų yra žemės ūkio akcinės bendrovės „Linas Agro Group“ generalinis direktorius ir turi 10,73 proc. įmonės akcijų, rašoma jo gyvenimo aprašyme. Turtingiausių šalies žmonių sąrašą sudarantis žurnalas „TOP 50“ D.Zubui skyrė 28-ąją vietą. Jo turto vertė - 115 mln. eurų.

Bendras 500 turtingiausių žmonių turtas siekia 15,78 mlrd. eurų. Į sąrašą pateko 36 naujokai, minimalus turtas, kurio reikia patekti tarp 500 turtingiausių Lietuvos gyventojų, siekia 2,1 mln.

Turtingiausiųjų Lietuvos verslininkų sąraše puikuojasi ir panevėžiečiai. Aukščiausiai, 33-ioje vietoje yra bendrovės „Linas Agro Group“ vadovas Darius Zubas. Jo turtas vertinamas 83 mln. Vienas iš bendrovės „Panevėžio keliai“ savininkų Remigijus Juodviršis turtingiausių Lietuvos verslininkų sąraše yra 119 vietoje. Jo turtas - 20 mln. 133 vietoje yra taip pat vienas iš bendrovės „Panevėžio keliai“ savininkų - Gvidas Drobužas. Verslininko turtas įvertintas 18 mln. Dar vienas „Panevėžio kelių“ savininkas Ksaveras Balčėtis, turintis 10 mln.

Apibendrinant, turtingiausi Panevėžio verslininkai atstovauja įvairiems sektoriams, nuo žemės ūkio ir kelių tiesimo iki prekybos ir gamybos. Jų sėkmės istorijos atspindi Lietuvos ekonomikos pokyčius ir verslo galimybes skirtinguose sektoriuose. Nors turtingiausiųjų sąrašai kartais kelia diskusijų dėl socialinės atskirties, jie taip pat parodo, kad verslumas ir inovacijos gali atnešti didelę finansinę sėkmę.

Turtingiausi Lietuvos verslininkai. Šaltinis: Delfi.lt

Žemiau pateiktoje lentelėje apibendrinti pagrindiniai Panevėžio verslininkai ir jų turto vertė, remiantis naujausiais duomenimis:

tags: #ivardijo #turtingiausius #panevezio #verslininkus