Nuo 2010 iki 2025 m. būsto pirkimo ir nuomos kainos kilo beveik visose Europos Sąjungos (ES) šalyse, o bene labiausiai - Lietuvoje. Per 15 m. būsto kainos Lietuvoje pakilo 194 proc. Didžiausias augimas fiksuotas Vengrijoje (260 proc.) ir Estijoje (238 proc.). Vienintelė šalis, kurioje būsto kainos mažėjo, yra Italija (-4 proc.). Per tą patį laikotarpį kilo ir būsto nuomos kainos. Lietuva pateko tarp 4 šalių, kur jos išaugo labiausiai.
Atsižvelgiant į tai, būsto įperkamumas tampa vis aktualesne problema, ypač jaunoms šeimoms. Dėl šios priežasties politikai ir ekspertai ieško būdų, kaip palengvinti pirmąjį būstą įsigyjančių asmenų naštą.
Konservatorių Siūlymai Gerinti Pirmojo Būsto Įperkamumą
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) pateikė siūlymus, kaip gerinti pirmojo būsto įperkamumą jaunoms (iki 35 m.) šeimoms:
- Valstybės garantijos tiems, kurie dar neturi savo namų.
- Lietuvos banko siūlymas sumažinti pradinį įnašą nuo 15 iki 10 proc.
- Galimybė naudoti II pakopos pensijų fondų dalį pradiniam įnašui.
- Finansinis raštingumas ir konsultacijos.
Pagrindinė priemonė - valstybės garantija tiems, kurie dar neturi savo namų. Tai reiškia, kad valstybė garantuotų iki 10 procentų būsto vertės, tai yra pradinio įnašo dalį. Būtų mokamas tam tikras administravimo mokestis ir tokiu būdu žmogus iki 35 m. galėtų iš karto pradėti būsto įmokas ir jam būtų nebūtina besinuomojant būstą tuo pačiu kaupti ir pradinį įnašą. Taip pat siūloma sumažinti pradinį įnašą būstui nuo 15 iki 10 proc. Tokį siūlymą yra pateikęs ir Lietuvos bankas.
Visgi, kaip sakė G. Skaistė, išlieka sąlyga, kad paskolą imantis žmogus turi būti kreditingas, tai yra gebėti paskolą grąžinti. Paskolos mokėjimas turėtų nesudaryti didesnės dalies nei 50 proc. žmogaus pajamų, kartu su 6 proc. palūkanomis, jeigu jos iki tiek išaugtų. Konservatoriai siūlo valstybės garantiją pradiniam įnašui, tačiau žmogus vis tiek turi gebėti grąžinti paskolą, nes kitu atveju mes rizikuotume, kad paskolas gautų tie, kurie to grąžinti nesugeba. Nacionalinis plėtros bankas, ILTE, galėtų tapti ta institucija, kuri administruoja šią priemonę.
Siūlo Pradiniam Įnašui Nukreipti Įmokas Iš Pensijų Fondų
Gyventojams leidus atsiimti dalį įmokų iš II pakopos pensijų kaupimo fondų, konservatoriai siūlo šias įmokas nukreipti pradiniam įnašui. Jeigu tam žmogui yra iki 35 m., tokiu atveju jis galėtų atsiimti ne tik savo įmokėtas įmokas ir finansinę grąžą, bet taip pat ir [gauti] valstybės pagalbą, kuri alternatyviu atveju keliautų į socialinio draudimo fondą.
Vidutiniškai jaunas žmogus yra sukaupęs apie 3000 eurų. Gal Vilniuje tai nėra didelė suma, bet regionuose galėtų padengti netgi iki pusės pradinio įnašo. Vilniuje tai būtų apie penktadalis-šeštadalis pradinio įnašo. Finansinis raštingumas taip pat yra svarbi priemonė tam, kad žmonės žinotų visas galimybes, kurie jie turi, kokios priemonės egzistuoja: tiek valstybės pagalba per subsidijų mechanizmą, tiek valstybės garantijos, tiek ir kitos priemonės, kurias valstybė turi tam, kad žmogus galėtų anksčiau įsigyti būstą.
Socialdemokratų Požiūris: Savivaldybės Būstas
Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas, socialdemokratas Algirdas Sysas sukritikavo konservatorių siūlymus. Jis teigė, kad reikėtų plėsti savivaldybės būsto galimybę, nes ne kiekvienas gali įpirkti nuosavą būstą. Ir tada susidaro problemos, kad mes dar labiau diferencijuojame jaunas šeimas, vieniems padedame, kitiems nepadedame. Galbūt jie ir norėtų, kad padėtume, bet paprasčiausiai neturi nei pirmam įnašui, nei uždirba tiek, kad galėtų įsigyt tą būstą.
A. Sysas mano, kad valstybė turėtų geriau finansuoti savivaldą, kad savivaldybėse atsirastų savivaldybės būsto, kur jaunos šeimos galėtų nuomoti ir konkuruoti su privačiu baru, kur nuomoja. Tas būtų žymiai produktyviau ir naudingiau visoms jaunoms šeimom, o ne tik toms, kurios turi didesnes pajamas ir gali sau leisti. Tokia savivaldybės būsto idėja būtų nukreipta į visas savivaldybes, įskaitant ir didmiesčius.
Visose savivaldybėse yra nuomojamo būsto trūkumas. Ir tuo naudojasi privatininkas, privatus verslas, kuris nuomoja ir už tai užkeltos kainos kai kur labai stipriai. Nėra konkurencijos paprasčiausiai. Svarbu atskirti, kad savivaldybės būstas nėra socialinis būstas. Socialinis būstas - savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ar iš fizinių ar juridinių asmenų išsinuomotas būstas, kuris yra savivaldybės būsto fondo sąrašo dalis.
Kandidatės Į Ministres Siūlymai
Kandidatė į socialinės apsaugos ir darbo ministres Jūratė Zailskienė anksčiau teigė, kad tapusi ministre didelį dėmesį teiks būsto prieinamumui. Jaunoms šeimoms įsigyti būstą yra sudėtinga visoje Europoje ir, manau, kad čia gali būti bendras su Europos Sąjunga sprendimų ieškojimas.
Socialdemokratė pavasarį inicijavo Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo pakeitimus. Projekte numatoma, kad finansinė paskata įsigyti pirmąjį būstą teikiama jaunoms šeimoms, imančioms būsto kreditą pirmajam būstui pirkti ar statyti - arba pirkti ir statyti.
Pagal projektą jaunoms šeimoms, neauginančioms vaikų ar auginančioms vieną vaiką, valstybė padengtų 15 proc. būsto kredito sumos. Jaunoms šeimoms, auginančioms du vaikus, valstybė padengtų 17,5 proc. būsto kredito sumos. O jaunoms šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų, valstybė padengtų 20 proc. būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos. Pagalba būtų teikiama ir jaunoms šeimoms be vaikų.
J. Zailskienė taip pat teigė, kad socialdemokratai svarsto pradėti diskusijas su bankais dėl pradinio įnašo kartelės mažinimo. Tiesa, Lietuvos bankas jau dabar yra pasiūlęs sumažinti pradinį įnašą būstui nuo 15 iki 10 proc. Anot politikės, socialdemokratai planuoja skirti didelį dėmesį savivaldybės ir socialinio būsto prieinamumui. Gyventojams, kurie tikrai ne visi gali įsigyti savo būstą, bus ieškoma ir ES finansavimo, ir kiek savivaldybės prisidės iš savo lėšų, kad būtų kuo daugiau plečiamas savivaldybių ir socialinių būstų tinklas, nes eilėse dabar laukia daug žmonių.
Koalicinėje sutartyje būstas minimas tik viename sakinyje: „Sieksime didinti pirmojo būsto įsigijimo programos finansavimą.“ Tai reiškia, kad jei jūs turite pirmąjį būstą, bet norite jį gerinti, tai antram būstui, jo gerinimui finansinės paskatos jau nebūtų. Bet jeigu jūs esate jauna šeima ir norite įsigyti [pirmąjį] būstą, tai bus svarstoma, kad ta šeima ir gautų paramą.
Dažniausiai gūglinami klausimai apie būsto paskolą (ir atsakymai į juos)
Konservatorių Siūlymai Būsto Pasiūlai Didinti
Viena iš priežasčių, kodėl Lietuvoje taip sparčiai kyla būsto kainos, yra būsto trūkumas. Konservatoriai siūlo:
- Pilnos teisės administruoti valstybinę žemę.
- Didesnės galimybės teritorijų planavimo dokumentuose nustatyti ne tik nekilnojamojo turto plėtros kryptį, bet ir kokybinius reikalavimus.
- Sklypų perdavimas su įsipareigojimu statyti.
- Savivaldybių kofinansavimas infrastruktūrai kvartaluose.
Vilniaus meras Valdas Benkunskas teigia, kad dabar, kai statybos leidimai neturi galiojimo termino, atsiranda įvairių spekuliacijų. Turime problemą, kad statybų leidimai neturi termino. Vadinasi, labai dažnai spekuliuojant procesais rinkoje investuotojai padaro „popierinį“ darbą ir tiesiog ieško tinkamo momento, kada parduoti savo sklypą su galiojančiu statybos leidimu. Mes turime tūkstančius statybos leidimų, kurie yra išduoti prieš 5 ir seniau metų.
Anot V. Benkunsko, statybos leidimų galiojimo terminų įvedimas apsaugotų nuo spekuliacijų ir pagyvintų rinką. Tai leistų pagyvinti rinką. Jeigu artėtų statybos termino pabaiga, tada vystytojas būtų priverstas jį parduoti arba realizuoti ir tokiu būdu Vilniaus mieste atsirastų daugiau nekilnojamojo turto objektų, naujų namų ir ta rinka būtų gyvesnė. Taip pat konservatoriai siūlo palengvinti statybos leidimų išdavimo tvarką individualiems gyvenamiesiems namams, nes šiuo metu leidimus reikia išsiimti atliekant tokias pat procedūras, kaip ir statant komercinius pastatus.
Rent-to-Own Modelis
Dar vienas konservatorių pasiūlymas didmiesčiams - taikyti rent-to-own modelį, kuris gana populiarus Vakarų valstybėse. Šio modelio esmė, kad žmogus moka nuomą, kurios dalis kaupiama pradiniam įnašui, o po 5-10 metų jis gali įsigyti būstą už iš anksto sutartą kainą. Didmiesčiuose, kur kainos yra pakankamai didelės ir žmonės ilgai nuomojasi būstą, kol gali sukaupti pradiniam įnašui, yra dažnai siūlomas toks modelis, kur valstybės pagalba žmonės fiksuoja kainą čia ir dabar ir nuo 5 iki 10 metų moka nuomą, bet dalis tos nuomos yra mokama pradinio įnašo kaupimui, o nuo 5 iki 10 m. termine yra sudaroma pirkimo sutartis ir toliau mokamo jau paskolos įmokos finansų įstaigai.
Savivaldai Daugiau Galių
Konservatoriai siūlo suteikti daugiau galių savivaldai, pavyzdžiui, visiškai administruoti valstybinę žemę. Deja, reikia pripažinti, kad valstybinės žemės aukcionai ir pardavimo sandoriai vyksta labai vangiai. Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojus Žemės reformai, kai dalis patikėjimo funkcijų buvo perduotos savivaldybėms, žemės pardavimai yra prastesnėje situacijoje. Pardavimus toliau vykdo Nacionalinė žemės tarnyba. Pasiūla žemės, kur būtų galima vystyti NT projektus, stipriai sumažėjo. Dėl to pasiūlymas yra labai aiškus - pasitikėti savivalda ir atiduoti savivaldai teisę organizuoti laisvos valstybinės žemės pardavimus.
Kitas pasiūlymas - sklypų perdavimas su įsipareigojimu statyti - reiškia, kad savivaldybės galėtų perduoti žemės sklypus būstui statyti tiek nuomos, tiek pardavimo pagrindu su aiškiu įpareigojimu: per numatytą laikotarpį (pavyzdžiui, 3-5 m.) pradėti ir užbaigti statybas bei deklaruoti gyvenamąją vietą. Taip pat konservatoriai siūlo, kad savivaldybės galėtų dalinai arba visiškai finansuoti kelių, vandentiekio, nuotekų ar elektros tinklų įvedimą į naujus kvartalus. Šiuo metu tokia galimybė egzistuoja, bet nepakankamai naudojama.
Viešųjų Įstaigų Turto Aukcionai
Turto bankas nėra sukaupęs tikslios statistikos, kiek yra „užšaldyto“ viešųjų įstaigų turto Lietuvoje, kadangi įstaigos pavaldžios ne tik ministerijoms, bet ir savivaldybėms. Vis dėlto vertinant valstybės įstaigų ir institucijų duomenis matyti, kad kasmet atsisakoma dešimčių tūkstančių kvadratinių metrų ploto. Vien per praėjusius metus institucijos atsisakė apie 50 tūkst. kv. m. Beveik 50 mln. eurų per metus - į modernizavimąPasak G. Gurauskaitės, kiekvienas sėkmingas sandoris yra žingsnis efektyvesnio turto valdymo link.
Turto banko misija - siekti kuo efektyvesnio valstybės turto valdymo, aukcionuose parduodant valstybei nebereikalingą turtą ir surinktas lėšas skiriant kitų objektų modernizavimui arba jas pervedant į valstybės biudžetą. Vien šiemet į valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimą yra suplanuota investuoti 47,8 mln. eurų, o per artimiausius ketverius metus - iš viso beveik 335 mln. Kiek ir kokio nebenaudojamo turto dar yra valstybėje? G. Gurauskaitė pasakoja, kad dažniausiai tai - administracinės paskirties pastatai ar patalpos, garažai, sandėliavimo patalpos ir kt.
Neretai jie yra įsikūrę patogiose miestų vietose, pasižymi puikiu susisiekimu su centrinėmis miesto dalimis ir tuo atkreipia potencialių investuotojų dėmesį. Taip pat vis labiau domimasi nekilnojamuoju turtu, kuris gali būti pritaikytas modernioms darbo ar paslaugų erdvėms arba skirtas verslo plėtrai. Auga gamybos pastatų su žemės sklypais paklausa, ypač tuose regionuose, kur intensyviau plėtojama logistika ar gamyba.
Pirkėjai šiemet aukcionuose aktyvesni nei pernai - tą lemia ir bendra ekonominė aplinka. 2024 m. Lietuvos ekonomika augo vangiau, palūkanos buvo aukštesnės, todėl dalis investuotojų elgėsi atsargiau. Tačiau 2025 m. matomas teigiamas lūžis: euro zonos ekonomika grįžo į augimo fazę, Europos centrinis bankas pradėjo palūkanų mažinimo ciklą, o tai atpigino finansavimą.
Turto banko organizuojami aukcionai yra vieši, todėl dalyvių skaičius neribojamas. Patys esame sukaupę dideles klientų duomenų bazes pagal įvairius segmentus, veiklos sritis, užtikriname didelę parduodamo turto sklaidą galimų pirkėjų auditorijai. Didelis aukciono dalyvių skaičius ne tik pabrėžia parduodamo objekto patrauklumą, bet ir pasižymi tiesiogine nauda valstybei. Dažnu atveju tai reiškia, kad aukciono galutinė kaina pakyla, ir ši suma investuojama į valstybės biurų atnaujinimą.
2025 m. jau surengti 452 aukcionai, , kai 2024 m. Per 8 šių metų mėnesius parduoti 435 turto vienetai, o pernai tuo pačiu laikotarpiu jų realizuota 349. Nors sandorių skaičius išaugo, bendra parduoto turto vertė buvo kiek mažesnė - 2025 m. ji sudarė 17,75 mln. eurų, o 2024 m. siekė 18,91 mln. eurų.
PVM Sąskaitų Faktūrų Išrašymas
Prekės ar paslaugas tiekiantis apmokestinamasis asmuo, įregistruotas PVM mokėtoju Lietuvoje, įskaitant PVM mokėtojus, taikančius smulkiojo verslo schemą (SVS), jei jie yra registruoti PVM mokėtojais pagal PVMĮ 71¹ str. (gali išrašyti supaprastintą PVM sąskaitą faktūrą), turi išrašyti PVM sąskaitą faktūrą. PVM sąskaita faktūra turi būti išrašoma nepriklausomai nuo to, ar prekės ar paslaugos apmokestinamos PVM, neapmokestinamos PVM ar nėra PVM objektas Lietuvoje pagal PVM įstatymą.
PVM sąskaita faktūra turi būti išrašoma, kai prekės ar paslaugos teikiamos kitam apmokestinamajam asmeniui (PVM mokėtojui ar ne), juridiniam asmeniui, kuris nėra apmokestinamasis asmuo ir fiziniam asmeniui (nevykdančiam veiklos), išskyrus atvejus, kai pagal Vyriausybės nutarimo Nr. 780 19 punktą PVM sąskaita faktūra gali būti neišrašoma (pvz., išduotas kasos aparato kvitas). Jeigu pirkėjas reikalauja - PVM sąskaita faktūra turi būti išrašyta.
PVM sąskaita faktūra taip pat turi būti išrašoma, kai gaunamas avansas, nuo kurio pagal PVMĮ 14 str. 4 d. atsiranda arba pasirenkama skaičiuoti PVM arba tiekiamos naujos transporto priemonės į kitą ES valstybę narę, nepriklausomai nuo to, ar tiekėjas yra PVM mokėtojas. Kiti atvejai pagal PVMĮ 9 str.
Kai tiekiama žemės ūkio produkcija, PVM sąskaitą faktūrą išrašo žemės ūkio produkcijos pirkėjai - perdirbėjai arba supirkėjai, jeigu jie yra PVM mokėtojai. Prekių tiekimą arba paslaugų teikimą prekių tiekėjo arba paslaugų teikėjo vardu gali įforminti trečiasis asmuo arba šių prekių arba paslaugų pirkėjas, tačiau tik tuo atveju, kai yra išankstinis tiekėjo (teikėjo) ir pirkėjo susitarimas.
Atvejai, Kai Gali Būti Neišrašoma PVM Sąskaita Faktūra
PVM sąskaita faktūra nenaudojama, kai prekės tiekiamos (paslaugos teikiamos) fiziniam asmeniui, kuris pagal PVMĮ nėra apmokestinamasis asmuo (išskyrus atvejus, kai į kitą ES valstybę narę tiekiamos naujos transporto priemonės):
- kai išduodamas kasos aparato kvitas arba, vadovaujantis Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283, nereikalaujama naudoti kasos aparatų;
- kai draudimo paslaugoms įforminti naudojamas draudimo liudijimas, kuriame nurodoma Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatyme nustatyta apskaitos dokumento privaloma informacija ir kuris atitinka Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo nuostatas;
- kai teikiant Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 28 straipsnyje nurodytas paslaugas naudojami apskaitos dokumentai, kuriuose nurodyta Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatyme nustatyta apskaitos dokumento privaloma informacija, o jeigu vertybinių popierių viešąją apyvartą reglamentuojantys teisės aktai nustato kitus reikalavimus, - apskaitos dokumentai, atitinkantys šiuos reikalavimus.
Supaprastintą PVM sąskaitą faktūrą, kurioje turi būti nurodyta PVM įstatymo 80 straipsnio 9 dalyje nustatyta informacija, gali išrašyti: PVM mokėtojas, jeigu vienoje jo išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytų tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų bendra vertė (įskaitant PVM) neviršija 100 eurų; PVM mokėtojas, taikantis SVS Lietuvoje, neatsižvelgiant į tai, kokia tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų vertė nurodoma išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje; Apmokestinamasis asmuo, įsisteigęs kitoje valstybėje narėje ir taikantis SVS Lietuvoje, neatsižvelgiant į tai, kokia tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų vertė nurodoma išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje.
PVM sąskaitų faktūrų išrašymo taisykles nustato ta valstybė narė, kurioje yra vykdomas prekių tiekimas (paslaugų teikimas). Atitinkamai, Lietuvos PVMĮ nustatyti reikalavimai PVM sąskaitų faktūrų išrašymui taikomi: prekių tiekimui ir / ar paslaugų teikimui, kuris pagal PVMĮ nuostatas vyksta šalies teritorijoje (Lietuvoje); kai prekių tiekimo (paslaugų teikimo) vieta yra laikoma už ES teritorijos ribų, o prekes tiekia (paslaugas teikia) Lietuvos apmokestinamasis asmuo ar užsienio apmokestinamasis asmuo per padalinį, esantį šalies teritorijoje (Lietuvoje); kai prievolė PVM už prekių tiekimą (paslaugų teikimą) pagal PVMĮ 95 str. nuostatas atitinkamai šalies teritorijoje ar kitoje valstybėje narėje apskaičiuoti ir sumokėti tenka jų pirkėjui, PVM sąskaitą faktūrą išrašo jų pirkėjas.