Juozo Tumo-Vaižganto butas-muziejus (Maironio lietuvių literatūros muziejaus padalinys) įkurtas 1997 m.
Kviečiame aplankyti meniškai kunigišką rašytojo Juozo Tumo-Vaižganto butą.
Muziejus įkurtas 1995 m. bute, kuriame 1920-1933 m. gyveno rašytojas, kunigas, Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjas J. Tumas-Vaižgantas (1869-1933).
J. Tumo-Vaižganto portretas
Ekspozicija
Butas atkurtas autentiškai pagal archyvines nuotraukas, nes rašytojas visus savo kambarius buvo nufotografavęs.
Keturiuose memorialiniuose kambariuose dera praktiškas paprastumas su estetiškumu.
Pats Vaižgantas savo buto aplinką buvo pavadinęs meniškai kunigiška.
Turėjo, jo žodžiais, „nebrangių, bet rinktinių paveikslų galeriją.“ Šie paveikslai, kaip ir anuomet, kabo visuose kambariuose.
Tai - P. P. Rubenso „Nukryžiuotasis“ (dailininko J. Janulio kopija), K. Šimonio „Kauksmas“ ir „Angelų atnašavimas“, K. Sklėriaus akvarelės, Francesco Trevisani šv. Pranciškaus ir nežinomo dailininko šv. Juozapo portretai, P. Žitkaus Vaižganto tėvo portretas ir kiti.
Yra keletas skulptūrų: B. Bučo „Vytautas Didysis“, Petro Rimšos „Išmintis“ ir kitos.
Juozas Tumas-Vaižgantas šiame bute gyveno ir kūrė trylika metų.
Pro buto langus galima pamatyti Švč. Mergelės Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) neparapinę bažnyčią, kuri yra pats seniausias Kaune ankstyvosios gotikos paminklas.
Vaižgantas beveik dvylika metų buvo šios bažnyčios rektorius, rūpinosi jos atstatymu ir remontu.
Kadangi bažnyčioje zakristijos nebuvo, tai visi reikalai buvo tvarkomi užsakų kambaryje.
Vaižgantas garsėjo kaip populiarus, žmonių mylimas kunigas, tad čia lankytojų niekuomet netrūkdavo - duris praverdavo ir tie, kurie išdrįsdavo prašyti pinigų, nes žinojo, jog geraširdis dvasininkas juos skolina.
Kambaryje stovi masyvus ąžuolinis barokinio stiliaus darbo stalas, jo autorius - garsus tarpukario Kauno baldžius Jonas Prapuolenis.
Kampe kabo kanauninko sutana, spintoje - kailiniai, Vaižganto minimi net testamente, kaip brangiausia „garderobos“ dalis.
Svečių kambaryje svetainės baldų komplektas, knygų spinta, kurioje sudėtos Vaižganto bibliotekos knygos.
Čia susipažinsite su muziejaus gyventoju - geltona kanarėle Mykoliuku (pagal Vaižganto romaną „Dėdės ir dėdienės“) - tokį pat paukštelį turėjo ir rašytojas.
„Užsakų“ kambaryje stovi masyvus ąžuolinis darbo stalas, puoštas drožta ornamentika. Ant jo - stalo lempa, lentynėlė dokumentams, antspaudų laikiklis, rašalinė, tretininkų kalendorius ir kiti daiktai.
Įdomus dvigubos paskirties baldas komoda - sekreteras stovi miegamajame-darbo kambaryje.
Šalia kuklios metalinės lovos ant darbo stalo - Vaižganto rankraščiai, jo redaguoti žurnalai, medinis drožinėtas kryžius.
Valgomajame eksponuojamas Vaižganto senovinis virdulys, pietų servizas.
Ant šio kambario sienų kabo įrėmintos archyvinės nuotraukos, kuriose užfiksuoti svarbesni J. Tumo-Vaižganto gyvenimo momentai.
Renginiai ir edukacinės programos
Muziejuje nuolat vyksta lankytojų jau pamėgti susitikimai su menininkais, naujų knygų sutiktuvės, poezijos ir muzikos šventės, organizuojamos ekskursijos ir edukacinės programos įvairaus amžiaus lankytojams.
Ekskursijas ir edukacines programas reikia užsisakyti iš anksto.
Rajono viešosios bibliotekos projekto „Inovatyvus žvilgsnis į krašto istoriją“ veiklos tęsiamos, populiarinant bibliotekos muziejuose saugomą krašto paveldą.
Šiai temai atskleisti buvo sukurta skaitmeninė programėlė - virtualus turas. Ji buvo pristatyta spalio 8 d. muziejuje vykusiame renginyje „Knygnešių keliu“.
Ją galėjo išbandyti visi dalyviai: pasitelkę mobiliuosius įrenginius, kartu su programėlės kūrėjais „Indeform“ atstovais, leidosi į „knygnešio kelionę“ po muziejaus teritoriją.
Įveikus visas knygnešio laukiančias kliūtis, buvo galima tapti draugijos nariu ir gauti tai patvirtinantį ženklelį.
Renginio metu inovatyviu žvilgsniu į istorinę Vaižganto asmenybę skatino pažvelgti kompozicijos „Vaižgantas - taikusis provokatorius“ atlikėjai - I. Čiužauskaitė, D. Ciunis, J. Krašto istorijos tema buvo nagrinėjama ragaujant žolelių arbatą, dalyvaujant Puziniškio muziejaus edukacinės programos pristatyme.
Renginyje dalyvaujantys bibliotekininkai, moksleiviai iš Smilgių gimnazijos bei Upytės Antano Belazaro pagrindinės mokyklos, projekte bendradarbiaujanti Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos pirmininkė O. J.
Informacija lankytojams
- Adresas: Aleksoto g. 10, Kaunas
- Telefonas: +370 37 222 371
- Stotelė Karaliaus Mindaugo pr.
Lankytojų priėmimo laikas:
- II, III, V, VI - 9.00-17.00
- IV - 11.00-19.00
- VII - 10.00-16.00
- Paskutinis mėnesio sekmadienis nemokamas.
Paskutiniai lankytojai į ekspozicijų ir parodų sales įleidžiami likus 30 min.
Audiogidas J. Tumo-Vaižganto bute-muziejuje - nemokamas.
Nemokamas lankymas
Muziejaus ekspozicijas nemokamai gali lankyti:
- ikimokyklinio amžiaus vaikai (iki 7 metų);
- našlaičiai ir tėvų globos netekę vaikai;
- neįgalieji ir juos lydintys asmenys (vienam neįgaliajam - vienas lydintis asmuo);
- senjorai nuo 80 metų;
- Šeimos kortelės turėtojai;
- Lietuvos Respublikos muziejų darbuotojai;
- Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) nariai;
- Lietuvos Respublikos bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų humanitarinės krypties pavieniai mokytojai bei aukštųjų mokyklų humanitarinių mokslų fakultetų pavieniai dėstytojai;
- Lietuvos rašytojų sąjungos nariai;
- Lietuvos žurnalistų sąjungos nariai;
- Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį;
- Visi lankytojai kiekvieno mėnesio paskutinį sekmadienį, vasario 16 d., kovo 11 d., liepos 6 d.;
- Užsieniečiai, pasitraukę iš Ukrainos dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje.
Nuolaidos
Muziejaus ekspozicijų lankymui nuolaida taikoma:
- Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių mokiniams, besimokantiems pagal bendrojo ugdymo bei profesinio mokymo programas;
- Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių aukštųjų mokyklų studentams;
- nuolatinės privalomosios karo tarnybos kariams, kariams savanoriams;
- asmenims, kuriems sukako valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos amžius (iki 80 metų);
- nuo 1939-1990 metų okupacijų nukentėjusiems asmenims;
- politiniams kaliniams ir tremtiniams, buvusiems getų, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinių stovyklų kaliniams;
- Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11-13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos;
- pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyviams - kariams savanoriams ir laisvės kovų dalyviams.
Apie Juozą Tumą-Vaižgantą
Juozas Tumas-Vaižgantas yra vienas iš didžiųjų lietuvių rašytojų.
Tai iškili ir tauri asmenybė, didelių meninių kūrinių kūrėjas.
Vaižganto kūrybinis palikimas yra gausiausias tarp jo meto rašytojų.
Juozas Tumas gimė 1869m. rugsėjo mėn. 20d. Malaišių kaime, Rokiškio apskrityje, ūkininko šeimoje.
Tėvų bei tėviškės aplinka suteikė J.Tumui-Vaižgantui nepaprastai turtingą kalbinį bei etnografinį paveldėjimą, ugdė individualumo bei savarankiškumo pajautimą, meilę žmonėms bei gyvenimo optimizmą.
Pradžios mokyklą Kunigiškiuose J.Tumas baigė per 2 metus ir 1881m. įstojo į Daugpilio realinę gimnaziją.
Gimnazijoje vyraujanti pozytivystinė, laisvamaniškoji dvasia J.Tumo stipriau nepaveikė.
Tautinę sąmonę ugdė "Aušra", rusų klasikų literatūra paskatino literatūriniam darbui.
1888m. jis baigė gimnaziją ir tais pačiais metais įstojo į Kauno kunigų seminariją.
Seminarijoje J.Tumas įsijungė į tautinį darbą, dalyvavo lietuvių klierikų patriotų slaptoje Lietuvos Mylėtojų Draugijoje, šv. Kazimiero draugijoje, pradėjo literatūrinį darbą.
1893m. Vaižgantas baigė seminariją ir buvo įšventintas kunigu.
1894m. paskirtas vikaru į Mintaujos lietuvių parapiją.
Dėl nesutarimų su vietiniais kunigais, 1895m. jis buvo perkeltas į Žemaitijos gilumą - Mosėdį.
Čia prasidėjo didžioji J.Tumo patriotinė veikla.
Jis buvo vienas iš "Tėvynės Sargo" organizatorių, redaktorių ir platintojų.
1898m. J.Tumas buvo perkeltas vikaru į Kulius.
1900m. pradėjo leisti žurnalą inteligentams "Žinyčia".
1901m. J.Tumas buvo perkeltas į Micaičius.
Čia jo lietuviškai veiklai susidarė opozicija iš lenkininkų, kurie apskundė J.Tumą dvasinei vyresnybei.
Skundas buvo apsvarstytas, ir J.Tumui buvo uždrausta rašyti į laikraščius be vyskupų leidimo.
1902m. J.Tumas buvo iškeltas į Vadaktėlius.
Vadaktėliuose J.Tumas sulaukė lietuvių spaudos grąžinimo.
Dalyvavo Vilniaus Seime, kūrė lietuviškas mokyklas, organizavo lietuvišką valsčiaus savivaldybę.
1906-1911m. J.Tumas gyveno Vilniuje, dirbo "Vilniaus žinių" (1907), "Vilties" (1907-1911), "Ryto garso" (1914) redakcijose.
1911m. J.Tumas buvo paskirtas Laižuvos klebonu.
Po įtemptų metų žurnalistinio darbo, užsimojo literatūriniam darbui, bet tais pačiais metais išvyko į Ameriką "Saulės" draugijos reikalais.
Ten jis buvo tris mėnesius.
Grįžęs į Lietuvą, parašė knygą apie emigrantų gyvenimą.
1914m. J.Tumas buvo atleistas iš Laižuvos klebono pareigų, išvyko į Rygą, kur dirbo "Rygos garso" redakcijoje.
1915m. J.Tumas buvo pakviestas į Petrapilį - į centrinį lietuvių komitetą nukentėjusiems nuo karo šelpti.
Petrapilyje įsijungė ir į politinę veiklą: įkūrė Tautos Pažangos partiją, dalyvavo Petrapilio lietuvių seime, pasaulio lietuvių konferencijoje Stockholme.
1918m. J.Tumas grįžo į Lietuvą.
Vilniuje įsijungė į lietuvių komitetą nukentėjusiems nuo karo šelpti, redagavo "Lietuvos aidą".
1919m. jis pradėjo leisti laikraštį "Nepriklausoma Lietuva".
1920m. J.Tumas persikėlė į Kauną.
Čia buvo paskirtas Vytauto Didžiojo bažnyčios rektoriumi, kuriuo išbuvo iki 1932m.
Antros pagrindinės J.Tumo pareigos Kaune buvo darbas universitete: 1922-1929m. dėstė lietuvių literatūros istorijos paskaitas.
1929m. suteiktas garbės daktaro laipsnis.
Be šių pagrindinių pareigų J.Tumas buvo daugelio organizacijų nariu, aktyviai dalyvavo kultūrinėje, visuomeninėje, politinėje veikloje, redagavo žurnalus, rašė grožinės literatūros kūrinius, publicistinius straipsnius.
J.Tumas mirė 1933m. balandžio 29d.