Japoniški sodai - tai unikalūs kraštovaizdžio meno reiškiniai, atspindintys šimtametes tradicijas, išmintį ir žmogaus bei gamtos santykį. Jie populiarūs visame pasaulyje, nes entuziastai stengiasi patirti ramybės jausmą ir emociškai atitrūkti nuo kasdienių problemų. Šiuo metu lietuviai taip pat labai domisi japoniškais sodais ir kuria juos šalia savo namų.
Japoniško sodo esmė ir filosofija
Japoniški sodai skleidžia ypatingą energiją, kur in ir jang energija padeda pajausti harmoniją. Einant takeliu jaučiamas dvasinės ramybės pliūpsnis, apvalomos mintys, suartėjama su gamta. Žmogus yra kūrėjas, kuris gali sujungti į visumą dangų, žemę ir žmogų. Šimtametė japonų tradicija demonstruoja išmintį, patirtį, paslaptį, unikalų žmogaus ir gamtos santykį, kai vadovaujantis gamtos dėsniais perteikiama jos esmė.
Norintieji pradėti kurti japonišką sodą, pirmiausia turėtų susipažinti su jo filosofija ir gerai apsvarstyti, ar tikrai jo reikia. Vėliau įvertinti savo finansines galimybes. Privalu suprasti, kad sodas - gyvas organizmas ir jis visada kinta, pavyzdžiui, medžius reikia nuolat formuoti. Pagrindinė japoniško sodo taisyklė yra susijusi su gamtos suvokimu, o darbų organizavimo tikslas - pasitelkiant simboliką parodyti žmogaus nepaliestos gamtos grožį, komponuojant suprasti estetinę augalų, akmenų, smėlio ir vandens paskirtį, suvokti pagrindinių elementų svarbą.
Pagrindiniai japoniško sodo elementai
Tradicinį japonišką sodą formuoja penki elementai, kurių vienas yra dvasinis, o kiti keturi materialūs - akmenys, vanduo, augalai bei architektūra. Japoniškame sode kiekviena detalė turi simbolinę prasmę.
Akmenys
Akmenys - sodo stuburas, simbolizuoja pastovumą, tarsi formuoja erdvės skeletą, kartais imituoja kalnus. Jei sode tinkamai išdėlioti akmenys, viskas savaime stos į savo vietas. Akmenų kompozicijos paprastai kuriamos iš nelyginio skaičiaus. Dažniausiai jos susideda iš trijų, penkių, septynių ar daugiau akmenų ir uolų atplaišų. Jie simbolizuoja jėgą, energiją ir amžinybę. O lyginiai skaičiai japonų protėvių tikėjimu, gali atnešti nelaimę.
Vanduo
Vanduo apskritai simbolizuoja nenutrūkstamą laiko tėkmę. Tai lyg pagrindas, virš kurio iškyla visa kompozicija. Tai - sodo kraujas. Senojoje japonų mitologijoje vanduo yra sodo kraujas. Vandens garsas primena apie negailestingą laiko tėkmę. Mažas tvenkinys gali reikšti ežerą, nedidelis banguotas žvirgždo ruoželis tampa milžinišku vandenynu.
Augalai
Daugeliui atrodo, kad svarbiausia išsirinkti augalus. Tačiau jie nėra pagrindinis elementas, nors ir labai svarbus. Kad ir kokie dideli ar puošnūs būtų, visada yra derinami prie jau išdėstytų akmenų, nes būtent nuo jų pradedama kurti erdvė. Augalai į visumą sujungia atskiras sodo dalis, sušvelnina linijas arba suteikia foną. Štai kodėl juos reikėtų rinktis labai atsargiai ir saikingai. Augalai, remiantis Rytų filosofija, padeda pamatyti gamtos pokyčius. Tačiau tik padėjus akmenis nustatoma krūmų ir medžių vieta.
Floristinis sodo turinys, išdėstytas asmeniniame sklype, privalo atitikti pasirinkto stiliaus kanonus: augalai turi būti tam tikro dydžio, formos, spalvos ir lapų tekstūros. Troškimas bendrauti su gamta būdingas daugumai žmonių, todėl labai svarbu, kad sodas būtų gražus ištisus metus. Jame turi augti skirtingiems metų laikams būdingi augalai. Pavasarį mėgaujamasi žaliais pumpurėliais, baltomis sakuromis, rausvais rododendrais.
Architektūra ir mažoji sodo architektūra
Vandenį dažnai kerta tiltas. Jis, kaip ir takelis, simbolizuoja kelionę per gyvenimą, persikėlimą iš vieno pasaulio į kitą. Akmeniniai žibintai skirti ne tik skleisti šviesą, bet ir pažymėti tam tikras vietas. Taip pat jie simbolizuoja vieną iš visatos elementų - ugnį. Tsukubai - tai specialus indas, simbolizuojantis švarą ir nekaltybę. Jis tarytum siūlo einančiam pro šalį žmogui sustoti, nusiplauti rankas bei veidą ir apvalyti sielą. Vartai japoniškame sode taip pat turi ypatingą reikšmę. Tai ir mistinis elementas, nes pažymi dviejų pasaulių susidūrimo vietą, pro kurią lankytojas gali patekti į kitą - sodo pasaulį.
Žibintai, stupos, akmeniniai dubenys, mažoji architektūra - būtina sodo kompozicijos dalis. Žibinto paskirtis - apšviesti augalus, sukurti nuotaiką. Jie paprastai gaminami iš akmens. Bambukinės tvorelės suteikia lengvumo, gracingumo įspūdį. Paprastai visi japoniški sodai būna aptverti. Ši gamtos oazė turi tapti mikrokosmosu, palaimingu kampeliu, kurį reikia atriboti nuo išorinio pasaulio. Tvora mus saugo nuo išorinio pasaulio, o vartai yra slenkstis, ties kuriuo mes paliekame savo kasdieninius rūpesčius.
Tipiniai japoniškų sodų bruožai:
- Vanduo (tikras arba simbolinis)
- Tiltelis per vandenį ar akmenys, kuriais galima eiti
- Uolienų ar akmenų kompozicijos
- Žibintas, įprastai akmeninis
- Arbatos namelis ar pavėsinė
- Gyvatvorė, tvora ar sienelė
Bonsai - mažieji stebuklai
Bonsai - meno kūriniai, kuriuos iš augalų sukuria žmogus. Iš tikrųjų sukurti bonsą galima iš bet kokio medžio ar krūmo: pušies, skroblo, maumedžio, kadagio, obels, kriaušės ir kt. Nėra reikšmės, koks augalas, svarbiausia, kad medžiaga būtų įdomi ir gana sena - kuo senesnis medis, tuo geriau. Gali būti ir kelių šimtų metų senumo.
Norint auginti bonsą, privalu mokytis, semtis žinių arba procesą patikėti specialistui. Pirmiausia bonsas turi būti pasodintas į tinkamą gruntą. Formavimo paslapčių reikia mokytis, nes augalas gyvas, jis keičiasi, kasmet reikia formuoti.
Japoniški sodai Lietuvoje
Lietuvoje galima rasti pavyzdžių, kaip įrengti japonišką sodą. Vienas didžiausių japoniškų sodų Europoje, užimantis 16 ha, yra Kretingos rajone, Mažučiuose. Japoniškas sodas Vilniaus universiteto botanikos sode - vienas seniausių Lietuvoje, sukurtas 0,5 ha plote pagal japoniško pasivaikščiojimų sodo kūrimo principus.
Vilniečiai ir miesto svečiai turi galimybę pajusti japonišką dvasią, prisiliesti prie subtilaus, paslaptingo, meistriškai išpuoselėto gamtovaizdžio naujoje viešoje žaliojoje sostinės erdvėje - japoniškame sode Šnipiškėse. Sodas įrengtas pagal visus tradicinio japoniško sodo reikalavimus. Informaciniai stendai padės atpažinti ir suprasti tradicinio japoniško sodo elementus - Fudži ugnikalnį simbolizuojantį kalnelį, didžiulius akmenis, sausąsias upes, o visžaliai augalai ir kitos detalės leis šiai vietai būti patraukliai visus keturis metų laikus.
Žymūs japoniški sodai Lietuvoje:
| Sodo pavadinimas | Vieta | Plotas |
|---|---|---|
| Japoniškas sodas | Kretingos rajonas, Mažučiai | 16 ha |
| Japoniškas sodas | Vilniaus universiteto botanikos sodas | 0,5 ha |
| Japoniškas sodas | Vilnius, Šnipiškės | 5 ha |
Patarimai, kaip kurti japonišką sodą
Jei žmogus pasiryžo pats kurti japonišką sodą, nuo ko turėtų pradėti? Daugeliui atrodo, kad svarbiausia išsirinkti augalus. Tačiau jie nėra pagrindinis elementas, nors ir labai svarbus. Kad ir kokie dideli ar puošnūs būtų, visada yra derinami prie jau išdėstytų akmenų, nes būtent nuo jų pradedama kurti erdvė. Augalai į visumą sujungia atskiras sodo dalis, sušvelnina linijas arba suteikia foną. Štai kodėl juos reikėtų rinktis labai atsargiai ir saikingai. Augalai, remiantis Rytų filosofija, padeda pamatyti gamtos pokyčius. Tačiau tik padėjus akmenis nustatoma krūmų ir medžių vieta.
Svarbu atsižvelgti į augalų poreikius ir sodinti juos panašių poreikių grupėmis. Tai reiškia, kad sodelyje yra ne vienos rūšies žemių: kai kurios erdvės užpildytos įprasta žeme, o kai kurios - rūgščia durpe. Japoniško sodo grožį labai padeda atskleisti apšvietimas.