Tikriausiai kiekvienas iš mūsų turime dienų, o kartais ir savaičių, kuomet nenorime keltis iš lovos, siekti užsibrėžtų tikslų, tenka prisiversti atlikti įpareigojančius darbus ir jaučiamės bejėgiai padėti sau kažko imtis. Apatija arba „nulis džiaugsmo“ - būsena, su kuria „sėkmingai“ sugyvenama per ilgus metus. Panagrinėkime, kas tai yra apatija ir kaip su ja kovoti.

Kas yra apatija?
Apatija - tai emocinė būsena, kuriai būdingas jausmų, susidomėjimo ir motyvacijos stoka. Žmogui gali pasidaryti sunku ne tik apibūdinti jausmą, bet ir jį pastebėti, užfiksuoti. Tokių žmonių gyvenimas gali būti gana turiningas, tačiau jis praeina pro sąmonę. Neįsisąmoninti, nepastebėti, neįvardinti jausmai blyksteli kaip kibirkštėlės ir užgesta, nepalikdami jokios galimybės kurti gyvenimo, orientuojantis į save, į savo pojūčius. O sąmonės lygmenyje lieka tik tuštuma.
„Aš nežinau, ką jaučiu“, - dažnai sako apatijos pacientai. Dažnai artimos emocijos būna tarytum sulipusios, žmogus negali atskirti liūdesio ir ilgesio, susižavėjimo ir džiaugsmo.
Kaip atpažinti apatiją?
Tarsi ir nieko blogo nevyksta. Gal tik nėra įkvėpimo, žingeidumo, motyvacijos, jėgų kažką naujo daryti. Kai nebelieka jėgų, baterija, rodos, visada nusėdusi, arba kai viskas ima erzinti, net ir artimiausia aplinka, vadinasi, atėjo metas sustoti ir atsigręžti į save - tą žmogų, kurį labiausiai apleidote.
Pagrindiniai apatijos požymiai:
- Emocijų stoka arba sumažėjimas.
- Intereso praradimas.
- Motyvacijos trūkumas.
- Energijos stoka.
- Sunkumas priimant sprendimus.
Kodėl atsiranda apatija?
Intensyvioje gyvenimo tėkmėje save prarasti nesunku, net ir einant, rodos, sąmoningai pasirinktu keliu. Natūralu, kad bėgant laikui keičiasi mūsų poreikiai. Tačiau jei ir toliau važiuojame iš inercijos, užtildydami tikruosius savo troškimus, tai - greitas kelias į apatiją ir ligą. Apatija gali atnešti net ir ligą.
Tikriausiai suvokėte, kaip pavojinga slopinti savo jausmus, net ir pačius nemaloniausius. Tada atrodo, kad vienintelis būdas su jomis kažkaip susidoroti, - tai jas nuslopinti, užgniaužti, užšaldyti. Deja, neįmanoma pasirinktinai nuslopinti tik skausmą. Nuslopinama viskas iškart: ir džiaugsmas, ir pasitenkinimas, ir entuziazmas, ir gyvybinė energija.
Viskas išsitrina, viskas nuslopinama, pamirštama. Susiraizgo į vieną neišpainiojamą kamuolį. Nėra galimybės išgirsti savęs. Jausmai nėra užblokuoti ir nėra neatpažįstami. Bet jų nėra. Tai deficitinis apatijos variantas. Emocijų deficito gydymas yra labai sudėtingas.
Ką daryti, jei jaučiate apatiją?
Yra keletas būdų, kurie padės išvaryti tą nenorą ir susigrąžinti džiaugsmą į gyvenimą:
- Išeikite pasivaikščioti. Pasivaikščiojimas nėra daug pastangų reikalaujanti veikla, tad tai nebus sunku padaryti. Eikite šiek tiek greitesniu žingsniu nei esate įpratę. Tarytum turėtumėte, kur eiti. Negalvokite nieko, o stebėkite aplinką. Visų pirma, tai padės, nes pailsės Jūsų smegenys. Be to, fizinis aktyvumas skatina norą ką nors veikti, todėl nemaža tikimybė, kad po pasivaikščiojimo noriau ką nors veiksite.
- Įsiklausykite į save. Jūs nenorite nieko veikti visai ne be priežasties. Kai viskas gerai, žmonės nori kažką veikti, jie dega aistra ir GYVENA! Jei yra priešingai, vadinasi nuklydote. Paieškokite priežasties, kodėl gi Jus aplankė apatija ir tingulys. Paprastai tai būna ko nors vengimas, realybės arba kokio nors darbo. Tačiau kodėl jūs to vengiate? O svarbiausia, ką reikia daryti, kad Jūsų neaplankytų tokie nemalonūs jausmai pagalvojus apie tai nuo ko bėgate?
- Suraskite priežastį. Tam, kad norėtume ką nors veikti, mums reikia priežasties. Ir ne bet kokios, o tokios, kuri mus skatintų. Reikia turėti priežastis, vardan kurių niekuomet nesinorėtų pasiduoti ir nieko neveikti, kurios žadintų norą savo gyvenimą paversti šedevru.
- Pasikalbėkite su tinkamu žmogumi. Kiekvienas iš mūsų pažįsta žmogų, kuris įkvepia. Tokie žmonės gyvena su entuziazmu, būna pozityvus ir pasiruošę veikti. Pakalbėkite su tokiu žmogumi apie tikslus ar galimybes. Paprastai mes užsikrečiame tokių žmonių energija ir patys atrandame norą veikti.
- Neturėkite per daug darbų. Paprastai apkrauta dienotvarkė mus taip gąsdina, kad apskritai nenorime daryti nieko. Pagalvokite, ar visi darbai Jūsų dienotvarkėje yra svarbūs, ar visus būtina padaryti ir ar visus būtina padaryti dabar.
Taip pat yra ir daugiau būdų, kaip padėti sau:
- Kai šalia nėra kas apkabintų, galima apkabinti save. Į tyrimą buvo pakviesti 22 studentai, rašantys baigiamuosius darbus ir patiriantys nerimą. Tyrimo dalyviai tris savaites, kartą per savaitę, atliko trumpą savęs apkabinimo ritualą. Jie turėjo pasėdėti sukryžiavę kojas ir rankas, pirštų galiukais liesdami priešingus pečius, tarsi save apkabindami. Prieš ritualą daugiau nei pusė dalyvių patyrė stiprų nerimą, o po trijų savaičių tiriamųjų grupėje nebeliko nė vieno žmogaus su stipriais nerimo simptomais. Dauguma dalyvių jautė tik lengvą ar vidutinį nerimą. Tyrėjai daro išvadą, kad savęs apkabinimas gali veikti kaip nusiraminimo forma. Jis suaktyvina kūno pojūtį, susijusį su saugumu ir švelnumu. Panašiai kaip tikras apkabinimas. Tad jei prieš egzaminą ar svarbų pokalbį jaučiatės įsitempę, tiesiog apkabinkite save.
- Svarbu pastebėti ir atkreipti dėmesį į kūno poreikius, pasirūpinti savimi, tinkamai maitintis, užsiimti aktyvia veikla, mankšta ar sportu, pakankamai būti gryname ore. Kuo daugiau prasmės mums teikia veiklos ir aplinka - tuo geresnė mūsų psichologinė būsena.
- Konstruktyvus mąstymas - štai jūsų sėkmės, jūsų sveikatos paslaptis. Mokydamiesi pažinti ir panaudoti neišsenkamą savo pasąmonės galią, pasieksite visus svarbius gyvenimo tikslus, net ir tuos, kurie šiandien jums atrodo fantastiški ir nepasiekiami.
Kaip susigrąžinti motyvaciją?
Motyvacija padeda mums jaustis entuziastingiems ir užsibrėžtus darbus atlikti kur kas maloniau ir sklandžiau. Iš šono gali skambėti, kad motyvuoti save yra nemenka užduotis, o tai daryti ilgą laiką dažnam gali pasirodyti misija neįmanoma. Vis dėlto, yra ne vienas būdas to išmokti.
Kaip išlikti motyvuotam – lokuso taisyklė
Patarimai, kaip susigrąžinti motyvaciją:
- Pradėkite nuo mažų žingsnelių. Veiksmas atneša motyvaciją ir tik labai retu atveju atvirkščiai, tad, kad ir kaip sunku - reikia pradėti nors ir nuo pačio lengviausio žingsnio. Tam siūlome Jums 2 minučių taisyklę - pradėkite siekiamą tikslą daryti 2 minutes, dėkite pirmuosius žingsnius ir tikėtina, kad tuomet motyvacija skatins siekti užsibrėžto tikslo ir toliau.
- Nusistatykite tikslus, kurie būtų įveikiami. Užduotis ar norimas įgyvendinti tikslas turi būti ne per lengvas, kad nebūtų nuobodu, bet taip pat ir ne per sunkus, kurį vos įmanoma įveikti, todėl norisi atidėlioti ar nepradėti visai, o čia Jūsų motyvacija ir dingsta.
- Laiko planavimas. Kiekvienai užduočiai turime didesnės motyvacijos tuomet, kai ji turi savo laiko rėmus. Jei tai yra įprotis, pavyzdžiui medituoti - apsibrėžkite kiek laiko tai darysite ir kurią valandą.
- Apsidovanokite už atliktus darbus. Vienas iš efektyviausių būdų palaikyti motyvaciją yra apsidovanoti už atliktus darbus. Svarbu, kad prizas už atliktą užduotį būtų tai, ko labai norite, tačiau neleidžiate sau kasdien.
- Savirefleksija. O svarbiausia - įsiklausykite į save ir stebėkite, galbūt turite ypač sunkų etapą ir motyvacijos nebuvimas reiškia poilsio poreikį. Gal išgyvenate liūdesį, netektį ar kitas nemalonias emocijas, kurios natūralu, kad trukdo Jums jaustis motyvuotam.
Kaip susidoroti su neišvengiamais praradimais?
Gyvenime pasitaiko situacijų, kurias, kad ir kaip stengtumėmės, negali pakeisti. Tai gali būti artimojo mirtis, neišvengiama netektis, liga, sužlugę santykiai ar kiti gilūs praradimai.
Kaip elgtis tokiose situacijose:
- Gedulas, pyktis, bejėgiškumas - tai natūralios reakcijos. Užuot neigę ar slopinę emocijas, leiskime sau jas patirti. „Išsipasakok, išverk, išgedėk.
- Kartais atrodo, kad jau viską išsipasakojome. Tačiau kartojimas - tai ne silpnumo, o gijimo ženklas.
- Jei situacijos pakeisti negaliu, galiu pasirinkti, kaip į ją reaguoti.
- Laikas - ne viską išgydantis, bet tikrai minkštinantis. Ne viską gyvenime galime pakeisti. Bet galime išmokti išbūti, kai skauda. Leisti sau verkti, kalbėti, ilsėtis. Leisti sau gyti.
Suprasdami faktą, kad turime tik vieną gyvenimą, reiktų jį nugyventi taip, kad gyvenimo pabaigoje neturėtume ko gailėtis. Šis momentas yra vienintelis Jūsų tikras turtas, ši akimirka yra Jūsų gyvenimas. Vertinkite ją. Nešvaistykite jos ir tegu Jūsų gyvenimas prilygsta stebuklui!