Šildymo sistemos pasirinkimas ir įrengimas yra svarbus kiekvieno būsto aspektas, ypač siekiant efektyvumo ir ekonomiškumo. Vienas iš populiariausių šildymo būdų yra dujinis šildymas, tačiau jo įrengimui būtina laikytis tam tikrų reikalavimų. Šiame straipsnyje aptarsime dujinio šildymo ypatumus, katilinės įrengimo reikalavimus ir langų dydžius.
Dujinio šildymo privalumai
Nors dujos nėra atsinaujinantis energijos šaltinis, dujinis šildymas yra švarus, stabilus, nereikalaujantis priežiūros ir automatizuotas. Iš finansinės pusės, dujinį šildymą verta rinktis tada, kai dujos jau yra atvestos iki namo. Kitos priežastys, kodėl nusprendžiama pasirinkti dujinę katilinę yra katilo galingumas, efektyvumas ir funkcionalumas. Dujiniai katilai yra ne tik efektyvus, ekonomiškas bet ir patogus šildymo sprendimas.
Jeigu netoliese yra magistralinio dujotiekio trasa, nepaisant, ar jūsų namas senos ar naujos statybos, gamtines dujas įsivesti verta. Pradinė investicija priklauso nuo atstumo, paprastai ji mažėja, jei magistralinio dujotiekio atšaka naudojasi ne vienas, o keli ar keliasdešimt namų ūkių. Centralizuotai tiekiamų gamtinių dujų kaina svyruoja, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ją peržiūri du kartus per metus.
Jeigu nėra galimybės atsivesti gamtines dujas nuo magistralinio gamtinių dujų vamzdyno, galima įsirengti dujinį šildymą suskystintomis dujomis iš dujų balionų. Suskystintų dujų tiekimu užsiima daug įmonių, dujos gali būti tiekiamos centralizuotai į didelius rezervuarus (taip vyksta didelėms vartotojų grupėms), arba gali būti tiekiamos įvairios talpos balionuose. Tiesa, suskystintų dujų kaina didesnė nei gamtinių, bet suskystintos dujos yra apie 30 proc. kaloringesnės nei gamtinės.
Atokiose vietovėse, kur arti nėra gamtinių dujų trasos, verta įsivesti šildymą suskystintomis dujomis, vadinamą šildymu dujų balionais arba šildymu propano dujomis. Kaip minėjome, suskystintų propano dujų šilumingumas didesnis nei gamtinių dujų, jų reikia mažiau. Dujų balionus galima užpildyti butano ir propano dujų mišiniu.
Šildymas dujų balionais prilygsta šildymui gamtinėmis dujomis, jis toks pat komfortiškas ir nereikalaujantis nuolatinio dėmesio. Visos dujų balionų katilinės įrengimas ir dujų atvedimas į namą yra gana greitas, trunka 2-3 dienas.
Dujinio katilo montavimas
Pasirinkti tinkamą dujinį katilą gali būti sudėtinga užduotis, ypač tiems, kurie neturi pakankamai žinių ir patirties šioje srityje. Rinkoje dujinių katilų pasirinkimas yra itin platus, o renkantis tokio tipo įrenginį paprastai neužtenka tokių pasirinkimo aspektų, kaip kaina ar gamintojo žinomumas. Todėl dažniausiai šią užduotį rekomenduojame patikėti šios srities specialistams.
Įdomu sužinoti, kokio gamintojo dujinį katilą verta rinktis? Mūsų komandos rekomenduojami dujinių katilų gamintojai yra šie: Viessmann, Chappee, Vexus, Bosch. Iš minėtų gamintojų - Viessmann galima išskirti kaip vieną kokybiškiausią pasirinkimą. Kiti yra labiau ekonominiai variantai.
Svarbu žinoti, kad norint montuoti dujinio katilo sistemą, privalu laikytis griežtų reikalavimų. Šio įrenginio veikimui yra svarbus ne tik profesionaliai atliktas dujinių katilų montavimas, bet ir dujinių katilų priežiūra. Reguliarus techninis aptarnavimas yra esminis žingsnis, siekiant užtikrinti Jūsų dujinio katilo efektyvumą, saugumą ir ilgaamžiškumą. Siekiant išlaikyti šildymo sistemos garantiją, būtina atlikti kasmetinius techninius aptarnavimus, kurie užtikrina saugų ir efektyvų sistemos veikimą.
Dujų pajungimas: Paruošus katilinę ir turint reikalingus dokumentus (dokumentų sąrašą rasite D.U.K.), reikia eiti į ESO. Atlikus visus reikalavimus, ESO pajungia dujas.
Šildymo projekto paruošimas: Statant namą yra būtina turėti šildymo projektą. Perkant medžiagas ir darbus iš mūsų įmonės, šildymo projekto paruošimas nieko nekainuos. Suprojektuosime kiekvienos patalpos grindinį šildymą, visa tai vaizdžiai parodysime ir apskaičiuosime medžiagų bei darbų kainą.
Įprastai dujinio katilo montavimo darbai gali kainuoti nuo 300 € ir daugiau, priklausomai nuo pasirinkto dujinio katilo tipo, galingumo, darbų sudėtingumo, vietos, papildomų funkcijų ir kitų aspektų. Tai sudėtingas ir daug specifinių žinių reikalaujantis procesas, kurį verta patikėti šią sritį išmanantiems profesionalams. Norint tinkamai atlikti montavimo darbus, reikia žinoti keletą svarbių aspektų.
Trūksta informacijos ar turite klausimų? Pakonsultuosime ne tik dujinių katilų montavimo, bet ir pasirinkimo klausimais. Susisiekti su mumis galite Jums patogiu būdu - telefonu: +370 639 66 995, el. paštu: [email protected].
Reikalavimai dujinio katilo patalpai
Dujinio šildymo katilai yra kompaktiški, degimas ir šalinami degimo produktai švarūs, dujinis katilas gali būti įrengiamas atskiroje katilinėje, taip pat gyvenamųjų namų vonios ar tualeto kambariuose (tik C tipo), garažuose (irgi tik C tipo), virtuvėse ir panašiose patalpose. Tačiau erdvė, kurioje bus katilas, turi atitikti kai kuriuos reikalavimus.
Patalpos, kuriose įrengiami dujiniai katilai ir kiti prietaisai, turi būti vėdinamos, o vėdinimas atitikti higienos normų nustatytus reikalavimus. Patalpose, kuriose įrengiami dujiniai prietaisai, draudžiama įrengti mechanines vėdinimo sistemas su rekuperacija ir šių patalpų mechanines vėdinimo sistemas prijungti prie bendros kitų patalpų vėdinimo sistemos. Dujinio šildymo katilas praktiškai gali būti įrengiamas bet kuriose patalpose, kuriose yra langas lauko sienoje.
Pagrindiniai reikalavimai:
- Patalpos turi būti su varstomu langu (arba langu su orlaide) ir durimis.
- Dujinius prietaisus galima įrengti patalpose, kurių aukštis ne mažesnis kaip 2,2 m.
- Lango plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,05 m2 kiekvienam patalpos tūrio kubiniam metrui. Jei patalpos tūris 20 m3 ir didesnis, lango angos plotas (suminis angų plotas) turi būti ne mažesnis kaip 1 m2.
- Jei patalpoje yra įrengta uždujinimo signalizacija ir automatinis dujų išjungimo vožtuvas, langas yra privalomas, bet lango angos plotas nereglamentuojamas (nenormuojamas).
- Jei dujinis katilas planuojamas cokoliniame aukšte ar rūsyje, o langas yra žemiau žemės paviršiaus ir antžeminis lango angos plotas mažesnis nei reikalaujama, tai prieš langą turi būti įrengta prieduobė. Atstumas nuo rūsio sienos iki prieš langą esančios prieduobės atraminės sienutės turi būti lygus lango požeminės dalies aukščiui. Šis atstumas turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m, o prieduobės plotas viršutinėje dalyje turi būti ne mažesnis kaip lango požeminės dalies angos plotas, jei langas įgilintas daugiau kaip 0,5 m.
Patalpų plotas, kuriose įrengiami dujiniai prietaisai, dydis turi atitikti prietaiso gamintojo nurodymus. Jeigu gamintojas nenurodė, patalpų dydis turi būti ne mažesnis kaip nurodyta taisyklėse.
Šie standartiniai reikalavimai taikomi dujiniams katilams, deginantiems tiek gamtines, tiek ir suskystintas dujas iš balionų.
Dujinė katilinė turi turėti natūralią ventiliaciją. Natūrali ventiliacija tai nėra langas ar skylė sienoje. Ventiliacija turi būti pravesta per vėdinimo šachtą. Šachtos paprastai būna daromos kamine. Jei kamine nėra šachtos, reikia daryti naują ventiliaciją.
Dujinis katilas turi dūmtraukį. Dūmtraukis turi išeiti į lauką. Jei yra vietos kamine, dūmtraukis vedamas per jį. Jei kamine nėra vietos, katilo dūmtraukis statomas sienoje į lauką. Iš šachtos yra pasiimamas oras ir per dūmtraukį iš katilo išeina garas.
Vidaus dujotiekio įrengimo reikalavimai
Vidaus dujotiekis yra pastato dujų sistemos dalis. Pastato dujų sistemą sudaro dujotiekis ir jo dalys, dujiniai prietaisai, degimui reikalingo oro tiekimo ir degimo produktų šalinimo sistema. Vidaus dujotiekio įrengimą reglamentuoja „Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklės".
Dujotiekio vamzdžiai pastato viduje gali būti atviri, paslėpti, po tinku, galima juos montuoti grindyse ir užlieti betonu. Atviri dujų vamzdžiai gyvenamosiose patalpose turi būti ne mažesniame kaip 2,2 m aukštyje nuo grindų. Taip pat dujų vamzdis gali būti pravestas palubėje, pakabinamose lubose (lubų konstrukcija turi būti vėdinama), sienų kanaluose. Užtinkuoti ir užbetonuoti galima iki 0,1 bar darbinio slėgio dujų vamzdį be jungčių.
Geltonos spalvos dujų vamzdžiai turi nesikirsti su kitų inžinerinių sistemų vamzdynu, dujų vamzdis turi būti tiesiamas tiesiomis linijomis, vertikaliai arba horizontaliai, turi būti kiek įmanoma trumpesnis.
Dujotiekio vamzdžiai viduje gali būti atviri, paslėpti, užtinkuoti, taip pat betoninėse grindyse, pakabinamų lubų ertmėse, sienų kanaluose ir nišose. Praėjimuose per sienas dujų vamzdis turi būti apsaugotas dėklu. Dujų vamzdžio negalima pravesti per angas, langus, duris, jis negali būti tvirtinamas prie kitų vamzdžių, negali būti naudojamas kaip atrama, būtina užtikrinti jo stabilumą pritvirtinant laikikliais.
Katilinės įrengimas
Katilinė yra būtina pagalbinė patalpa namuose, nepriklausomai nuo planuojamos šildymo sistemos. Jos įrengimui keliami tam tikri reikalavimai, užtikrinantys saugumą ir efektyvumą.
Katilinės vieta ir dydis priklauso nuo planuojamos šildymo sistemos. Jei naudojamas kieto kuro katilas, įėjimą geriau planuoti iš negyvenamos patalpos. Automatizuotam dujiniam katilui ar šilumos siurbliui katilinė gali būti arčiau gyvenamosios erdvės. Praktiškai katilinės patalpa neturėtų būti mažesnė nei 8 kv.m.
Bendri reikalavimai katilinės patalpai yra surašyti „Katilinių įrenginių įrengimo taisyklėse". Pastato viduje įrengtos katilinės nuo gretimų patalpų turi būti atskirtos 1 tipo priešgaisrinėmis pertvaromis ir 3 tipo priešgaisrinėmis perdangomis. Priešgaisrinės užtvaros turi būti pagamintos iš A1 ar A2 degumo klasės statybos produktų. Pristatomos katilinės nuo pagrindinio pastato turi būti atskirtos 1 tipo priešgaisrine siena, o katilinės stogas turi tenkinti BROOF (t1) klasės reikalavimus. Perdangos tarp aukštų ir katilinės patalpų sienos, taip pat sienos, skiriančios katilinę nuo pagrindinio pastato, turi būti nesugeriančios garų ir dujų. Darbai atliekami vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga.
Katilinių, įrengtų viduje ir pristatytų prie pastatų, išėjimo durys turi atsidaryti į išorę. Katilinių, įrengtų patalpų viduje, laiptų maršus leidžiama išdėstyti bendrose laiptinėse, atskirtus nuo likusios laiptinės dalies nedegamomis pertvaromis ir perdangomis, esančiomis ne mažiau kaip 0,75 val.
Katilinės projektavimas prasideda nuo ŠVOK - šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo projekto. Šildymo sistemos projektas yra dalis ŠVOK projekto. Nors daug kas reikalavimus A++ klasei vertina kaip perteklinius, bet šilumos taupymo požiūriu jie atsiperka. Apskaičiuota, jog investicija į A++ klasės namą yra 20-30 proc. didesnė lyginant su B energinės klasės namo statyba, tačiau dėl mažų šildymo sąnaudų ji atsiperka per 4-8 metus, priklausomai nuo namo ploto.
Jeigu ieškote architekto naujo namo projektavimui, nepasitikėkite tokiu, kuris neskiria ploto pagalbinėms patalpoms. Namų ūkyje pagalbinės patalpos yra būtinybė. Tarp jų yra ir katilinė ar skalbykla, vadinti galima įvairiai, nepriklausomai nuo to, kokią planuojate šildymo sistemą. Net jeigu namas A++ energinės klasės ir šildysitės kondicionieriumi, visvien verta numatyti vietą katilinei. Kur ir kokio dydžio turi būti katilinė, sprendžiama individualiai, priklausomai nuo planuojamos šildymo sistemos.
Šildymo sistemos pasirinkimas
Renkantis šildymo sistemą, svarbu atsižvelgti į šilumos poreikį, pradinės investicijos dydį ir eksploatacines išlaidas. Naujos statybos namui, kurio šilumos poreikis mažas, racionaliausia pasirinkti oras-oras arba grindinį šildymą ir oras-vanduo šilumos siurblio sistemą. Pastaraisiais metais ši sistema naujoje statyboje yra populiariausia.
Vadovaudamiesi namo šildymo ir karšto vandens poreikiu, atsižvelgdami į skiriamą pradinės investicijos dydį ir galimybes bei numatomas eksploatacines išlaidas, specialistai parenka šilumos šaltinį ir apskaičiuoja šildymo sistemos įrengimo kainą.
Duomenys, reikalingi šilumos siurblio sistemos projektavimui:
- Objekto paskirtis
- Namo tipas ir medžiagos
- Energinis efektyvumas arba šilumos nuostoliai
- Grindų planas
- Reikiamos temperatūros ir drėgmės patalpose nustatymas
Atliekamas šiluminis kontūro skaičiavimas, atsižvelgiama į lauko sienų medžiagų termofizikinius parametrus, langų ir durų angų skaičių ir kt. Apskaičiuojamas optimalus šildymo sistemos pajėgumas, parenkamas optimalus šilumos siurblio tipas, kad būtų pasiekti reikiami parametrai. Atliekami šildymo sistemos hidrauliniai skaičiavimai (pagrindinio vamzdyno, atšakų, slėginės jungties skerspjūvio). Parenkami uždaromieji ir reguliavimo vožtuvai. Apskaičiuojamas reikiamas šildymo prietaisų (radiatorių, konvektorių, fankoilų ir kt.) skaičius.
„Profesionaliai parengtas šildymo sistemos projektas leidžia susidaryti išsamų vaizdą apie būsimas išlaidas, susijusias su įrangos pirkimu ir įrengimu, būsimomis kuro sąnaudomis ir sistemos priežiūra.
Dujinio šildymo įrengimas
Šildymo sistemų modernizavimas
Pagrindinis šildymo sistemų modernizavimo tikslas - sumažinti aplinkos taršą ir sistemų priežiūros sąnaudas, automatizuoti jų valdymą. Montuojant modernius šildymo katilus galima ir valstybės parama. Jei senieji kieto kuro katilai dirbo atvirose sistemose ir dažniausiai su gravitacine šilumnešio cirkuliacija, tai modernūs automatizuoti katilai (dujiniai, skysto kuro, granuliniai) gali būti eksploatuojami tik uždarose sistemose ir su priverstine šilumnešio cirkuliacija. Jie užtikrina didesnį komfortą ir saugesnį darbą. Dingus maitinimo įtampai, katilas stabdomas ir nutraukiamas kuro padavimas. Perkaitimo pavojaus nebus net granulinio katilo atveju, nes kuro kiekis pakuroje mažas. Tačiau sutrikus elektros tiekimui nei karšto vandens ruošimas, nei patalpų šildymas negalimas.
Moderniuose katiluose įrengti šilumokaičiai dirba su dideliu paviršiniu apkrovimu. Jungiant katilus lygiagrečiai ir paliekant senąjį kaip rezervinį, reikia įsitikinti, ar jis gali dirbti esant tokiam slėgiui, ir numatyti jam apsauginę sistemą, susidedančią iš apsauginio vožtuvo, manometro ir membraninio išsiplėtimo indo. Pastarasis kompensuoja šilumnešio tūrio kitimą, keičiantis temperatūrai cirkuliaciniame kontūre. Jo dydis parenkamas pagal sistemoje esantį vandens kiekį (apie 5 proc. sistemos talpos), o pradinis slėgis sausoje sekcijoje apie 1,2 bar. Slėgis cirkuliaciniame kontūre užpildant pakeliamas iki 1,5 bar. Esant avariniam režimui, šilumnešis pripildo maksimaliai galimą vandens kiekį, o slėgiui kylant toliau dalis šilumnešio išteka per atsidariusį apsauginį vožtuvą.
Didesnėse sistemose su keliais šilumos generatoriais (kieto kuro katilai, židiniai su šildymo „marškiniais“) būtina sumontuoti specialius oro separatorius, pašalinančius oro ir garo burbuliukus. Sistemai užpildyti naudojamo vandens kokybė taip pat svarbi. Esant dideliam karbonatų („kietas vanduo“) ir geležies kiekiui, gali būti pažeisti šilumokaičiai, cirkuliacinių siurblių sandarikliai, automatiniai oro išleidikliai. Tokiu atveju rekomenduojama naudoti specialius inhibitorius, o grįžtamajame vamzdyje sumontuoti nuosėdų filtrą. Jame dažnai montuojamas magnetas geležies dalelėms surinkti. Naudoti antifrizus / glikolius sistemai užpildyti galima tik patikimų tiekėjų ir nurodytų katilų gamintojų markių, bet ne daugiau kaip 25-30 proc.
Kaip suderinti naujo katilo darbą optimaliu režimu su šildymo sistemos parametrais, kai yra keli skirtingų parametrų cirkuliaciniai kontūrai su atskirais cirkuliaciniais siurbliais? Moderniuose katiluose sumontuotas cirkuliacinis siurblys užtikrina visos generuojamos šilumos paėmimą iš pagrindinio mažos talpos šilumokaičio ir efektyvų kondensacinio šilumokaičio darbą, jei toks yra. Lygiagrečiai prijungti papildomi cirkuliaciniai siurbliai sutrikdo normalų katilo ir visos sistemos veikimą. Našesnis siurblys išsiurbia iš kontūro su mažesnio našumo siurbliu vandenį, o mažo našumo siurblys tai stabdo. Sutrikus hidraulinei pusiausvyrai sistemoje, šilumos srautai įgauna atsitiktinį charakterį. Vienuose šildymo sistemos kontūruose galimas perkaitimas, kituose - per mažas šilumos energijos srautas ir suvaldyti sistemos neįmanoma. Ribiniais atvejais galimas net pagrindinio šilumokaičio pažeidimas dėl kondensacijos sukeltos korozijos. Pakeitus kelis cirkuliacinius siurblius vienu didesnio našumo padėtis nesikeis. Tas pats bus, jei keli lygiagrečiai sujungti katilai su savo cirkuliaciniais siurbliais prijungiami prie sujungtų lygiagrečiai atskirų cirkuliacinių kontūrų. Normaliam sistemos darbui būtina akumuliacinė talpykla, tarpiniai šilumokaičiai arba hidraulinė sankaba.
ESO specialistų patarimai
ESO specialistai atlieka ne tik dujotiekio statybos darbus, bet ir įrengia vidaus dujų tinklą, prie sistemos prijungia katilą ir galiausiai paleidžia dujas. Jų patarimai:
- Katilo paskirtis - patenkinti būsto šildymo ir karšto vandens poreikius. Prieš įrengdamas šildymo sistemą namo savininkas turi atsižvelgti į pastato šiluminę varžą ir patalpų aukštį.
- Pirmą kartą su dujiniais katilais susidūrusius žmones nustebina vienas skaičius - kondensacinių dujinių katilų naudingo veiksmo koeficientas gali siekti iki 110 procentų.
- Jeigu namuose karštas vanduo gali būti vartojamas vienu metu daugiau nei dviejose vietose, tada geriau rinktis katilus, prie kurių galima prijungti karšto vandens tūrinį šildytuvą - boilerį. Jeigu būstas mažesnis, jame yra iki dviejų karšto vandens vartojimo taškų, galima rinktis katilą su viduje sumontuotu karšto vandens ruošimo šilumokaičiu.
Dujų įrengimo darbai
Dujų įrengimo darbus bendrovės ESO specialistai paprastai atlieka per 3-7 mėnesius. Nuo 2017 metų pradžios ESO ėmė siūlyti ir vidaus tinklo įrengimo paslaugas - kliento sklype ir name. Klientams lieka tik smulkūs vidaus instaliacijos darbai ir paskutinis žodis - pasakyti datą, kada būstą vamzdžiais pasieks dujos.
UAB „Inžinerijos slėnis“
Dešimtus metus dujotiekio įvedimo darbus atliekančios ir šildymo sistemas diegiančios UAB "Inžinerijos slėnis" specialistai, išnagrinėję konkrečią situaciją pataria, kokie sprendimai geriausi, kad dujų ar kito šilumos šaltinio įrengimas būtų pigesnis, patogesnis ir sklandesnis.
UAB „Inžinerijos slėnis“ vadovas Danylo Silnichenko teigia, kad jų šildymas yra šildymas propano dujomis, kuris garantuotai veikia iki -40 °С šalčio. Įmonė montuoja įvairias šildymo sistemas, bet, kaip tvirtina jos vadovas, dujinis šildymas visgi yra patikimiausias eksploatacijoje, įranga ir pradinės investicijos, palyginus su šilumos siurbliais, mažesnės, katilo remontas pigesnis.
Kitas galimas savarankiško planavimo žingsnis - preliminarus dujų atvedimo iki sklypo kainos apskaičiavimas. ESO.LT svetainėje yra skaičiuoklė, kurią užpildžius galima sužinoti preliminarią dujų atvedimo iki sklypo kainą.
Katilinių įrenginių įrengimo taisyklės
Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 1. Katilinių įrenginių įrengimo taisyklės (toliau - Taisyklės) yra privalomos projektuojant naujas ir rekonstruojant veikiančias katilines, kuriose įrengti garo ir vandens šildymo katilai nepriklausomai nuo jų galingumo.
Pramoniniams statiniams leidžiama projektuoti pristatytąsias, įkomponuotąsias, konteinerines ir stogines katilines. Katilinių, pristatytų prie šių statinių, bendras katilų šiluminis galingumas ir kiekvieno katilo našumas bei šilumos nešėjų parametrai neribojami. Šios katilinės prie statinio sienų turi būti įrengiamos taip, kad atstumas nuo katilinės iki artimiausios angos sienoje būtų ne mažesnis kaip 2 m pagal horizontalę, o atstumas tarp katilinės denginio ir artimiausios sienoje angos pagal vertikalę - ne mažiau kaip 8 m.