Gyvenimas renovuotame name: gyventojų atsiliepimai ir patirtys

Šildymo sezono metu, daugeliui senos statybos daugiabučių gyventojų renovacijos klausimas tampa vis aktualesnis, jie domisi esamais pavyzdžiais bei jų rezultatais. Apie tai byloja ir jau įgyvendintų renovacijos projektų pavyzdžiai. Renovuoti daugiabučiai namai ne tik sumažina šildymo sąskaitas, bet ir pagerina gyvenimo kokybę bei padidina būsto vertę.

Šilčiau gyventi ir mažiau mokėti

Atnaujintų daugiabučių gyventojus ir šiais metais pasiekia kur kas mažesnės sąskaitos už šildymą, nei neatnaujintų daugiabučių gyventojus. Renovuotų daugiabučių gyventojai gali patvirtinti, kad po namo atnaujinimo, sąskaitos už šildymą sumažėjo net 2-3 kartus. Šilumos suvartojimo rodikliai gyventojams dažnai būna svarbiausi.

Štai, pavyzdžiui, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) duomenimis, atnaujintų Mažeikių daugiabučių gyventojai gali džiaugtis vienomis iš mažiausių sąskaitų už šildymą šalyje. Mažeikių mieste Vasario 16-osios g., Pavasario g. ir Mindaugo g. esančių renovuotų daugiabučių gyventojai už lapkričio mėnesio šildymą šiais metais sumokėjo 2-3 kartus mažiau nei 2013 metais. Kitame Žemaitijos mieste, Telšiuose Sedos g. ir Žemaitės g. esančių renovuotų daugiabučių gyventojai už šių metų lapkričio mėnesio šildymą mokėjo 50 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Akmenėje Kęstučio g., Stadiono g., Sodo g. renovuotų daugiabučių sąskaitos už šildymą taip pat sumažėjo 2-3 kartus.

Vilniuje Didlaukio gatvėje esančio 108 butų namo gyventojai už gruodžio mėnesio šildymą mokėjo beveik 60 proc. mažiau nei tokio paties nerenovuoto daugiabučio gyventojai. Šis daugiabutis buvo renovuotas dviem etapais, pirmojo metu buvo pakeisti langai, durys, rūsio bei bendri laiptinės langai, atnaujinti balkonai, apšiltintos sienos. Antrajame etape valstybės parama panaudota stogui apšiltinti, įrengus modernius termoreguliatorius atnaujinta šildymo sistema, išvalyta ventiliavimo sistema, įrengti saulės kolektoriai karštam vandeniui ruošti.

Kaip pasakojo Didlaukio g. esančio daugiabučio namo gyventoja ir administratorė Nijolė Kutkienė, po namo renovacijos sąskaitos už šildymą sumažėjo gerokai. „Jau praėjusių metų žiemą pajautėme stiprius pokyčius. Tuo metu vidutinio trijų kambarių buto gyventojas kiekvieną mėnesį sutaupė po 200 litų. Mes savo sąskaitas už šildymą lyginome su tokio paties nerenovuoto namo gyventojų sąskaitomis. Pavyzdžiui, šiais metais už gruodžio mėnesio šildymą aš asmeniškai mokėjau 274 Lt mažiau, nei tokio paties buto gyventojai tokiame pačiame nerenovuotame name. Nerenovuotame name gyventojai mokėjo 6 Lt/kv.m, o mes mokėjome 2.30 Lt/kv.m“, - rezultatais džiaugėsi N.Kutkienė.

Tačiau svarbu pažymėti, kad renovacija sukelia ir tam tikrų nepatogumų, pavyzdžiui, triukšmą ir dulkes statybų metu. Taip pat gali kilti finansinių sunkumų, nes dalį renovacijos išlaidų tenka padengti patiems gyventojams. Visgi, ilgalaikėje perspektyvoje renovacijos nauda žymiai nusveria laikinus nepatogumus.

Geresnės gyvenimo sąlygos ir pakilusi turto vertė

Esami pavyzdžiai patvirtina, kad renovavus būstą, pagerėja gyvenimo sąlygos, būstas tampa šiltesnis, išauga renovuoto nekilnojamojo turto vertė. Renovavus daugiabutį namą sumažės ne tik šildymo, daugiabučio namo remonto darbų sąskaitos bet ir pasikeis namo išvaizda, pagerės gyvenimo kokybė ir pakils būsto vertė.

„Galiu patvirtinti, kad renovacija labai apsimoka, be to gyvename šiltai ir komfortabiliai. Pavyzdžiui, mano bute žiemos metu visada yra 22 laipsnių šiluma, o ir šilumos kiekį reguliuoju pati. Be to, po renovacijos labai pakilo buto vertė: prieš renovaciją kreipiausi į turto vertintoją, tada mano 60 kv.m. butą įvertino 51 000 Eur., o dabar tas pats turto vertintojas butą įvertino 89 000 Eur. Tai reiškia, kad gyventojas, sakantis, jog neturi pinigų, nors vienas gyvena trijų kambarių bute, gali tokį butą parduoti, nusipirkti vieno kambario butą maždaug už 44 000 Eur.

Nors prieš pradedant namo renovaciją dažnai ne visi namo gyventojai pritaria atnaujinimui, vėliau, patys pajutę rezultatus, įsitikina renovacijos teikiamais privalumais. Kaip pasakojo N. Kutkienė, jų namo renovacijai prieštaravo būtent socialiai remtini asmenys, kurie gauna kompensacijas už šildymą, o visas jų išlaidas, susijusias su namo atnaujinimu, kompensuoja valstybė. „Dabar gyventojai yra patenkinti, visi už šildymą moka mažiau. Šiuo metu name yra du butai, kurie už renovaciją nemokėjo nieko, nes yra socialiai remtini ir dar gauna kompensaciją už šildymą. Svarbu, kad tokie žmonės sutiktų renovuoti, nes jei jie pasisako „prieš“, netenka kompensacijų“, - pasakojo N.Kutkienė.

Netgi tie gyventojai, kurie buvo skeptiškai nusiteikę prieš renovaciją ar net jai nepritarė, po renovacijos yra patenkinti jos rezultatais - tą pripažino net 44 proc. Kaip pasakojo „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas, toks tyrimas, kada buvo apklausiami tik renovuotų namų gyventojai visuose didžiuosiuose miestuose, buvo atliekamas pirmą kartą. Iš viso buvo apklausta 500 gyventojų, kurie atnaujintuose namuose gyvena daugiau kaip metus. Rugsėjo pradžioje atliktas tyrimas parodė, kad didžioji dalis, net 82 proc. apklaustųjų, liko patenkinti renovacija - tiek pačia paslauga, tiek pagerėjusia gyvenimo kokybe.

Kaip didžiausius renovacijos privalumus gyventojai įvardijo sumažėjusias sąskaitas už šildymą - 77 proc. apklaustųjų. Tai, kad po renovacijos gyventi tapo jaukiau ir gražiau, pasikeitė gyvenimo kokybė, pastebėjo 62 proc. gyventojų. Ir sąskaitos sumažėjo, ir gyventi tapo šilčiau. Net 59 proc. gyventojų džiaugiasi, kad butuose laikosi komfortiška oro temperatūra.

Visuomenės rinkos tyrimai atskleidžia, kad renovuotų namų gyventojai yra patenkinti savo namo renovacijos kokybe - net 78 proc. respondentų ją vertina labai gerai arba gerai. Ir tik 6 proc. apklaustųjų mano, kad renovacija atlikta ne visai kokybiškai.

Sakoma, kad geriausia reklama - sklindanti iš lūpų į lūpas. Kaip pasakojo viename iš Statybininkų gatvės daugiabučių gyvenantis Romas Kuliešius, iki renovacijos jo pirmame aukšte esančiame bute nuolat būdavo šalta, nors sąskaitos ateidavo nemažos. Jis sutiko, kad namas būtų renovuotas, tačiau didelių lūkesčių nepuoselėjo. Buvo girdėjęs įvairiausių kalbų - ir kad teks dar labiau pakratyti piniginę, ir kad renovacija neatsipirks. „Jau pirmą žiemą supratau, kad renovuoti namą reikėjo gerokai anksčiau. Visų pirma, nebereikėjo šalti net šalčiausiomis dienomis, visų antra, nors namuose gerokai šilčiau, sąskaitos už šildymą nebegąsdina“, - sakė R. O Tulpių mikrorajone gyvenanti Loreta Vaičiulienė sakė su nekantrumu laukianti, kol bus renovuotas jos daugiabutis. Jos dukra su šeima gyvena lygiai tokiame pačiame, tik renovuotame name, tad galinti palyginti, kuo skiriasi gyvenimas renovuotame ir nerenovuotame name. Dukra už trijų kambarių buto šildymą moka beveik tiek pat kiek ji, tik už vieno kambario. „Kai namas atnaujintas ir gražus, tai ir gyventojai stengiasi gyventi tvarkingiau. Didelis privalumas ir tas, kad patys žmonės gali reguliuoti temperatūrą savo butuose. Man nuolat būna šalta, tai čia būtų tikras išsigelbėjimas. Labai tikiuosi, kad savo daugiabučio renovacijos ilgai laukti nereikės, nes gyventojai vis garsiau kalba, kad laikas ir mums imtis rimtesnių namo tvarkymo darbų“, - teigė L.

Prieš du metus pirkau butą 1933 metų statybos name tai ir palūkanos didelės ir pradinio 25% reikėjo. Banke, sakė, kad jei namas būtų renovuotas užtektų 15% pradinio. Kitą variantą buvau nužiūrėjęs, bankui nepatiko fasado įskilimai, visai paskolos nedavė, sakė būtų fasadas renovuotas, finansuotų. Kai pirkau butą, jau žinojau. Kad namas bus renovuojamas. Turėjau mintį po namo renovacijos ir kai suremontuosiu butą, refinansuotis paskolą geresnėmis sąlygomis. Dabar svarstau parduoti, bus galima pamatuoti kiek vertės pridėjo renovacija. Bet vien tai kad bankai lengviau finansuos tokį butą, jau yra vertės padidėjimas, nes bus lengviau parduoti. Dabar jau renovacija beveik baigta. Sienos apšiltintos 20cm putplasčiu, stogas 30cm vata. Efektas jaučiasi tikrai, drėgmė sumažėjo, kambariuose šilta, 22 laipsniai su užsuktais radiatoriais.

Kad vertės prideda tai tikrai.

Ar visada renovacija atneša laukiamą naudą?

Kad ir kaip senesnių daugiabučių namų gyventojai belauktų, o nauji pirkėjai reikalautų, renovacijos kartais primena „euroremontus“ - atnaujinimo darbai įvykdomi, tačiau iš esmės pastatas nepasikeičia. Statybų bendrovės „INHUS Engineering“ ekspertizių skyriaus vadovas dr. Eugenijus Gudonis aiškina, kad neretai renovuojant nugali noras darbus atlikti pigiai ir greitai - o ši strategija, be abejo, pasiteisina ne visuomet.

„Dažniausiai renovacijos darbai pradedami norint sumažinti šilumos kaštus ar matant, jog pastatas keletą metų iš eilės vartoja neproporcingai daug energijos. Vis tik pakeisti vien šildymo sistemą sename name nepakanka, nes taip tik pakinta problemos pobūdis ir gyventojai lieka su nauju galvos skausmu. Svarbiausias patarimas namo bendrijai planuojant renovaciją - ieškoti ne vieno klausimo sprendimo, o platesnio požiūrio, kaip pagerinti gyvenimo kokybę“, - pranešime spaudai cituojamas ekspertas.

Maža to, net pakeitus šilumos sistemą, pastatas energijos ir toliau gali naudoti per daug, nes butuose tampa tiesiog per karšta ir gyventojai žiemą leidžia atvirais langais. Taip šildymo kaštai dėl efektyvesnės sistemos sumažėja, bet išlieka kur kas aukštesni, negu galėtų būti.

„Šildymo sistemos pokyčius idealiu atveju turėtų lydėti ir rekuperacinė vėdinimo sistema, kuri leistų butus vėdinti neeikvojant pernelyg daug šilumos energijos. Todėl prieš renovaciją patys gyventojai gali manyti, jog tereikia žiūrėti į vieną sritį, bet vertinant ilgalaikėje perspektyvoje, pigiau ir patogiau ieškoti kompleksinio projekto visoms namo dalims“, - sako dr. E.Gudonis.

Kitos nekokybiškų renovacijų klaidos taip pat susijusios su skirtingų medžiagų savybių nesuderinimu. Pavyzdžiui, nepagalvojama apie apšildančios medžiagos ir fasadinio tinko tarpusavio sąveiką ir funkcionalumą. Jei pirmajam pasirenkama pastatui geriau „kvėpuoti“ leidžianti akmens vata, ją uždengiant paprastu, „kvėpuoti“ neleidžiančiu tinku, drėgmė ima kauptis pastate ir nebeišgaruoja į lauką, ką po tam tikro laiko tarpo teks iš naujo taisyti.

Anot bendrovės ekspertizių skyriaus vadovo, nors problema dažnai prasideda nuo paties pigiausio projekto ir kartu pigiausio rangovo pasirinkimo, kainos faktorius nebūtinai svarbiausias - daugiau lemia klausimas, ar projektą prižiūri visą situaciją sekantis specialistas.

„Vykdant renovaciją puikiausiai galima ir sutaupyti, jei tik projektas ruošiamas atsižvelgiant į visas pastato problemas, o ne tik į vieną iš jų. Pigesnę šildymo medžiagą, mažiau efektyvų šilumos tašką ar kitus kelius mažinti kaštus įmanoma kompensuoti kitais būdais ir atvirkščiai, brangiausios sistemos pasaulyje gali nesukurti patogių gyvenimo sąlygų, jei nebus iš anksto derintos viena su kita“, - pataria statybų inžinierius.

Dar vienas inžinieriaus patarimas - rasti tiekėjus, kurie būtų linkę nuolat aktyviai bendrauti su užsakovais ir pristatyti esamą situaciją. „Kiekvieno daugiabučio problemas tvarkyti reikia vis kitaip ir kartais net geras projektas eigoje turi šiek tiek keistis. Svarbiausia, už šių pokyčių turi veikti bendrą situaciją suprantantis profesionalas, kuris žmonėms paaiškintų ir supažindintų, kodėl pastatui būtinas ne tik pokytis A, bet taip pat B, o gal ir C“, - komentuoja dr. E. Gudonis.

Patarimas - kokybę užtikrinti dar planų stadijoje

Ką planuojant namo renovaciją gali padaryti galvos skausmo bijantis gyventojas? Visų pirma, pats namo bendrijos susitikimuose susipažinti su projektu ir tuo, kas tiksliai bus keičiama. Kadangi dauguma šioje srityje nedirbančių žmonių kokybiškai to padaryti visgi negali, tad racionalu būtų pagalbos prašyti profesionalo.

„Renovacijos užsakovas, dažniausiai tai daugiabučio pastato bendrija, turi pilną teisę išsirinktam projektui užsakyti vertinimą, kuris galėtų pamatuoti būsimų pokyčių pagrįstumą. Tokie vertinimai nėra būtini, bet aš patarčiau iš anksto biudžete nusimatyti jiems išlaidų dalį, nes tai paprasčiausias būdas iki darbų pradžios sužinoti, ar planuojama protingai“, - rekomenduoja įmonės ekspertizių skyriaus vadovas.

Nekilnojamojo turto ekspertai jau seniai paskaičiavo: investavus į daugiabučio renovaciją, buto vertė nepakils. Pavyzdžiui Kėdainiuose 50 kv. m butas už renovaciją vidutiniškai pakloja apie 14 tūkst. eurų. Lygiai tas pats principas galioja besiruošiantiems pirkti būstą.

Kaip skelbia Būsto energijos taupymo agentūra (BETA)Kėdainiuose vidutinė būsto renovacijos kaina yra 277,58 euro už kvadratinį metrą.

Be kita ko, prieš daugiabučių renovaciją gyventojams žadama, kad šilumos sąskaitos sumažės perpus. Tačiau D. Macinavičius prieš susiviliojant tokiais pažadais, ragina paskaičiuoti patiems. „Pavyzdžiui, už 50 kv. m butą senos statybos daugiabutyje gyventojai už šilumą moka apie 60 eurų per mėnesį. Taigi per metus už šilumą sumokama 180 eurų plius 540 eurų už renovaciją. Iš viso gaunasi - 720 eurų per metus.

Daugiabučio lauko sienos - silikato blokeliai su šilumos izoliacija, tinkuotos ir dažytos. Viršutinio aukšto sienų apdaila - skarda. Kiekvienam 2-4 aukštuose esančiam butui priklauso po balkoną, kurio plotas 3,30 kv. m arba 8,25 kv. Pirmame aukšte daugumai butų priklauso kiemelis 26,40 arba 45,48 kv. m. Be kita ko, kiekvienam butui priklauso po vieną parkavimo vietą automobiliui, o šalia pastačius antrą daugiabutį, statytojai žada, kad automobilių statymo vietų padaugės.

Be kita ko, nekilnojamojo turto ekspertas primena ir visas dėl renovacijos kylančias problemas. Daug kas skundžiasi jo pagausėjimu. Pagrindinės pelėsio atsiradimo priežastys - užsandarintos sienos ir langai, o gyventojai nevėdina patalpų.

Viena pagrindinių senų neatnaujintų daugiabučių namų problema ta, kad jie yra atgyvenę, o dalis šilumos juose švaistoma veltui.

Statybininkų brokas ir garantijos

Daugiabučio renovacija - penkeriems metams. Prieš šešerius metus renovuotas Aukštaičių gatvės 76-uoju numeriu pažymėtas namas praėjusią savaitę vėl sulaukė statybininkų, mat nuo stogo bėgantis vanduo tiesiog pragraužė namo konstrukcijas. Kai kurie gyventojai piktinosi, kad remonto darbai patikėti ne įmonei, kuri renovavo jų namą, o namą administruojančiam Panevėžio butų ūkiui. Tad gyventojai priversti mokėti dukart.

„Ko verta renovacija, jeigu neseniai renovuotą namą reikia vėl renovuoti? Kai kurie gyventojai dar nespėjo išmokėti paskolos už namo renovaciją, o jau nauji darbai. Ar normalu, kad namui kaip kokiam šaldytuvui duodama tik kelerių metų garantija?“ - pasipiktinimo neslėpė kai kurie gyventojai.

55-ių butų penkiaaukštis 2008 m. buvo atnaujintas ir modernizuotas: tąkart buvo pakeisti langai, įstiklinti balkonai, apšiltintos sienos. Investicijos į namo renovaciją siekė per milijoną litų. Tačiau jau šį pavasarį gyventojai pastebėjo, kad nuo stogo srūvantis vanduo išplovė namo piliastrus.

Kas dėl to kaltas - netinkamai darbus atlikę statybininkai, namą administruojanti įmonė ar klimato sąlygos ir laikas - jau nesvarbu, mat nuo renovacijos praėjo šešeri metai. O renovacijos darbams suteikiama tik penkerių metų garantija.

Kaip teigė namo bendrijos pirmininkė Nijolė Bajorūnienė, namo konstrukcijos pridrėko ir jas buvo privalu remontuoti, antraip po kelerių metų reikėtų dar daugiau lėšų joms sutvarkyti. „Kadangi praėjo penkerių metų garantinis laikotarpis, kreipėmės į namą administruojantį Butų ūkį, kad nuimtų pridrėkusį tinką ir sutvarkytų piliastrą. Negalime laukti, kol visai suges namas“, - „Sekundei“ sakė N. Bajorūnienė.

Džiaugėsi šešerius metus. To paties namo gyventoja Elena Smetonienė džiaugėsi, kad po renovacijos gyventi tapo gerokai šilčiau, mat iki tol miegamajame buvo galima girdėti, kaip kaukia vėjas. Sovietmečiu statytas namas buvo kiauras. Ir nors už renovaciją jai teko atseikėti apie 8 tūkst. litų, dar pusę sumos dengė Savivaldybė, moteris džiaugiasi, kad namas buvo renovuotas. „Žinote, kaip seniau statydavo namus: dvi plytos ir kiaurymė, todėl apšiltinus namą butuose net ir šalčiausią žiemą tikrai nešalta. Sąskaitos už šildymą irgi sumažėjo“, - pasakojo moteris.

Tačiau šį pavasarį nuo stogo pradėjęs lašėti vanduo sugadino namo piliastrus, nuo drėgmės pradėjo luptis tinkas, net antrame aukšte gyvenančios E. Smetonienės balkonas, iškaltas medinėmis lentelėmis, pradėjo pūti. „Nuo stogo pradėjęs bėgti vanduo išplovė visą mūsų namo renovaciją. Gal skardos buvo per mažai ar darbai nepadaryti iki galo. Bet nieko stebėtino, mat darbininkai kalbėjo, kad jiems nieko nemoka, tad jie taip ir dirba, ne kartą ir girti pasirodė, vienas maišydamas košę vos nenuvirto. Pati pirmininkė juos vaikė“, - prisiminė E. Smetonienė. Jos nuomone, nors namo pirmininkė sekė kone kiekvieną statybininkų žingsnį, žmogui, nieko nenusimanančiam apie statybas, pastebėti galimą broką sunku. „Gyventojams pikta, nes jie nežino, už ką moka pinigus. Iš esmės mes neturėtume dabar mokėti, nes akivaizdu, kad renovuojant namą buvo padaryta klaidų“, - mano E. Smetonienė.

Daugiabutį renovavusios įmonės „Legrama“ statybos darbų vadovas Leonas Sauchatas teigia, kad nei iš gyventojų, nei iš namo pirmininkės per visus šiuos metus jokių nusiskundimų dėl atliktų darbų kokybės negavo. Be to, darbai buvo atlikti prieš šešerius metus ir garantinis laikotarpis jau pasibaigęs. Net ir renovuotą namą privalu kasmet prižiūrėti ir esant poreikiui tvarkyti.

„Namo priežiūros darbai turi būti atliekami kasmet, natūralu, kad po šešerių metų ir vėl reikia patvarkyti daugiabutį. Vienas iš variantų, kodėl galėjo būti išplauti piliastrai, kad namas pastatytas iš raudonų Tauragės gamybos plytų, kurios dažnai būna blogai išdegtos, todėl aižėja“, - svarstė L. Sauchatas.

Būsto energijos taupymo agentūros direktoriaus Valiaus Serbentos teigimu, dažniausiai statybininkų brokas išaiškėja po pirmojo šildymo sezono. Taip pat daug kas priklauso ir nuo namą prižiūrinčių administratorių.

„Statybos darbams suteikiama penkerių metų, o nematomiems darbams - dešimties metų garantija. Tačiau dažniausiai darbų kokybę išryškina pirmasis šaltasis sezonas. Gali būti ir kitų niuansų, pavyzdžiui, gamtos stichija nuplėšia stogo ar kitas konstrukcijas. Bėdų gali kilti ne tik dėl darbų kokybės, bet ir netinkamo administravimo. Kiekvienas atvejis skirtingas“, - „Sekundei“ teigė V. Serbenta.

Pagal Statybos įstatymą, kiekvienas renovuojamas namas privalo turėti techninį prižiūrėtoją, kuris kontroliuoja, kaip vykdomi renovacijos darbai, ar tam naudojamos tinkamos medžiagos. Techninis prižiūrėtojas privalo apsidrausti civilinės atsakomybės draudimu, kad paaiškėjus, jog darbai buvo netinkamai atlikti dėl jo kaltės, namo gyventojai gautų draudimo išmoką. Atliktus darbus taip pat vertina Pastatų modernizavimo valstybinė priežiūra. Būsto energijos taupymo agentūros darbuotojai pasirinktinai tikrina renovuojamus namus. „Rugpjūčio mėnesį mūsų agentūros specialistai patikrino 67 renovuojamus daugiabučius įvairiuose regionuose ir esminių pažeidimų nebuvo nustatyta. Aišku, tai dar nereiškia, kad jų negali pasitaikyti. Patys gyventojai turi stebėti renovacijos procesą ir pranešti namo administratoriui, techniniam prižiūrėtojui ar mūsų agentūrai, jeigu jiems atrodo, kad darbai atliekami netinkamai. Manau, kad priežiūros užtenka“, - sako V. Serbenta.

Aplinkos ministerijos viceministrė Daiva Matonienė tvirtina, kad renovuojamiems daugiabučiams skiriamas ypatingas dėmesys, tad tikimybė, jog po kelerių metų išlįs statybininkų brokas - itin menka. „Kaip būna gerų ir blogų gydytojų, taip ir statybininkų. Prie kiekvieno statybininko po prižiūrėtoją nepastatysi, bet visas renovacijos procesas stebimas, į jį įtraukiami net ir gyventojai“, - sakė D. Matonienė.

Ir nors pasitaikė vienas kitas atvejis, kai buvo nustatyta tam tikrų pažeidimų, gyventojai renovacija itin susidomėjo. Vien šiemet pasirašyta 680 rangos sutarčių. „Dar prieš metus žmones reikėjo įtikinti renovacijos nauda, o dabar iš gyventojų sulaukiame tik klausimų, kada bus renovuotas jų daugiabutis ar kodėl nepateko į renovuojamų namų sąrašą. Per dešimt metų buvo renovuota 500 daugiabučių, o šiandien turime daugiau kaip du tūkstančius naujų investicinių projektų. Tai didžiulis progresas“, - rezultatais džiaugėsi D. Matonienė.

Jos teigimu, renovacija netrukus turėtų įgauti kiek kitokią spalvą: Lietuvoje kartu su Vokietijos federaline gamtos apsaugos, statybų ir branduolinės saugos ministerija bus pradėtas įgyvendinti bandomasis projektas, kai bus renovuojami ne pavieniai namai, o ištisi kvartalai: visuomeninės paskirties pastatai, daugiabučiai, gatvės, automobilių ir vaikų žaidimo aikštelės, kita infrastruktūra.

Lentelė: Renovuotų daugiabučių privalumai ir trūkumai

tags: #jei #gyvenata #renovuotame #name