Šeimoje atsiradus naujam nariui, tėvams sukelia nemažai streso bei rūpesčio. Ir tai ne tik dėl nemigo naktų, pilvo dieglių ar kitų kasdienių bei įprastų rūpesčių. Greta viso to eina ir vaiko raidos stebėjimas. Net jei visi aplinkui nuolat kartoja, kad visi vaikai yra skirtingi ir jų vystymasis individualus, bet rūpestingų tėvų akys nevalingai krypsta į draugų, kaimynų ar darželio grupės vaikus, kurie geba šiek tiek daugiau, nei jų pačių atžala.
Suprantama, kad vaikučio augimas kelia daug klausimų tėvams - ar mano vaiko raida yra normali? Ką turėtų mokėti vaikas tam tikro amžiaus tarpsnyje?
Vaiko raida pagal amžių, tai procesas, kurį sudaro fizinis, psichologinis, emocinis ir socialinis vaiko vystymasis nuo gimimo iki brandos. Vaiko raida apima skirtingus vaiko gyvenimo etapus, įprastai skirstomus taip: naujagimių laikotarpis (nuo gimimo iki 1 metų), vaikystė nuo 1 iki 3 metų ir nuo 3 iki 6 metų, mokyklinis amžius (nuo 6 iki 12 metų) ir paauglystė (nuo 12 iki 18 metų). Žmogaus / vaiko raida prasideda vos vaisiui užsimezgus mamos įsčiose ir tęsiasi visą likusį jo gyvenimą. Šiame pasaulyje vaikas auga apsuptas įvairiausių veiksnių, su kuriais kasdieną susipažįsta ir patiria įvairiausius išgyvenimus. O tėvų bei jį supančių auklėtojų, mokytojų ir kitų suaugusių žmonių pareiga jam padėti susidoroti su iškylančiais sunkumais.
Vaikų vystymosi seka yra vienoda, skiriasi tik tam tikrų įgūdžių įgijimo laikas. Vaiko smegenys intensyviausiai vystosi pirmaisiais 3 gyvenimo metais. Labai svarbu, kad kartu tyrime dalyvautų ir tėvai. Vaiko raida pagal amžių šiame etape priklauso nuo daugelio veiksnių. Vaiko raida apima fizinių, kognityvinių, socialinių ir emocinių pokyčių seką.
Vaiko raidos procesas kiekvienam yra individualus ir priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant genetiką, aplinką, kurioje vaikas auga, socialinę padėtį, šeimos struktūrą ir tėvų vaiko priežiūros ypatumus. Vaiko raida vertinama tam tikrais etapais - amžiaus tarpsniais ir periodiškumu. Taip pat, atliekant vaiko raidos vertinimą, nemažiau svarbi bendra vaiko sveikata - kosintis, čiaudintis, sloguojantis, prastai nusiteikęs ar blogai besijaučiantis vaikas jam skirtas užduotis atliks blogiau, nesugebės sutelkti dėmesio. Tokiu atveju nereikia tikėtis teisingų rezultatų.
Raidos etapai ir įgūdžiai
Vaiko raida įprastai skirstoma į kelis etapus, pradedant nuo kūdikystės, tęsiant vaikystės ir vėliau paauglystės etapais. Kiekviename iš šių etapų vaikai įgauna skirtingus įgūdžius kiekvieną sykį priskiriamus keturioms grupėms: kalbos ir komunikacijos įgūdžiams, fiziniams įgūdžiams, socialiniams ir emociniams įgūdžiams bei kognityvinei raidai.
Raidos etapai įvairiais amžiaus tarpsniais padeda tėvams suprasti, kaip tinkamai skatinti vaiką. Vaiko raida pagal amžių vyksta nuosekliai nuo kūdikystės iki paauglystės.
Kūdikystė (0-1 metai)
Kūdikystės raidos etapas dažnai skirstomas į 0-3 mėn. 3-12 mėn. kūdikiai ima kalbėti sava kalba, supranta, kai su jais kalbama, reaguoja į garsus ir savo vardą, geba atsisėsti, apsiversti, tyrinėja pasaulį, vėliau gali ir atsistoti. Taip pat kūdikiai nuo 3 mėn. Kūdikio raida pirmuosius tris gyvenimo mėnesius vyksta itin intensyviai. Tokio amžiaus kūdikis jau supranta garso šaltinį ir suka galvą jo link. Normalu, kai tokio amžiaus vaikas reaguoja į aplinkos stimulus.
Pirmąjį mėnesį, po gimimo naujagimio pagrindinė veikla yra miegojimas ir valgymas. Tiek miego, tiek būdravimo metu tikslingų, paties vaiko kontroliuojamų judesių dar stebėti negalime, tačiau yra matoma begalė įvairiausių reakcijų į aplinkos dirgiklius, tokius kaip šviesos, garso, prisilietimo ir panašiai.
Nepaisant to, kad antrąjį ir trečiąjį gyvenimo mėnesį kūdikis vis dar labai daug miega, tačiau jau galime pastebėti kokia yra 2 mėnesių kūdikio raida ir judėjimas. Juk jis jau vis daugiau būdrauja ir galima stebėti žvalesnes jo reakcijas į aplinką.
Šio straipsnio tikslas supažindinti tėvelius su kūdikio raida, kai prasideda 4 - 6 mėnesių laikotarpis. Tai ne tik laikas, kuomet mažylis pradeda aktyviai žaisti su žaisliukais, vartytis nuo nugaros ant pilvo, tačiau jau pradedame ruošti kūdikį sėdėjimui. Šio etapo pabaigoje 6 mėnesių kūdikis pajus pirmus savarankiško sėdėjimo momentus, todėl labai svarbu aptarti keletą dalykų, kurie padės saugiai to pasiekti.
Kūdikiui pasiekus 7 mėnesių laikotarpį aktyvumas ženkliai kinta. Šiame laikotarpyje kūdikiai pasidaro aktyvūs, judrūs, o judesiai ir padėtys labai įvairios ir jau gana individualios. Tai periodas kuomet vaikas ne tik susidomėjęs žaidžia su žaisliukais, bet ir bando aktyviai jų siekti iš įvairių padėčių ir taip pamažu atranda sau tinkamiausias ir individualiausias kūno pozicijas.
Mažylį labiau pradeda dominti įvairesni, turintys kitokią tekstūrą žaislai. Judantys, keičiantys spalvą, skleidžiantys garsus ar savo paviršiumi išsiskiriantys žaislai vaikui tampa vis labiau įdomūs. Žaislus vaikas ima pilnu delnu, perima juos iš rankos į ranką, juos bando sukinėti ir apžiūrėti iš visų pusių. 8-to mėnesio laikotarpyje pamažu pradeda atsirasti ir pincetinis griebimas.
Perkopęs pirmuosius metus mažylis jau mėgaujasi žaidimais lauke, aktyviai juda žinomoje aplinkoje ir savarankiškai domisi aplinka. Tyrinėdamas pasaulį džiaugiasi naujais pojūčiais, noriai domisi įvairių tekstūrų ir formų daiktais. Šiuo augimo laikotarpiu vaikai įprastai yra gerai nusiteikę, geba pastebėti, kai užsigauna ir patys nurimti.
13 - 18 mėnesių vaiko raida (1 dalis)
Vaikystė (1-6 metai)
Vaikai nuo vienerių metų ima tarti savo pirmuosius žodžius, atsako į klausimus, įvardija objektus, mėgsta klausytis istorijų, nupasakoja savo veiksmus, pradeda paišyti, lengvai atsisėda, gali sudėti detales vieną ant kitos, gerti iš puodelio, mesti, spirti kamuolį, atpažinti save veidrodyje. Tokio amžiaus vaikai ima žaisti su kitais, domisi aplinka, pavyzdžiui, nauja žaidimų aikštele ar draugo namais, atpažįsta rizikingą ir nesaugią aplinką ir elgesį, mėgsta sūpuotis sūpuoklėse, žaisti su naujais žaislais, geba rasti objektus, į kuriuos rodote.
Tokio amžiaus kūdikio raida yra normali, kai jis žaidžia su žaislais ir bando bendrauti su kitais. Mažylio raida šiame etape ypač svarbi. Tokio amžiaus vaikai jau geba savarankiškai atlikti daugelį veiksmus ir aktyviai tyrinėja aplinką. Tėvams svarbu palaikyti vaiko raidą šiuo periodu, skatinant mokymosi įgūdžius ir savarankiškumą.
Šios video medžiagos tikslas yra supažindinti tėvelius su 24 mėnesių vaiko raida, padėti pasiruošti laukiamiems netikėtumas, ką turėtų gebėti atlikti vaikas judėdamas aplinkoje. 19 - 24 mėnesiai tai yra laikotarpis, kuris dažnai yra siejamas su pasiruošimu darželiui. Su kokiais sunkumais kasdieninės veiklos metu susidurs būtent Jūsų vaikas, iš anksto numatyti pakankamai sudėtinga. Tačiau tam galime pasiruošti.
Mokyklinis amžius (7-12 metų)
Nuo 7 iki 12 metų vaikai pastebimai auga fizinėje, pažinimo, socialinėje ir emocinėje srityse. Fiziškai jie toliau auga ūgiu ir lavina motorinius įgūdžius, o kognityviniu požiūriu gerina savo problemų sprendimo ir kalbos įgūdžius. Užmezga sudėtingesnius santykius ir įgyja esminių socialinių įgūdžių bei geriau supranta savo jausmus.
Paauglystė (13-18 metų)
Paauglystėje, nuo 13 iki 18 metų, vaikai išgyvena gilų fizinį, pažintinį, socialinį ir emocinį vystymąsi. Fiziškai jie sparčiai auga ir bręsta, keičiasi jų ūgis, svoris ir kūno sudėtis. Kognityvinis vystymasis šiuo laikotarpiu apima tolesnį kritinio mąstymo įgūdžių, samprotavimo ir sprendimų priėmimo gebėjimų tobulinimą. Lavinamas gilesnis supratimas apie sudėtingas sąvokas. Paaugliai mezga vis įvairesnius santykius su bendraamžiais, gilesnes draugystes, romantinius ryšius. Pradeda atrasti save, vertybes, siekia savarankiškumo nuo šeimos.
Kalbos raida
Vaiko kalbos raidos metu vaikas išmoksta kalbėti ir komunikuoti, tobulina gebėjimą bendrauti su kitais. Šis procesas vyksta nuo pat gimimo ir yra labai individualus, priklausantis nuo vaiko genetinių savybių, aplinkos, kurioje jis auga, tėvų įtakos. Atsako „kas?, ką?, kur? Supranta lyginamuosius žodžius (t. y.
Vaiko kalbos raidą galima skatinti įvairiais būdais, atsižvelgiant į jo amžių ir individualius poreikius. Skaitykite jam. Dainuokite kartu. Klauskite vaiko klausimų ir įsiklausykite į jo atsakymus. Pripažinkite ir paskatinkite vaiko pastangas kalbant, net jei jo kalbos įgūdžiai dar nėra tobuli.
Sensorinė integracija ir sensorinė dieta
Skiriami du sensorinės integracijos sutrikimų lygiai: vaikai, kurie neturi jokių raidos sutrikimų, tik sensorinės integracijos sutrikimus. vaikai, kurie turi raidos sutrikimų, tokių kaip cerebrinis paralyžius, autizmas, Aspergerio sindromas kartu su sensorinės integracijos sutrikimais Galime išskirti šias sensorinės integracijos sutrikimų rūšis: Taktiliniai; Klausos; Regėjimo; Propriorecepsijos; Vestibuliniai; Skonio.
Termino ‘sensorinė dieta’ kūrėjai P.Wilbarger ir J.Wilbarger teigia, jog kiekvienam žmogui yra būtinas tam tikras dirgiklių kiekis, reikalingas, kad žmogus galėtų jaustis pakankamai budrus, sugebąs prisitaikyti, sumanus. Tai panašu į žmogaus poreikį vitaminams ir mikroelementams. ‚Sensorinė dieta‘ - tai žmogui kiekvieną dieną būtina sensomotorinių dirgiklių suma. Ji sudaroma, jei vaikas dėl sensorinės integracijos sutrikimų elgiasi keistai, praranda savikontrolę.
Kada kreiptis į specialistus?
Net pastebėjus, kad vaikas vystosi šiek tiek lėčiau nei jo bendraamžiai, nereikia pulti į paniką. Raidos vertinimą atlieka psichologai, kurių išvados gali būti antrinio ir tretinio lygio. moralinę. Vertinant vaiko raidą, apimami įvairūs jos etapai, neišskiriant kažkurio individualiai - motorikos, kalbos ir komunikacijos, pažintinės, emocinės ir socialinės sritys, buitinių ir higieninių įgūdžių formavimasis ir kt.
Svarbu atminti, kad kiekvienas vaikas vystosi ir auga skirtingu tempu, tad nereikėtų nerimauti, jei jis tik nežymiai neatitinka tam tikrų raidos etapų pasiekimų. Tėvams patiems suprasti, kas yra normalu jų vaiko raidoje yra išties sudėtinga, tam reikalingas gydytojas, kuris įvertina, kaip vaikas pagal savo amžių atlieka užduotis. Jeigu atliekamos vertinamo amžiaus tarpsnio užduotys, tėvams pateikiamos kito laikotarpio vaiko įgūdžių lavinimo rekomendacijos, o jeigu vaikas neatlieka bent vienos iš vertinamo amžiaus tarpsnio užduočių, numatomas išsamesnis raidos vertinimas.
Patarimai tėvams
Įvairaus amžiaus vaikų įgūdžius puikiai padės lavinti ugdomieji žaislai ir žaidimai. Siekiant lavinti vaikų fizinius gebėjimus verta rinktis stambiosios motorikos / koordinacijos ir smulkiosios motorikos prekes. Taip pat fizinius gebėjimus lavins būtent fizinį aktyvumą skatinančios priemonės, tokios kaip kamuoliai ar triratukai, paspirtukai, dviratukai. Kalbinius įgūdžius geriausiai lavins ankstyvajam ugdymui skirtos raidžių pažinimo priemonės ir garsų pažinimo priemonės. Kalbos ir atminties lavinimo žaidimai - kita tinkama kategorija skatinti vaikų kalbinius įgūdžius.
Supratimas apie vaiko augimo ir vystymosi etapus padeda tėvams geriau žinoti savo vaiko poreikius, suteikti tinkamą palaikymą ir skatinti jo tobulėjimą. Žinant, kokie yra vaiko gebėjimai ir poreikiai kiekviename amžiaus etape, tėvai gali efektyviau bendrauti su savo vaiku, kurti artimus ir stiprius santykius bei sumažinti stresą ir nerimą dėl galimų vystymosi problemų.
Visiems įprasta, jog daugelis žmonių gali girdėti, matyti, kalbėti taip, kaip yra įprasta - standartiškai, normaliai. Tačiau mes visi taip pripratome prie sąvokos „normalu“, kad net nesusimąstome ką ji iš tiesų reiškia. Juk šiandien žmogui judėti gali padėti tiek nuosavos kojos, tiek protezai ar neįgaliojo vežimėlis. Skaityti knygą galime įprastai ar klausydamiesi audio formato. Šias prasmes suplakus į vieną, etalonu tampa „normaliųjų“ dauguma - statistinis vidutiniškumas. Tačiau kartais vaikas nepatenka į vadinamąjį „normalios“ raidos spektrą. Tai reiškia, jog jis nedaro to, ko mes tikimės iš teoriškai sveiko vaiko, neatitinka teorinių lūkesčių, kuriuos susidarome stebėdami kitus vaikus bei skaitydami literatūrą apie kūdikio ar vaiko raidą. Tuomet vaiką įtraukiame į raidos ypatumų ar individualių poreikių turinčiųjų kategoriją, taip iškart leisdami jam suprasti, kad yra kitoks - „nenormalus“. Taip vaikas tampa netinkamu, nepatogiu, sunkiu. Remiantis Epikteto žodžiais, liga - tai nelaimė kūnui, tačiau ne laisvai valiai, jei ji pati to nenori. Tik mes patys, sąmoningai nusprendę išsilaisvinti iš pykčio, baimių, stereotipų ir neapykantos galime priimti kiekvieną nežemindami jo / jos prigimties.