Šiame straipsnyje aptarsime svarbius aspektus, susijusius su sutartimis, kurių vertė viršija 2000 eurų, Lietuvoje. Aptarsime paskolų sutarčių ypatumus, notarinio patvirtinimo reikalavimus ir kitus svarbius finansinius bei teisinius aspektus.
Paskolos Sutartys ir Notarinis Patvirtinimas
Paskolos, kurių suma didesnė nei 3 000 eurų ir kurios yra suteikiamos grynaisiais, turi būti notarinės formos. Iki 2015 metų suteiktos paskolos įforminti pas notarą nereikėjo - pakako paprastos raštinės paskolos sutarties. Kad nereikėtų sudaryti notarinės sutarties, paskolos sandoris turi būti vykdomas ne grynaisiais pinigais.
Kai įmonė su fiziniu asmeniu sudaro paskolos sutartį, svarbi ne tik palūkanų norma, bet ir kitos sąlygos. Palūkanos turėtų būti skaičiuojamos už visas naudojimosi paskola dienas, jeigu sutartis nenustato kitaip.
Jei mama dovanoja pinigų sumą, kuriai jau reikalingas notaras, artimųjų dovanos artimiesiems neapmokestinamos, nepriklausomai nuo sumos. Tik jei suma yra 15000,00 eur ir daugiau pagal Civilinį Kodeksą turi būti notariškai pasirašytos.
Kyla klausimas, ar notaras gali patvirtinti pinigų dovanojimą jau po pervedimo? Ar viskas turėjo būti pasirašyta iki dovanojimo? Jeigu sutartis, kai dovanojama didesnė kaip vieno tūkstančio penkių šimtų eurų suma, turi būti rašytinės formos. Nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip keturiolika tūkstančių penki šimtai eurų, turi būti notarinės formos. Tai reiškia, jog jeigu kreditoriai, kuriems dovanotojas turi skolų pareikštų ieškinį, tokį sandorį pakankamai lengvai nuginčytų, tuomet apdovanotajam tektų grąžinti dovaną. Paprastai tariant - nėra sandorio stabilumo.

Nekilnojamojo Turto Brokerių Sutartys
Nagrinėtas ginčas dėl 1500 Eur sumos, kurią nekilnojamojo turto agentūra reikalavo sumokėti kaip komisinius už paslaugas, nors turtas galiausiai buvo parduotas pačios savininkės pastangomis ir ne agentūros surastam pirkėjui.
Teismas konstatavo, kad brokerio parengta sutartis buvo iš anksto suformuota, šabloninė, todėl jai taikomi vartotojų teisių gynimo ir sąžiningumo kriterijai, o pareiga įrodyti, kad sąlygos buvo individualiai aptartos, tenka būtent verslininkui - brokeriui. Brokeris reikalavo apmokėjimo už paslaugas net tada, kai realios paslaugos nebuvo suteiktos.
Klientė turtą pardavė pati, o agentūra pirkėjo nesurado, tačiau brokeris teigė, jog apie parduodamą turtą buvo skelbiama tinklalapiuose ir interneto svetainėse, kitose tam skirtose priemonėse, todėl buvo patirtos išlaidos ir brokeris turi teisę gauti atlygį už paslaugas. Pasak advokato, ši byla svarbus precedentas. Vartotojų teisės nėra formalumas. Net jei sutartis pasirašyta, ji turi būti sąžininga, aiški ir atspindinti realų susitarimą.
Atlyginimo Skaičiuoklė
Atlyginimo skaičiuoklė - tai internetinė programa, skirta algos sumai po mokesčių (į rankas / neto) arba sumai prieš mokesčius (ant popieriaus / bruto) apskaičiuoti. Įvedus sumą ant popieriaus, apskaičiuojama suma į rankas. Įvedus sumą į rankas, apskaičiuojama suma ant popieriaus. Skaičiuoklė taip pat suskaičiuoja darbo vietos kainą (darbdavio išlaidas), esant nurodytoms darbo užmokesčio sumoms bei parodo, kokia bus atlyginimo suma prieš ir kokia po mokesčių.Atlyginimo skaičiuoklė apskaičiuoja pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokų sumas.
Skaičiuoklėje pateikiamos nuorodos į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (Sodros) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos puslapius, kuriuose nurodytos sąskaitos apskaičiuotų mokesčių sumokėjimui.Atlyginimo į rankas/ant popieriaus skaičiavimasSkaičiuoklėje įvedamas vienas iš trijų laukų. Kitų dviejų laukų reikšmės apskaičiuojamos automatiškai.Atlyginimas ant popieriaus - darbo sutartyje nurodyta arba priskaičiuota alga neatėmus mokesčių.Atlyginimas į rankas - algos suma, mokėtina darbuotojui atėmus gyventojų pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas.Darbo vietos kaina - darbdavio išlaidų suma, kurią darbdavys turi išleisti tam, kad galėtų išmokėti atlyginimo į rankas lauke nurodytą sumą.
Svarbu atkreipti dėmesį, jog atlyginimo skaičiuoklė neatsižvelgia į papildomas socialinio draudimo įmokas, kurias reikalinga sumokėti, jeigu darbuotojui mokamas atlyginimas yra mažesnis nei minimali mėnesinio alga ir darbuotojas nedirba kitoje darbovietėje ar nėra draustas kitu būdu.
2026 m. skaičiuoklėje naudojami mokesčių tarifai:
| Mokestis | Tarifas |
|---|---|
| Gyventojų pajamų mokestis | 20% |
| Darbuotojo socialinio draudimo įmokos | 19,5% |
| Darbuotojo kaupimas papildomam pensijų draudimui | 3% |
| Darbdavio socialinio draudimo įmokos | 1,77% |
| Faktinis apmokestinimo procentas | 40,6% |
Faktinis apmokestinimo procentas yra 40,6% (netaikant NPD ir nekaupiant papildomai pensijai).
Kaip parašyti paskolos sutartį [8 PAPRASTI žingsniai]
Kito Neregistruotino Turto Pardavimo Pajamos
Jeigu kito neregistruotino turto pardavimo pajamos (gautos nevykdant individualios veiklos) per metus neviršija 2 500 Eur, tokiu atveju gyventojų pajamų mokesčio mokėti nereikia. Į 2500 Eur įskaičiuojamos visos iš neregistruotino turto pardavimo gautos pajamos, įskaitant nenukirsto miško ir apvaliosios medienos pardavimo pajamas.
Jeigu kito neregistruotino turto pardavimo pajamos per metus viršija 2 500 Eur, gyventojų pajamų mokestis (GPM) nuo šių pajamų yra apskaičiuojamas pagal formulę: GPM = (pardavimo pajamos - įsigijimo kaina - privalomi mokėjimai - 2500 Eur) x 15 proc.
Kito neregistruotino turto pardavimo pajamoms apmokestinti taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas. Priklausomai nuo gautų metinių pajamų dydžio, gali būti taikomas progresinis gyventojų pajamų mokesčio tarifas.
Jeigu kito neregistruotino turto pardavimo ir kitų su darbo santykiais nesusijusių apmokestinamųjų pajamų metinė suma viršija 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių dydžio (VDU) sumą (2025 m. 120 VDU 253 065,60 Eur, tuomet šį dydį viršijanti pajamų dalis apmokestinama taikant 20 proc. pajamų mokesčio tarifą.
Jeigu kito neregistruotino turto pardavimo ir kitų su darbo santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (išskyrus šias) metinė suma neviršija 12 VDU (2026 m. 12 VDU 27 745,80 Eur), tuomet taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas.
Jeigu kito neregistruotino turto pardavimo ir kitų su darbo santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų metinė suma viršija 12 VDU, tuomet šį dydį viršijanti suma apmokestinama taikant:
- 20 proc. pajamų mokesčio tarifą, jeigu metinė pajamų dalis neviršija 36 VDU (2026 m. 36 VDU 83 237,40 Eur);
- 25 proc. pajamų mokesčio tarifą, jeigu metinė pajamų dalis nuo 36 VDU iki 60 VDU (2026 m. nuo 83 237,40 Eur iki 138 729 Eur);
- 32 proc. pajamų mokesčio tarifą, jeigu metinė pajamų dalis viršija 60 VDU (2026 m. 60 VDU 138 729 Eur).
Viešieji Pirkimai ir Numatoma Pirkimo Vertė
Numatoma pirkimo vertė skaičiuojama imant visas mokėtinas sumas be pridėtinės vertės mokesčio, į ją įtraukiant visas pirkimo sutarčių pasirinkimo ir atnaujinimo galimybes, kurios turi būti aiškiai numatytos pirkimo dokumentuose. Kai perkančioji organizacija numato prizus ir (arba) kitas išmokas kandidatams ar dalyviams, apskaičiuodama numatomą pirkimo vertę, ji turi į tai atsižvelgti.
Jeigu darbai ar to paties tipo prekės ir paslaugos gali būti perkami sudarant atskiras pirkimo sutartis ar preliminariąsias sutartis atskiroms pirkimo dalims, tai apskaičiuojant numatomą pirkimo vertę atsižvelgiama į visas tokias pirkimo dalis.
Už pirkimų rūšies parinkimo teisėtumą ir teisingumą atsakinga pirkimą vykdanti perkančioji organizacija. Perkančioji organizacija privalo įsitikinti, jog numatoma pirkimo vertė neviršys VPĮ leidžiamos maksimalios supaprastintų pirkimų ribos.
Numatoma pirkimo vertė apskaičiuotina pagal tai, ką gaus tiekėjas, įvykdęs pirkimo sutartį, tiek tiesiogiai iš perkančiosios organizacijos, tiek netiesiogiai. Būtina nesutapatinti numatomos pirkimo vertės, kuri, kaip minėta, skirta nustatyti pirkimo rūšį ir maksimalios pirkimui skiriamos lėšų sumos.
Numatomos pirkimo vertės skaičiavimo taisyklės taip pat nustatytos Numatomos viešojo pirkimo ir pirkimo vertės skaičiavimo metodikoje, patvirtintoje Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 1S-94.
Nustačius, kad visų tiekėjų pasiūlymų kainos viršija nustatytą numatomą pirkimo vertę, jeigu tiekėjų pasiūlymų kainos yra tiek didesnės, jog perkančioji organizacija turi pakeisti pirkimo rūšį, tuomet perkančioji organizacija neturi teisės vykdyti derybų su tiekėjais tam, kad būtų sumažintos pasiūlymų kainos.
VPĮ 5 straipsnio 7 dalis nustato bendrąją taisyklę, kad, tuo atveju, kai pirkimo objektas yra skaidomas į dalis, kurių kiekvienai sudaromos atskiros pirkimo ar preliminariosios sutartys, arba atskirus pirkimus, numatoma pirkimo vertė turi būti skaičiuojama, atsižvelgiant į visas tokias pirkimo objekto dalių vertes, t. y. numatoma pirkimo vertė skaičiuojama ne atskirai kiekvienai daliai atskirai, bet kartu, sumuojant visas dalis (ar visus atskirus pirkimus).