Būsto klausimai visuomet kelia daug streso ir neaiškumų, ypač kai susiduriama su nuosavybės ir registracijos klausimais. Šiame straipsnyje aptarsime, ar savininkai gali išvaryti asmenį, kuris yra registruotas jų bute, kokios yra nuomininkų ir savininkų teisės, ir ką daryti tokioje situacijoje.
Gyvenamosios vietos deklaravimas ir nuosavybės teisė
Svarbu atskirti gyvenamosios vietos deklaravimą nuo nuosavybės teisės. Gyvenamosios vietos deklaravimas yra tik faktas, kad asmuo tam tikroje vietoje gyvena, tačiau tai nesuteikia jam nuosavybės teisių į tą būstą. Nuosavybės teisę įrodo dokumentai, tokie kaip pirkimo-pardavimo sutartis, dovanojimo sutartis ar paveldėjimo liudijimas.
Ar registracija bute suteikia teises?
Ne, registracija (deklaruota gyvenamoji vieta) nesuteikia jokių teisių į būstą. Tai tik administracinis veiksmas, skirtas informacijos apie asmenų gyvenamąją vietą kaupimui. Kitaip tariant, tai yra santykių dėl asmens teisėto gyvenimo bute pasekmė, susiklosčiusi tarp savininko ir to asmens.
Kada savininkas gali iškeldinti asmenį?
Savininkas turi teisę iškeldinti asmenį iš savo būsto, tačiau tai turi būti daroma teisėtai. Iškeldinimo sąlygos priklauso nuo to, kokiu pagrindu asmuo gyvena būste: nuomos sutartis, panaudos sutartis ar kitas susitarimas.
Nuomos sutartis
Jei tarp savininko ir gyventojo yra sudaryta nuomos sutartis, iškeldinimo sąlygos nurodytos šioje sutartyje. Sutartis gali būti nutraukta, jei nuomininkas nevykdo savo įsipareigojimų, pavyzdžiui, nemoka nuomos mokesčio, gadina turtą ar pažeidžia kitas sutarties sąlygas.
Advokatas Arūnas Bertulis teigia, kad Civilinis kodeksas nenustato išimčių, draudžiančių ar ribojančių nutraukti būsto nuomos sutartį su nuomininkais, turinčiais nepilnamečių vaikų, ar tokius iškraustyti. Tačiau teismai griežčiausiai taiko teisinę priemonę - būsto netekimą - individualiai, vertindami proporcingumą padarytam pažeidimui.
Būsto (buto ar namo su sklypu) nuomos sutartis - tai dviejų šalių sandoris, kuomet viena šalis perduoda kitai šaliai valdyti ir naudoti nekilnojamojo turto objektą už sąlyginai nedidelį (paprastai apie pusę procento objekto vertės) mokestį per mėnesį. Be abejo, abiem sandorio šalims būtina tokį susitarimą užfiksuoti ir aprašyti. Vis dar pasitaiko atvejų, kai šalys vengdamos mokesčių valstybei ar dėl klaidingų įsitikinimų nesudaro nuomos sutarties, tačiau nuoma vyksta. Sutartys turi būti sudaromos raštiškai. Vis dar pasitaiko atvejų, kuomet nuomos sutartis sudaroma žodiškai. Taip gali būti, tačiau rašytinė nuomos sutartis padės išvengti ginčų. Be to, teisės aktų tvarka ilgesnė nei 1 metų nuomos sutartis privalo būti rašytinė. Sutartis privalo būti sudaryta valstybine kalba. Tačiau esant poreikiui, pavyzdžiui, nuomojant butą užsieniečiui, sutartis gali būti sudaroma ir kitomis kalbomis. Nuomos sutartis gali būti sudaryta ir patvirtinta notaro arba sudaroma be notaro (didžioji dalis nuomos sutarčių netvirtinamos notaro). Taip pat šios sutartys gali būti užregistruotos Registrų centre. Paprastai to reikia norint deklaruoti gyvenamąją vietą ar apsaugoti savo interesus prieš trečiąsias šalis. Nuomininkas gali deklaruoti savo gyvenamąją vietą nuomojamame bute ar name tik gavęs savininko sutikimą.
Panaudos sutartis
Panaudos sutartis yra susitarimas, kai savininkas leidžia asmeniui neatlygintinai naudotis savo būstu. Jei tokia sutartis yra sudaryta, savininkas gali ją nutraukti įspėjęs gyventoją prieš tam tikrą laiką. Jei panaudos sutartis nebuvo registruota viešajame registre, o naujasis savininkas nežinojo apie tokią sutartį, jam nepereina pareiga tęsti tokius santykius.
Kiti atvejai
Jei asmuo gyvena būste be jokio teisinio pagrindo (pvz., neteisėtai įsibrovė), savininkas turi teisę kreiptis į policiją ir reikalauti, kad asmuo būtų iškeldintas. Tačiau savavališki veiksmai, tokie kaip spynos pakeitimas ar jėgos naudojimas, yra neteisėti.
Kaip išdeklaruoti asmenį iš būsto?
Jei asmuo yra tik deklaravęs gyvenamąją vietą, bet negyvena būste, savininkas gali kreiptis į seniūniją su prašymu panaikinti deklaravimo duomenis. Seniūnija gali paprašyti pateikti įrodymus, kad asmuo negyvena nurodytu adresu (pvz., kaimynų liudijimus). Jei seniūnija atsisako išdeklaruoti asmenį, savininkas gali kreiptis į teismą.
Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartyje nurodoma, kad deklaravimo įstaiga turi teisę pareikalauti, kad gyvenamosios patalpos savininkas pateiktų deklaravimo duomenis patvirtinančius ar paneigiančius dokumentus. Tačiau teisės aktai nenumato pareigos seniūnijai kreiptis į teritorinę policijos įstaigą dėl buto savininko prašymo teisėtumo patikrinimo vietoje.
Gyvenamosios vietos deklaravimas
Teismo procesas
Jei savininkas ir asmuo nesutaria dėl iškeldinimo, ginčas gali būti sprendžiamas teisme. Teismas įvertins visas aplinkybes, įskaitant nuomos sutarties sąlygas, asmens socialinę padėtį ir kitus svarbius faktus. Svarbu atsiminti, kad savavališki veiksmai iškeldinant asmenį gali užtraukti administracinę ar net baudžiamąją atsakomybę.
Advokatas A. Bertulis pabrėžia, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia, ji gali būti nutraukta, taip pat fiziniai asmenys iš gyvenamųjų patalpų gali būti iškeldinami tik teismo tvarka, t. y. pagal būsto savininko ieškinį, pareikštą teisme.
Būsto nuoma Ar būtina registruoti nuomos sutartį registrų centre
Laiką, kuriam nuomininko gyvenamoji vieta deklaruojama nuomotojui priklausančioje patalpoje ar pastate, apibrėžia nuomos sutartis. Jeigu sutartyje numatyta, kad turtas išnuomojamas 1 m., tai ir nuomininko gyvenamoji vieta bus deklaruojama 1 m. Atkreiptinas dėmesys dar ir į tai, kad pagal šiuo metu galiojančią Lietuvos Respublikos Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo redakciją, ir gyvenamųjų patalpų ar pastatų nuomotojams numatomi papildomi palengvinimai. Nuomotojai gali registruoti nuomininkus gyvenamosiose patalpose ar pastate sutartam ribotam laikui (bet ne trumpiau negu 1 mėnuo), po kurio nuomininko gyvenamosios vietos deklaracija automatiškai išnyksta, o nuomininkas įgyja pareigą deklaruoti naują gyvenamąją vietą ar pateikti naują dokumentą, pratęsianti teisę naudotis patalpomis ar pastatu, arba savininko sutikimą.
Patarimai, kaip išvengti konfliktų
- Sudarykite raštišką nuomos ar panaudos sutartį, kurioje aiškiai nurodykite šalių teises ir pareigas.
- Laikykitės sutarties sąlygų ir venkite pažeidimų.
- Jei kyla nesutarimų, stenkitės juos spręsti taikiai, ieškodami abiem pusėms priimtino sprendimo.
- Jei nepavyksta susitarti, kreipkitės į teisininką ar mediatorių.
Situacijos pavyzdžiai ir sprendimai
Žemiau pateikiama lentelė su dažniausiai pasitaikančiomis situacijomis ir galimais sprendimais:
| Situacija | Galimas sprendimas |
|---|---|
| Asmuo registruotas, bet negyvena būste | Kreiptis į seniūniją dėl išdeklaravimo; jei atsisako - į teismą. |
| Nuomininkas nemoka nuomos | Įspėti raštu; jei nemoka - kreiptis į teismą dėl sutarties nutraukimo ir iškeldinimo. |
| Sugyventinis nesutinka išsikelti | Kreiptis į teismą dėl iškeldinimo; jei kelia grėsmę - skambinti 112. |
| Būstas padalintas po skyrybų, bet nesutariama dėl pardavimo | Kreiptis į teismą dėl būsto pardavimo ar vieno iš sutuoktinių išpirkimo. |
Ši informacija yra bendro pobūdžio ir negali būti laikoma teisine konsultacija.
tags: #jei #priregistruoja #prie #busto #ar #pretenduoja