Pastaruoju metu Lietuvoje vis labiau populiarėja atsinaujinančios energijos šaltiniai, ypač vėjo energetika.
Kodėl vėjo jėgainių parkai kenkia aplinkai
Vėjo jėgainių parko vystymo etapai ir poveikio aplinkai vertinimas
Vėjo malūnų parko vystymas skirstomas į kelis etapus: teritorijos nustatymą, sklypų tinkamumo nustatymą, poveikio aplinkai vertinimą bei prijungimą ir statybas. Anot projekto vadovo Aido Gelbūdos, „visos preliminarios vėjo malūnų vietos yra atokiai nuo gyvenamųjų pastatų, šiuo metu esame sutarę dėl žemės nuomos vėjo malūnams su 90 proc. žemės savininkų toje teritorijoje.“
Svarbu pažymėti, kad poveikio aplinkai vertinimo metu tiriama, ar teritorijoje yra saugomų paukščių rūšių, jautrių vėjo energetikos poveikiui paukščių, ar ten nėra potencialios paukščių veisimosi ar maitinimosi buveinės ir ar nevyksta intensyvi paukščių, šikšnosparnių migracija. Greta poveikio paukščiams, modeliuojamas garso sklidimas ir šešėliavimas, įvertinama, ar garsas neperžengs esamų normų, o šešėlių nebus ilgiau nei 30 val. per metus.
„Atlikus poveikio aplinkai tyrimą gaunamas konkrečių vietų žemėlapis ir tuomet individualiai kalbamasi su gyventojais, kurių gyvenamosios paskirties pastatai yra 680 m spinduliu nuo planuojamos vėjo elektrinės“, - tikino A. Gelbūda.
Kompensacijos ir nauda bendruomenėms
Vėjo elektrinių operatoriai Lietuvoje įstatymu yra įpareigoti finansuoti vietos bendruomenių veiklą 5 km spinduliu nuo vėjo malūnų parko, tokią kaip darželių ir mokyklų renovacija, kelių tvarkymas, takelių tiesimas, apšvietimo bei kitos infrastruktūros gerinimas, bei sumokėti nekilnojamojo turto mokestį, kurį nustato savivaldybė. Be to, vystant vėjo elektrinių parką bendrovė atnaujins apie 15 km kelių projekto teritorijoje.
Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda tvirtino, kad projektą įgyvendinus pilna apimtimi, pigesne elektra galės naudotis mokyklos, darželiai, ligoninės, nes projektą vystanti bendrovė Marijampolės savivaldybės švietimo įstaigoms, Marijampolės ligoninei įsipareigoja skirti 5 GWh, kas yra 5 mln. kWh, per metus elektros energijos lengvatinėmis sąlygomis - po 8 ct/kWh. Be to, esą žmonės, kurių gyvenamosios paskirties sodybos stovės 680 m spinduliu, gaus apie 2 000 kWh nemokamos elektros per metus, o sodybos, esančios 680-1 000 m spinduliu, elektrą gaus lengvatinėmis sąlygomis - po 8 ct/kWh, neįskaičiavus ESO perdavimo mokesčio.
Be to, sklypų ar sklypo dalių, esančių 350 m spindulio zonoje nuo vėjo elektrinės, savininkams bendrovė mokės po 100 eurų už hektarą kasmetines kompensacijas.
Žemės savininkų pozicija ir nuogastavimai
Vis dėlto, ne visi žemės savininkai entuziastingai priima vėjo jėgainių statybos planus. Smilgių ŽŪB pirmininkas Romas Vilionis teigia, kad jų bendrovės žemėje projekto vystytojai vėjinių nepastatys, nes žemė yra bendrovės nuosavybė. Jis pabrėžia, kad bendrovės dirbamuose laukuose dar nuo sovietinių laikų likę daugybė stulpų, maždaug gal net 100 ha plote - vien stulpai, todėl sudėtinga dirbti žemę šiuolaikiška žemės ūkio technika. Todėl, anot vadovo, net tokių minčių nėra, kad leistų pasėlių laukuose pristatyti dar ir gigantiško dydžio vėjo jėgainių.
Navasodų kaimo jaunieji ūkininkai broliai Paulius ir Ąžuolas Gvazdaičiai taip pat dvejoja dėl vėjo jėgainių parko kaimynystės. Pasak ūkininko Pauliaus, gavęs pasiūlymą, jis pirmiausia nuvažiavo pasižiūrėti, pasižvalgyti ten, kur jau tokie parkai veikia, ir įsitikino, kad neigiamas poveikis žmogui yra tikrai didelis. Jis teigia, kad vėjinės skleidžiamas garsas ir jos keliamos oro bangos esą jaučiamos ne tik iki 600 m, bet ir net už 1,5 km.
Gudinės kaimo ūkininkas Raimundas Brizgys į susiklosčiusią situaciją žvelgia kiek platesniu žvilgsniu. Jo duomenimis, artėjančios permainos gali paveikti ūkių veiklą, girdima aplinkui įvairių atgarsių. Jis pripažįsta, kad nežino, kokiu atstumu vėjinių parkas bus nuo jo ūkio. Esą tokią informaciją sunku gauti. Vis dėlto viliasi, jog jėgainės jo ūkį gal ir aplenks.
Teisiniai aspektai ir servitutai
Svarbu atkreipti dėmesį į teisinius aspektus, susijusius su vėjo jėgainių statyba privačioje žemėje. Vienas iš svarbiausių - servituto nustatymas. Servitutas - teisė į svetimą nekilnojamąjį turtą, leidžianti naudotis tuo turtu, arba šio turto savininko teisių apribojimas siekiant, kad šis turtas būtų tinkamai naudojamas.
ESO prižiūri, tvarko ir įrengia elektros oro linijas, kabelių linijas ir kitus elektros įrenginius. Įrengti tinklai ar įrenginiai montuojami gyventojų ar įmonių turimoje žemėje, pastatuose. Už elektros tinklų ir įrenginių užimamą plotą, kurie žemės sklype ar pastatuose įrengti iki 2004 m., ESO paskaičiuoja kiek konkrečios žemės ar pastato savininkui turėtų būti kompensuojama, jei jo žemėje įrengtos elektros oro ar kabelių linijos, ar pastate įrengta transformatorinė, kitas įrenginys.
Galima sužinoti preliminarų kompensacijos dydį už žemės sklype esantį servitutą. Vienkartinė kompensacija apskaičiuojama pagal Vyriausybės Metodiką, naudojant 2017-11-01 masinio vertinimo būdu nustatytą sklypo vertę.
Tačiau svarbu prisiminti, kad servitutas gali būti nustatytas ne tik sutartimi, bet ir įstatymu, teismo sprendimu ir administraciniu aktu. Servitutai administraciniu aktu, kurį priima Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos teritorinio padalinio vedėjas, nustatomi formuojant naujus žemės sklypus ir kt.
Žemės paskirties keitimas ir statybos reikalavimai
Kyla klausimas, ar įmanoma ir ar verta ūkio paskirties žemės sklypo, kurio pakraščiu eina aukštos įtampos elektros laidai - stulpai, bandyti keisti į gyvenamosios paskirties ir kokie reikalavimai būtų taikomi namo statybai sklype?
Priklausomai nuo įtamos laiduose yra skaičiuojama apsaugos zona kurioje negalima statyba. Šiose zonose gyv. namus statyti draudžiama. Elektros oro linijos apsaugos zonos plotis nustatomas atsižvelgiant į šios linijos įtampą:
- iki 1 kV - po 2 metrus;
- 6 ir 10 kV - po 10 metrų;
- 35 kV - po 15 metrų;
- 110 kV - po 20 metrų;
- 330 ir 400 kV - po 30 metrų;
- 750 kV - po 40 metrų.
Taigi, prieš keičiant žemės paskirtį, būtina išsiaiškinti elektros įtampos galingumą ir linijos apsaugos zoną. Išsiaiškinę šiuos dalykus galėsite nuspręsti, ar apsimoka keisti paskirtį likusiam žemės plotui.
Statybos leidimai ir reikalavimai
Norint statyti gyvenamąjį namą ar ūkinį pastatą, reikalingas statybos leidimas. Nuo 2017-01-01 visiems gyvenamiesiems namams, nepriklausomai nuo gyvenamojo namo dydžio, reikalingas projektas ir statybos leidimas. Pagalbinio ūkio pastatai tarnauja pagrindiniam daiktui (gyvenamajam namui), todėl gali būti statomi tik po to, kai pastatomas gyvenamasis namas.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į reikalavimus namų statyboms, ypač energinio naudingumo klasę. Nuo 2020 metų galioja A+ klasės reikalavimas, o nuo 2021-01-01 įsigalios reikalavimas naujus pastatus statyti A++ energinės klasės.
Apibendrinant, vėjo jėgainių parkų statyba privačioje žemėje yra sudėtingas procesas, reikalaujantis atidžiai įvertinti teisinius, ekonominius ir aplinkosaugos aspektus. Žemės savininkai turi būti informuoti apie savo teises ir galimybes, o projekto vystytojai - užtikrinti skaidrumą ir bendradarbiavimą su vietos bendruomenėmis.