Susidūrus su situacija, kai teismas priteisė atlyginimą iš įmonės (UAB), kuri neturi jokio turto, svarbu žinoti, kokie galimi veiksmai ir kur kreiptis pagalbos. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip elgtis tokioje situacijoje, kad atgautumėte Jums priklausančius pinigus.
Kreipimasis į antstolį
Pradėdamas skolos išieškojimo procesą, antstolis išsiunčia skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą geruoju. Tais atvejais, kai nežinoma skolininko buvimo vieta, skolininkas slapstosi ar dėl kitų objektyvių priežasčių įteikti jam raginimą įvykdyti sprendimą negalima, raginimas įvykdyti sprendimą skelbiamas specialiame interneto tinklalapyje - www.antstoliai.lt. Tačiau Pagal CPK 661 straipsnį raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas, jeigu sprendimo įvykdymo terminai nurodyti įstatymuose arba vykdomajame dokumente.
Jei nenustatyta skolininkui priklausoma dalis bendroje nuosavybėje, antstolis areštuoja visą turtą. Pagal įstatymą turto arešto aktas ir turto aprašas, jeigu jis yra sudarytas, turi būti įteikiami išieškotojui ir skolininkui pasirašytinai. Kaip skelbia CPK 604 straipsnis, registruotu laišku siunčiami dokumentai vykdymo proceso dalyviams laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos (išskyrus antstolio raginimus įvykdyti sprendimą - jei nepavyksta jų įteikti, raginimai skolininkui turi būti paskelbti vietos spaudoje).
Už antstolio informavimą apie adreso pasikeitimus yra atsakingi patys proceso dalyviai. Įstatymas įpareigoja nedelsiant raštu pranešti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės pasikeitimą.
Skolos išieškojimo galimybės, kai įmonė neturi turto
Taip, jeigu skolininkas neturi jokio turto, niekur nedirba - tuomet išieškoti iš jo skolą, praktiškai neįmanoma. Tačiau ta skola jam niekur nedingsta, o tik didėja (nes didėja išieškojimo išlaidos). Taip, yra kas superka skolas.
Išieškojimuose iki 57 eurų antstolis įsiskolinimo, būtinų vykdymo išlaidų ir pašto (kurjerių) išlaidų išieškojimą nukreipia į skolininko banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas.
Jei įmonė jau daug kam skolinga, neturi nuosavo turto, pvz. nuomojasi patalpas ir teikia paslaugas, tai gali būti ir labai blogas scenarijus, kad žmonės uždirbtų pinigų paprastai ir neatgaus. Todėl siūlyčiau žmonėms nedelsti ir jei negauna laiku atlyginimo reaguoti ir aiškintis realią darbdavio situaciją. Jeigu yra požymių, kad įmonėje jau nėra pinigų, kam žmonėms kankintis ir gadintis nervus teismuose?
Bankroto procedūra ir darbuotojų teisės
Jeigu darbdaviui pradedama bankroto procedūra ir darbdavys yra nemokus ir bankroto bylos iškėlimo dieną darbuotojai dar dirba, jiems priklausančios išmokos gali būti išmokėti iš garantinio fondo. Gali būti išmokamas darbo užmokestis už 3 mėn, 1 mėn. atostoginiai, 1 mėn. prastova, išeitinė išmoka. Išmokos ribojamos iki šalies ūkio vidutinių mėnesinių bruto darbo užmokesčių dydžių.
Tačiau gresia ir ne toks pozityvus scenarijus. Gali būti ir taip, kad darbuotojai liks be nieko, jeigu pvz. įmonės turtas visiškai iššvaistytas. Turės darbuotojas vykdomąjį raštą ir galų gale po visų procesų antstolis neturės iš ko nurašyti. Tada dar būtų teorinė galimybė iš paties vadovo išsireikalauti, jei yra įrodymų, kad jis yra kaltas dėl įmonės pinigų netinkamo panaudojimo. Bet čia laukia dar vienas sudėtingas ir ilgas teisminis procesas.
Kai nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisės, darbuotojus atleis iš darbo bankroto administratorius, jiems proceso eigoje garantinis fondas sumokės dalį atlyginimų ir jeigu ištikrųjų įmonė yra nemoki, tai daug geresnis variantas, nei darbuotojams patiems investuoti į teisminius procesus dėl atleidimo, darbo užmokesčio priteisimo ir galutinėje situacijoje nerasti lėšų iš kurių antstolis galėtų išieškoti priteistas sumas.
Ką daryti, jei darbdavys vengia atsiskaityti?
Pagal Darbo kodekso 56 str. darbuotojai gali išeiti iš darbo, jei jiems du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis. Darbdavys privalo atsiskaityto, o to nepadarius jam lieka skola. Jeigu darbdavys dingsta ar nebendrauja, tai galima kreiptis į Darbo inspekciją.
Norėdamas nutraukti darbo sutartį su darbdaviu, kurio buvimo vieta nežinoma arba kuris yra miręs, darbuotojas turi pateikti Valstybinei darbo inspekcijai rašytinį prašymą dėl darbo sutarties pasibaigimo. Praėjus 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos ir nenustačius darbdavio ar/ir darbdaviui atstovaujančio asmens buvimo vietos, kitą darbo dieną Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius darbuotojui išduoda pažymą, kad darbo sutartis nutraukti.
Jeigu kyla ginčai su darbdaviu dėl neišmokėtų algų, tada darbuotojas turi kreiptis į Darbo ginčų komisiją, kuri gali priteisti priklausančias išmokas.
Todėl siūlyčiau žmonėms nedelsti ir jei negauna laiku atlyginimo reaguoti ir aiškintis realią darbdavio situaciją. Jeigu yra požymių, kad įmonėje jau nėra pinigų, kam žmonėms kankintis ir gadintis nervus teismuose? Teks pasitenkinti garantinio fondo išmokomis.
Teismų praktika
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. LAT nurodė, jog kai nėra dokumento originalo, o tik kopija, teismas sprendžia, ar kopiją pripažinti įrodymu, atsižvelgiant į tai, kaip šioje kopijoje esantys duomenys dera ir ar neprieštarauja kitoms bylos aplinkybėms bei kitiems įrodymų duomenims, ar kiti bylos įrodymai nepaneigia kopijoje išdėstytų duomenų.
Taigi įrodinėjimo pareiga tenka pareiškusiai apie dokumento klastojimą šaliai.
Advokato konsultacija
Kadangi nukentėjo ne vienas darbuotojas, jis patartų laiku kreiptis į teisininką, kuris galėtų konkrečiai išanalizuoti jų atvejį ir patarti, ar verta iš vis kovoti ir kokiu būdu galėtų atgauti tai, kas jiems priklauso. Prieš pradedant procesus žmonėms patarčiau išsiaiškinti, ar darbdavys (atsakovas) turi turto, kokias skolas turi ir pan.
Advokato padėjėja: darbuotojas neturi teisės vadovauti direktoriui. Pasak jos, jeigu darbdavys iš ties taip elgiasi, kaip tvirtina darbuotojai, jo elgesys nėra pateisinamas. Tačiau, R. Vaičekauskytės nuomone, darbuotojai privalo suprasti, kad „įsikibus“ į vieną darbdavį nereikia būti.
Bankroto administratorius ir/ar kreditoriai, proceso eigoje įsivertins ar prieš vadovą ar visus buvusius vadovus reikia teikti asmeninio pobūdžio tiesioginius ar netiesioginius ieškinius. Ar darbuotojai kaip kreditoriai galės teikti ieškinius dėl žalos atlyginimo vadovui ar vadovams, paaiškės tik bankroto procesu metu. Šis procesas yra ilgas ir painus, todėl darbuotojams reikėtų įsivertinti ir tokių bylų kėlimo praktinius niuansus, trukmę, bylinėjimosi išlaidas. Įsivertinti, kad pralaimėjus bylą, reikės apmokėti ir laimėjusios pusės bylinėjimosi išlaidas, kurios įprastai tokio pobūdžio bylose siekia ne vieną tūkstantį eurų.
