Gimdos kaklelio vėžys - tai piktybinis navikas, išsivystantis gimdos kaklelyje, kuris yra apatinė gimdos dalis, jungianti gimdą su makštimi. Dažniausia forma yra plokščialąstelinė karcinoma (apie 80-90 % atvejų), rečiau pasitaiko adenokarcinoma ar kitos retos formos.
Tai viena dažniausių vėžio rūšių, tampančių moterų mirties priežastimi. Mirštamumo nuo onkologinių ligų priežasčių struktūroje gimdos kaklelio vėžys užima trečiąją vietą.
Pasaulyje kas dvi minutės nuo gimdos kaklelio vėžio miršta moteris, kasmet ši liga pasiglemžia apie 270000 gyvybių. Lietuva pagal sergamumą gimdos kaklelio vėžiu Europoje užima vieną pirmųjų vietų.
Gimdos kaklelio vėžys yra piktybinis gimdos kaklelio susirgimas, atsirandantis supiktybėjus gimdos kaklelio ląstelėms. Svarbiausias jo atsiradimo veiksnys yra žmogaus papilomos virusas (ŽPV), ypač 16 ir 18 jo serotipai. Kasmet Lietuvoje nustatoma apie 500 naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų, ypač 35-49 metų moterims. Du dažniausi šios ligos tipai yra plokščiųjų ląstelių karcinoma ir adenokarcinoma.
Gimdos kaklelio vėžio stadijos
Priežastys ir rizikos veiksniai
Gimdos kaklelio vėžys dažniausiai išsivysto dėl ilgalaikės ŽPV infekcijos, tačiau kiti veiksniai taip pat prisideda prie ligos atsiradimo.
- Žmogaus papilomos virusas (ŽPV): 90 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų aptinkama ŽPV infekcija. Iš gausių ŽPV rūšių keletas viruso tipų susiję su ląstelių pokyčiais, dėl kurių atsiranda gimdos kaklelio vėžys. Ši infekcija dažniausiai perduodama lytiniu keliu, tačiau gali plisti ir bet kokio odos ir gleivinių kontakto būdu.
- Dažna seksualinių partnerių kaita: Didina gimdos kaklelio vėžio riziką.
- Anksti pradėtas lytinis gyvenimas.
- Kitos lytiniu keliu plintančios infekcijos (LPI).
- Susilpnėjusi imuninė sistema.
- Pūslelinė (Herpes Simplex virusas).
- Rūkymas: Naudojimas irgi susijęs su didesne rizika susirgti.
- Amžius: Rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu pradeda didėti vėlyvoje paauglystėje ir padidėjusi išlieka beveik iki 40 metų. Visgi šia liga gali susirgti ir vyresnės nei 40 metų moterys.
- Geriamieji kontraceptikai: Kai kurie moksliniai tyrimai rodo, kad geriamieji kontraceptikai gali padidinti gimdos kaklelio vėžio riziką.
- Dietilstilbestrolio (DES) vartojimas: DES, kaip vaistas nuo persileidimo, buvo skiriamas maždaug nuo 1940 iki 1970 metų (Lietuvoje maždaug nuo 1965-ųjų iki 1970-ųjų). Dietilstilbestrolį vartojusios moterys kasmet turi atlikti dubens organų patikrą, kuri apima gimdos kaklelio PAP tyrimus.
Simptomai
Ankstyvosios gimdos kaklelio vėžio stadijos dažnai yra besimptomės. Kai pasirodo pirmieji gimdos kaklelio vėžio simptomai, liga jau būna pažengusi. Ankstyviausi požymiai:
- Kraujingos išskyros iš makšties
- Necikliniai kraujavimai
- Kraujavimas po lytinių santykių (kontaktinis kraujavimas)
Ligai progresavus gali varginti:
- Skausmai apatinėje pilvo dalyje
- Šlapinimosi problemos
- Kojų tinimas
Tačiau reikėtų žinoti, kad nors ši liga dažniausiai aptinkama vaisingo amžiaus moterims, pasitaiko susirgimų ir menopauzės metu. Kai pasirodo pirmieji gimdos kaklelio vėžio simptomai, liga jau būna pažengusi.
Gimdos kaklelio vėžio stadijos
- Gimdos kaklelio vėžys: 1 stadija - Piktybinis navikas įsitaisęs gimdos kaklelio paviršiuje.
- Gimdos kaklelio vėžys: 2 stadija - Vėžys persikelia už kaklelio ir gimdos ribų.
- Gimdos kaklelio vėžys: 3 stadija - Navikas perauga šonines dubens sienas ar apatinį makšties trečdalį.
- Gimdos kaklelio vėžys: 4 stadija - Vėžys išplinta į gretimus ar net tolimesnius organus ir gali pasiekti plaučius, kepenis ar net kaulus.
Diagnostika
Gimdos kaklelio vėžys dažniausiai diagnozuojamas per atrankinius tyrimus arba pastebėjus simptomus. Gimdos kaklelio vėžio diagnostika gali apimti daugybę tyrimų. Paprastai jie paskiriami atsižvelgiant į pacientės amžių ir būklę, įtariamą vėžio tipą, požymius bei simptomus, taip pat ankstesnius tyrimų rezultatus. Be to, kai kurie tyrimai gali padėti įvertinti, kuris gydymo būdas būtų efektyviausias. Galutinė diagnozė, kaip ir daugeliu kitų vėžio atvejų, nustatoma atliekant biopsiją.
Pagrindiniai diagnostikos metodai:
- PAP testas: Atliekamas specialiu šepetėliu. Nuo gimdos kaklelio makštinės dalies paviršiaus ir kanalo paimtos ląstelės tepamos ant objektinio stiklelio, fiksuojamos ir tiriamos gydytojo patologo. Galima tyrimui paimtas ląsteles išsiųsti tyrimui skirtoje skystoje terpėje.
- ŽPV DNR tyrimas.
- Kolposkopija: Tai diagnostinė procedūra, kurios metu gydytojas gali patikrinti ir apžiūrėti gimdos kaklelį ir makšties sienelę. Procedūros metu kolposkopu padidinami audiniai, dengiantys gimdos kaklelį ir makštį.
- Biopsija: Tai procedūra, kurios metu paimami keli gimdos kaklelio audinio fragmentai, kurie yra siunčiami į laboratorija, kur gydytojai patologai ištiria audinio fragmentus ir nustato tikslia galutinę patologijos diagnozę.
Gydymas
Aptikus gimdos kaklelio vėžį, tikslinamas jo išplitimas, nustatoma stadija. Atsižvelgus į klinikinę situaciją, atliekamas pilvo ultragarsinis tyrimas, cistoskopija (šlapimo pūslės ertmės vertinimas specialiu optiniu prietaisu), rektoromanoskopija (tiesiosios žarnos ertmės apžiūra). Kai kuriais atvejais proceso išplitimas tikslinamas branduolių magnetinio rezonanso ir plaučių rentgenologiniu tyrimais.
Atlikus visus reglamentuotus tyrimus ir nustačius gimdos kaklelio vėžio diagnozę, tolimesnė gydymo taktika aptariama multidisciplininėje komisijoje (MDK), kur įvertinus navikinio proceso išplitimą ir vėžio biologinį potipį, nustatoma tolimesnė gydymo taktika.
Gimdos kaklelio vėžys gydomas priklausomai nuo vėžio stadijos, naviko dydžio, paciento amžiaus ir noro išsaugoti vaisingumą.
Pagrindiniai gydymo būdai:
- Chirurginis gydymas: Ankstyvosiose stadijose dažniausiai atliekama chirurginė gimdos kaklelio operacija, sudėtingesniais atvejais atliekamas ir kitų dubens organų ar gimdos šalinimas.
- Spindulinis gydymas: Gydymo metodas, kurio metu gimdos kaklelio vėžio ląstelėms naikinti naudojami didelės energijos jonizuojanti spinduliuotė. Gali būti taikomas beveik visų stadijų gimdos kaklelio vėžiui gydyti.
- Chemoterapinis gydymas: Gydymo metodas, kurio metu gimdos kaklelio vėžio ląstelėms naikinti naudojami vaistai. Chemoterapija gali būti taikoma siekiant padidinti išgijimo tikimybę, sumažinti vėžio atsinaujinimo riziką, palengvinti vėžio simptomus arba padėti vėžiu sergantiems pacientams gyventi ilgiau ir užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę.
- Taikinių terapija: Vaistai, kurie selektyviai ir tikslingai veikia tam tikras navikinių ląstelių molekules receptorius, stabdo vėžio augimą.
- Imunoterapinis gydymas: Tai gydymas metodas, kurio metu suaktyvinant imunines sistemos veikimo mechanizmus naikinamos piktybinės ląsteles.
Prevencija
Sėkminga gimdos kaklelio vėžio prevencija apima skirtingų priemonių derinimą. Lietuvoje vyksta gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa, kuri yra skirta moterims nuo 25 iki 59 metų. Nuo 25 iki 34 m. moterims kartą per 3 metus atliekamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis. Nuo 35 iki 59 m.
Gimdos kaklelio vėžio prevencija remiasi keliomis pagrindinėmis priemonėmis, padedančiomis sumažinti riziką ir užtikrinti ankstyvą ikivėžinių pokyčių nustatymą. Vienas svarbiausių rizikos veiksnių yra žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija, kurią galima sumažinti naudojant barjerinę kontracepciją, pavyzdžiui, prezervatyvus.
Svarbus profilaktikos žingsnis yra vakcinacija nuo ŽPV. Vakcina, rekomenduojama jaunoms mergaitėms ir jaunoms moterims, apsaugo nuo pagrindinių ŽPV tipų, galinčių sukelti gimdos kaklelio ikivėžinius pokyčius ir vėžį. Lietuvoje pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo ŽPV infekcijos skiepijami 11 metų mergaitės ir berniukai.
Reguliarios ginekologinės patikros ir PAP testas padeda laiku nustatyti ikivėžinius pokyčius. Moterys, kurioms reguliariai atliekami PAP tyrimai, turi žymiai mažesnę gimdos kaklelio vėžio riziką.
Papildomi rizikos veiksniai - rūkymas, ankstyvas lytinio gyvenimo pradėjimas, kontraceptikų vartojimas ilgesnį laiką bei daug lytinių partnerių.
Nemokamas patikrinimas dėl gimdos kaklelio vėžio
Atnaujinta gimdos kaklelio vėžio patikros programa nurodo, kad jau sulaukusioms 25 m. gali būti atliekamas kompensuojamas patikrinimas dėl gimdos kaklelio vėžio. 25-34 m. moterims kartą per trejus metus gali būti paimamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis, o jau nuo 35 m. iki 59 m. kartą per penkerius metus atliekamas aukštos rizikos ŽPV tyrimas skystoje terpėje. Šie tyrimai leidžia anksti aptikti ikivėžines ląsteles, o tai reiškia - išvengti vėžio, išgydant pakitusias ląsteles.
Gimdos kaklelio vėžio tyrimas
Gimdos kaklelio vėžio gydymas ir išgyvenamumas
Tai, ar išgydomas gimdos kaklelio vėžys, priklauso nuo to, kaip anksti jis pastebimas ir pradedama gydyti. Gimdos kaklelio vėžio gydymas parenkamas atsižvelgiant į ligos stadiją. Jei laiku aptinkami ikivėžiniai ląstelių pokyčiai, jie pašalinami ir beveik visos pacientės visiškai pasveiksta, t. y. nulinėje ligos stadijoje išgyvenamumas siekia net 98 proc. Deja, apie pusė vėžinių susirgimų nustatoma vėlesnėse stadijose, kur išgyvenamumo rodiklis gali siekti 15 proc. ar liga gali būti apskritai nebeišgydoma.
Jei aptiktos jau supiktybėjusios ląstelės, gali būti taikomi keli būdai, taip pat jie gali būti ir derinami tarpusavyje:
- Gimdos kaklelio vėžio operacija
- Chemoterapija
- Radioterapija
- Biologinė terapija
Vaizdo įrašas
Šiame vaizdo įraše gydytojas onkologas chemoterapeutas dr. Marius Strioga iš Nacionalinio vėžio centro aiškiai ir suprantamai paaiškina, kas yra žmogaus papilomos virusas (ŽPV), kaip jis plinta, kodėl dauguma in...
ŽPV yra labai daug - žinoma virš 400 tipų. Dauguma jų infekuoja odą ir baigiasi karpomis. Apie 40 tipų gali infekuoti gleivines (pavyzdžiui, lytinių takų).
Kaip paprastai vystosi infekcija (dažniausiai aiškinama per gimdos kaklelio pavyzdį)? Dažniausiai užsikrečiama lytiniais santykiais. Dalis infekcijų išnyksta greitai, o jei tas pats virusas nustatomas ir po 6 mėnesių, ji vadinama persistuojančia. Persistuojanti infekcija kartais „tiesiog būna“ be matomų pokyčių, bet kartais sukelia ląstelių pakitimus - CIN (gimdos kaklelio viduepitelinę neoplaziją): CIN1, CIN2, CIN3.
Gera žinia: apie 90% ŽPV infekcijų organizmas įveikia per 2 metus. Net atsiradus pakitimams, ypač CIN1-CIN2, jie dažnai regresuoja.
Riziką, kad persistuojanti infekcija pereis į pažaidą ir progresuos, didina: kitos LPI, rūkymas, geriamieji kontraceptikai, imuninės sistemos nusilpimas, nutukimas, ankstyva lytinio gyvenimo pradžia, daug partnerių ir dažna partnerių kaita.
ŽPV paplitimas skiriasi tarp lyčių. Tiriant sveikus žmones be matomų pokyčių, ŽPV aptinkamas apie 12% moterų ir apie trečdaliui vyrų. Moterims infekcijos pikas dažniausiai yra 14-24 m., vėliau mažėja (su antru piku apie 45-50 m.), o vyrams pikas apie 25-29 m. ir paplitimas išlieka panašus visą gyvenimą.
Nurodoma, kad moterys vyrams ŽPV perduoda apie 1,6 karto dažniau. Kalbant apie pasekmes, persistuojanti didelės rizikos ŽPV infekcija sudaro apie 5% visų vėžių pasaulyje, o didžiausią krūvį patiria moterys - dėl gimdos kaklelio vėžio.
Prevencija remiasi vakcinacija. Yra keturvalentė vakcina (ŽPV 16/18 + 6/11 karpoms) ir devynvalentė vakcina, kuri apima dar 5 didelės rizikos tipus, todėl apsaugo nuo tipų, susijusių su didžiąja dalimi gimdos kaklelio vėžio ir kitų ŽPV sukeltų ligų.
Svarbu suprasti: vakcina neišnaikina jau esančios infekcijos ir neišgydo jau atsiradusių pažaidų (tai profilaktinė, ne gydomoji vakcina).
Pasaulio sveikatos organizacijos tikslas - 90-70-90: 90% mergaičių iki 15 m. paskiepytos, 70% moterų reguliariai tikrinamos kokybiškais testais, 90% nustatytos patologijos atvejų laiku gydoma.
Lietuvoje vakcina prieinama nuo 11 metų. Iki 15 metų dažniausiai skiriamos 2 dozės, vyresniems nei 15 metų - 3 dozės. Skiepytis verta ir vėliau, jei žmogus jau turėjo kontaktą su vienu tipu, nes paprastai nebūna susidūręs su visais tipais, nuo kurių saugo vakcina.
Mergaitė buvo skiepyta keturvalente vakcina, dabar jai apie 20 metų. Taip, devynvalente - jei norima platesnės apsaugos. Keturvalentė vakcina apsaugo nuo ŽPV 6 ir 11 (anogenitalinės karpos) ir nuo ŽPV 16 ir 18 (susiję su maždaug 70% gimdos kaklelio vėžio atvejų).
Svarbu suprasti, kad vakcina negydo jau turimos infekcijos, bet gali apsaugoti nuo tipų, kurių žmogus dar neturėjo.
Praktinis momentas: jei mergina/moteris yra vyresnė nei 15 metų, skiepijantis devynvalente paprastai taikoma 3 dozių schema: 1 dozė, 2 dozė po 2 mėn., 3 dozė po 6 mėn. nuo pirmosios.
Logika tokia: nuo ikivėžinių pakitimų iki vėžio dažnai praeina 10-30 metų. Vyresnių moterų gimdos kaklelio vėžys dažniau būna „atsineštas“ iš jaunystės, kai infekcija buvo įgyta anksčiau.
Jei žinau, kokiu tipu esu užsikrėtusi, arba po gydymo atsiranda „naujas“ tipas - kaip elgtis? Jei moteris yra jaunesnė nei 45 m.
Svarbi detalė: net jei gimdos kaklelis ar gimda pašalinti, ŽPV gali būti susijęs ir su kitomis lokalizacijomis - makšties, vulvos, išangės, burnaryklės navikais.
Berniukų vakcinacija - ar verta? Kiek laiko galioja devynvalentė vakcina? Ar reikės stiprinamosios dozės? Tikslus maksimalus „galiojimo“ laikas dar nežinomas, nes stebėjimas tęsiasi.
Kaip ŽPV nustatomas vyrams? Vyrams „virusą išgydančio“ gydymo nėra (nėra antivirusinio vaisto nuo ŽPV). Jei abu partneriai turi ŽPV, ar tai „uždaras ratas“?
Kodėl tada tiek dėmesio patikrai? Gimdos kaklelio vėžio nebebus, nes gimdos kaklelio nėra. Bet ŽPV gali būti susijęs su makšties, vulvos, išangės, burnaryklės infekcijomis ir retais vėžiais.
Taip. Vakcinos, kurios apima ŽPV 6 ir 11, saugo nuo infekcijų, kurios sukelia anogenitalines karpas. Verta svarstyti per realią riziką. Vyrams su ŽPV susijusių vėžių rizika mažesnė nei moterims, bet ji nėra nulinė (pvz., dalis burnaryklės, išangės, varpos vėžių).
Jei vyras turi pastovią paskiepytą partnerę ir nėra papildomų rizikų, tikslingumas mažesnis. Partneriai pastovūs, vienam nustatytas ŽPV. Ne, tai nėra padėtis be išeities.
Daugeliu atvejų - apie 90 % - ŽPV infekcija, jeigu ji nesukėlusi CIN3 pažaidų karcinomos in situ, per 2-3 metus gali išnykti savaime, nes organizmo imuninė sistema su ja susidoroja.
Jeigu virusas nustatytas, bet nėra jokių pakitimų, tai dar nėra liga ir nėra pagrindo panikai. Svarbu suprasti: ŽPV yra labai dažna infekcija, ir dauguma žmonių ją „išnešioja“ be jokių pasekmių.
Jei įtariate gimdos kaklelio vėžį ar pastebite simptomus, tokius kaip nenormalus kraujavimas, makšties išskyros ar dubens skausmas, būtina nedelsiant konsultuotis su ginekologu ar onkologu, kad būtų atlikti tyrimai ir nustatyta diagnozė.
Venkite savarankiškai vartoti vaistus, maisto papildus ar taikyti liaudiškas priemones be specialisto rekomendacijos, nes tai gali užmaskuoti simptomus ar atitolinti gydymą.
Jei svarstote prevencines priemones, tokius kaip ŽPV vakcinacija, reguliarūs PAP testai ar rūkymo metimas, aptarkite šias priemones su gydytoju, kad jos būtų tinkamos jūsų situacijai.
Taip pat galite apsvarstyti reguliarius ginekologinius tyrimus, ypač turint rizikos veiksnių, tačiau šių priemonių taikymą būtina suderinti su specialistu.
Šiame puslapyje skelbiama informacija skirta tik švietimo tikslais.