Želdinių sodinimas nesilaikant nustatytos tvarkos, ir tuo pažeidžiant kaimynų interesus ir jų sklypų ribas sukelia konfliktus. Aptarkime situaciją, kai sklype nuvirto medis ir pažeidė kaimynės statinį, kuris pastatytas seniai, maždaug metras nuo sklypo ribos.
Kas tokiu atveju turi prisiimti atlyginti žalą, kai draudimo nėra, kadangi sklypas be pastatų, o medžių niekas nedraudžia? Ar medžio savininkai, ar kaimynė, kurios statinys pastatytas nesilaikant reikalavimų, statinius statyti 3m nuo sklypo ribos?
Teisiniai Aspektai Ir Atsakomybė
Žinome tik du dalykus - pastatas senas, ir stovi mažesniu, nei 3 m. atstumu nuo sklypo ribos.
Jeigu kaimynas sutikimo nedavęs statyti arčiau negu leistina, Registrų centras pastato neįregistruoja. Neįregistruotas pastatas lieka nelegalus. Tai mano menama tiesa?
Asmenims, statantiems pastatus, paprastai yra žinoma, kad statinių išdėstymas greta esančių sklypų atžvilgiu net ir nuosavame sklype yra reglamentuotas teisės aktuose ir šių reikalavimų privalu laikytis. Statybos inspekcija primena, kad statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai vienbučių ir dvibučių namų statyboms nustatyti statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (reglamentas STR 2.02.09:2005) 8 priede.
Remiantis statybos techninio reglamentu STR 1.07.01:2010, 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą - kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m.
Želdinių Sodinimo Reikalavimai
Gyvatvorę ar medžius reikia sodinti savo sklypo ribose ir išlaikant atstumus, nurodytus Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. Jose yra nurodyti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens raštiško sutikimo.
Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m. Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m, o galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.
Atkreipiame dėmesį, kad želdinius sodinant per visuomenines akcijas ar talkas būtina sąlyga - jų sodinimo organizatorius raštu turi susitarti su savivaldybe ar seniūnija arba tos žemės valdytoju ar naudotoju dėl sodinamų želdinių kiekio, rūšies, sodinimo laiko, vietos, pasodintų želdinių priežiūros ir tvarkymo.
Veiksmai Po Audros Ir Pažeistų Medžių Tvarkymas
Aplinkos apsaugos departamentas pataria, kaip gyventojams reikėtų tinkamai tvarkyti po audros pažeistus medžius privačiuose sklypuose. Jei audros paveiktas želdinys kelia pavojų gyventojams, jų turtui, statiniams ar eismo saugumui, ir jį pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti (pašalinti daugiau nei 30 proc. Pasitikrinti, ar želdinys yra saugotinas galima pagal nustatytus Vyriausybės patvirtintus kriterijus. atitinkamos savivaldybės administraciją.
Jei želdinys užvirto iš kaimyninio sklypo, aplinkosaugininkai patartina apie įvykį pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112, kad informacija būtų perduota tarnybos, atsakingoms už stichinių nelaimių likvidavimą (pvz., priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui) ir jei yra galimybė - želdinių savininkui ar valdytojui.
Atkreipiame dėmesį, kad norint pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti nesaugotinus stichinių reiškinių pažeistus želdinius valstybei priklausančioje žemėje, privatiems ar juridiniams asmenims, galima tik gavus želdinių savininko leidimą. Po audros nuvirtusių želdinių medieną, sklypo savininkas gali pasiimti.
Po audros nuvirtusius želdinius galima tvarkyti keliais būdais:
- Išvežti į žaliųjų atliekų pridavimui skirtas aikšteles, įrengtas kiekvienoje apskrityje. Tokių aikštelių šiuo metu Lietuvoje yra 53.
Apie aplinkosaugos pažeidimus praneškite skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112. Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kai daromas pažeidimas, galima atsiųsti el. Išvirtusius, nulūžusius, apdegusius medžius ar nulūžusias jų šakas.
Svarbu: Atkuriamosios vertės įkainiai netaikomi nesaugotiniems medžiams: vaismedžiams, invaziniams medžiams, tokiems kaip baltažiedės robinijos, uosialapiai klevai, taip pat jauniems medeliams, kurių kamieno skersmuo 1,3 m aukštyje mažesnis nei 20 cm (privačiuose sklypuose) ir 6 cm (valstybiniuose sklypuose) ir nuo 12 cm (pramonės, komercinės paskirties sklypuose), avarinės būklės medžiams ar augantiems ant inžinerinių tinklų.
Kaip apsaugoti namą nuo krintančių medžių ir šakų
Sklypo Reljefo Keitimas Ir Atraminės Sienelės
Inspekcija gauna vis daugiau gyventojų nusiskundimų dėl kaimyniniuose sklypuose keičiamo sklypo reljefo. Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja maksimalaus gretimų žemės sklypų aukščio skirtumo ties tokių sklypų riba.
Statybos techninio reglamento STR2.02.09.2005 yra reglamentuojamas didžiausias sklypo reljefo nuolydis - jis turi būti ne didesnis kaip 12 proc. Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.).
Kai statinio statyba užbaigta, žemės sklypo savininkas, pertvarkydamas savo sklypo reljefą, privalo užtikrinti, kad paviršinės nuotekos nepatektų į gretimus žemės sklypus. Paviršinės nuotekos sklype turi būti nuvedamos į išleistuvą sklypo lietaus nuotakynu ar reljefo paviršiumi, latakais ir pan., o iš sklypo - į komunalinį ar vietinį lietaus nuotakyną nuotekų išleistuvu. Jeigu tokio nuotakyno nėra, į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan. Bet kokie statiniai neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti.
Atraminės sienelės:
- Kai atstumas nuo sklypo ribos iki atraminės sienelės didesnis kaip 1 m, turi būti vertinamas sienelės aukštis, t.y. - kurių aukštis > 2 m, priskiriamos neypatingiesiems statiniams.
- STR 1.05.01:2017 7 priede nurodyta, jog besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai privalomi, kai atraminė sienutė statoma ant sklypo ribos arba kai įrengiama savo sklype, jei tokios sienutės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis (matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba) didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.
Tvorų Statyba Ir Reikalavimai
Kada reikalingas statybą leidžiantis dokumentas nesudėtingųjų statinių (tarp jų ir tvorų) statybai nurodyta statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas.
- 2.1. jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc.
- 2.2. jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc.
Užtvaros (tvoros) su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo ar laisvos valstybinės žemės (teritorijos) nutekėti.
Saugomų Medžių Atkuriamosios Vertės Įkainiai Vilniuje
Nuo šios savaitės kai kurių sklypų Vilniuje savininkus pasieks laiškai, informuojantys apie pasikeitusius jų sklypuose augančių saugotinų medžių atkuriamosios vertės įkainius. Birželio 7 d. Vilniaus miesto Tarybos posėdyje patvirtintas saugotinų medžių, kuriems taikomas didesnis atkuriamosios vertės įkainis, sąrašas. Šiuo metu į šį sąrašą įtraukta apie 45 tūkst.
Pagal atkuriamosios medžių vertės įkainius skaičiuojama kompensacija, kurią turi sumokėti sklypo savininkas už nukirstą ar pažeistą saugotiną medį. Esant būtinybei, prašymą kirsti ar genėti galite pateikti el. Stipriname Vilniaus miesto želdinių apsaugą.
Bauda Už Savavališką Medžių Kirtimą
Š. m. rugsėjo 4 dieną Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai atmetė UAB „Rytkirta“ skundą ir paliko galioti Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. lapkričio 15 dienos nutarimą dėl ekonominės sankcijos skyrimo bendrovei už padarytą pažeidimą pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 117 straipsnio 3 dalį (savavališkas medžių kirtimas miško žemėje), kuriuo UAB „Rytkirta“ skirta 3 000 eurų bauda.
Teismo sprendimas dar gali būti skundžiamas apeliacine tvarka. Aplinkos apsaugos departamentas jau skelbė, kad Ignalinos regioninio padalinio, Gražutės girininkijos 98 kvartalo miško sklype Nr. 19, UAB „Rytkirta“ įvykdė savavališką miško dalies kirtimą, neturėdama nustatyta tvarka išduoto leidimo ir taip padarė žalą aplinkai. Žala aplinkai buvo suskaičiuota už neteisėtai 0,8 ha plote iškirstus 368 brandžius medžius.
Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad Panevėžio apygardos teismas š. m. sausio 12 d., išnagrinėjęs civilinę bylą pagal Aplinkos apsaugos departamento ieškinį, iš UAB „Rytkirta“ priteisė 63 636 eurus žalos aplinkai (miškui) atlyginimą.
Svarbi Informacija
Statant ar planuojant statyti statinį, įrenginį valstybinėje žemėje visais atvejais reikia jos patikėtinio sutikimo. Taip pat reikia žinoti ar planuojamam statyti statiniui reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą, kurį išduoda savivaldybių administracijos, reikia žinoti statinio paskirtį, kategoriją (techninius parametrus), vietą.
Statinių sąrašo, kuriems nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento, nėra. Jeigu konkretaus žemės sklypo naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, šiuose žemės sklypuose gali būti statomi tik vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai.
Statant neypatinguosius ir ypatinguosius pagalbinio ūkio paskirties pastatus visada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, prieš tai parengiamas statybos projektas. Tuo atveju, kai atitinkamos kategorijos nesudėtingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas patenka į išvardintas teritorijas, statybą leidžiantis dokumentas privalomas. Jo nereikės, kai nesudėtingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas nepatenka į nurodytas teritorijas.
| Želdinio tipas | Minimalus atstumas nuo sklypo ribos |
|---|---|
| Medžiai ir krūmai (aukštesni nei 3m) | 5m (šiaurinė pusė), 3m (kitos pusės) |
| Medžiai ir krūmai (2-3m aukščio) | 2m |
| Medžiai ir krūmai (iki 2m aukščio) | 1m |
Norint statyti laikinuosius nesudėtinguosius statinius (visų tipų lieptus, jachtų ir valčių elingus, laikinuosius nesudėtinguosius sporto paskirties inžinerinius statinius, skirtus vandens sportui ir pramogoms organizuoti), išskyrus hidrotechnikos statinius, kuriems sutikimai išduodami atskiru Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus sprendimu patikėjimo teise valdomuose valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose ir bendrosios dalinės nuosavybės teise valstybės ir privačių asmenų valdomuose vandens telkiniuose yra būtinas sutikimas.
Sutikimus išduoda Nacionalinės žemės tarnybos apygardų žemės tvarkymo ir administravimo skyriai. Sutikimai išduodami per Žemės informacinę sistemą (toliau - ŽIS). Prisijungimo sąlygose bus numatyti atitinkami reikalavimai įvažiavimui.