Po Lietuvoje paskelbto karantino, kuris sustabdė dalies verslo gyvenimą ir sukėlė nerimo bangas, Vyriausybė suskubo skelbti apie finansinę pagalbą. Tačiau papildomos finansinės paskatos ar mokestinės lengvatos ir atidėjimai, tik dalis sunkumų, su kuriais tenka gyventi verslams už Lietuvos didžiųjų miestų ribų.
Regionų Verslo Problemos
Regionų verslo plėtros asociacijos prezidentas Vaidas Šalaševičius portalui Delfi pasakojo, kad per paskutinius metus didelio pokyčio regionų versluose nematyti. Jis kartu pastebėjo, kad regionai ir toliau nukraujuoja dėl gyventojų išvykimo: vieni savo gimtinę iškeičia į užsienį, kiti renkasi Vilnių ar kitą Lietuvos didmiestį. Tai labai aktualu pasaugų sektoriui.
Pašnekovas neneigė, kad įstojus į Europos Sąjungą (ES) Lietuvos regionai kaip reikiant pagražėjo ir, atrodytų, turėjo tapti patrauklesni ramesnio gyvenimo norintiems lietuviams. Tačiau karu, pasak jo, investicijos buvo nukreiptos į infrastruktūrą, o regionams reikėjo ne žuvies, o meškerės.
V. Šalaševičius pridėjo, kad bendraudamas su verslininkais regionuose visuomet pataria jiems galvoti ne lokaliai, o globaliai: „O ne tik vienas miestelis. Rinka turi būti bent visa Lietuvoje, o jei visas pasaulis, dar geriau. Tai verslininkams regionuose sėkmės receptas. Jei jie jį supranta ir vykdo, sėkmę randa, juda į priekį“.
Panašias problemas, kylančias regionuose, mato ir Gargžduose verslą kuriantis Vaclovas Macijauskas. Kita vertus, vyras teigia, kad problemų daugiau kyla regionuose ne kuriant patį verslą, o randant verslo nišą. Pašnekovas akcentavo, kad sunkumų kyla ne apskritai dėl darbo jėgos, bet dėl tinkamos darbo jėgos.
Kol kas maža dalis regiono smulkiųjų ar vidutinių verslų gali pasiūlyti konkurencingus didmiesčiams atlyginimus V. Macijauskas taip pat pridėjo jaučiantis per mažai pagalbos regiono verslui iš centrinės valdžios, kuri, jo nuomone, daugiau remia didmiesčiuose esantį verslą nei atsigręžia į regionus.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyr. ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė, kalbėdama apie iššūkius regionų verslams, pirmiausiai įvardijo mažėjantį gyventojų skaičių. Taip užsisuka socioekonominis ratas, kai mažėjantis gyventojų skaičius sekina darbo rinką, nes veiklesni ir darbštesni, ieškodami platesnių profesinių perspektyvų išvažiuoja mokytis ar dirbti į didžiuosius Lietuvos miestus ar užsienio šalis.
Smulkūs verslai papuola tarp dviejų girnapusių - spaudimo iš apačios dėl minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) didinimo ir kylančių veiklos kaštų bei mažėjančios paklausos jų prekėms ir paslaugoms.
Ekspertė taip pat pastebėjo, kad yra savivaldybių, kur ekonominis pulsas yra menkas, o pati savivaldybė ir jos valdomos įmonės yra stambiausias darbdavys. Tokia situacija gesina ūkines iniciatyvas, susidaro konkurencija nevienodomis sąlygomis, o privatus verslas esant tokioms aplinkybėmis uždūsta.
Savivaldybės turi išnaudoti turimus konkurencinius pranašumus, telkti švietimo ir kadrų rengimo kryptingas įstaigas ir atitinkamai siekti tapti traukos centrais toks veikloms, kurios galėtų čia vystytis.
Ši salų valstybė uždraudė žvejybą vandenyno plote, kurio dydis prilygsta Prancūzijai | Pionieriai mūsų planetai
ŽŪK "Joniškio Aruodas": Sėkmės Pavyzdys
ŽŪK „Joniškio aruodas“ vadovė Jurita Zubauskienė pastebėjo, kad kalbant apie paramą regionams, norėtųsi daugiau dėmesio jau veikiančioms įmonėms. Pasak įmonės atstovės, įmonėms, kurios jau įsikūrusios ir vykdo veiklą plėtros paskatos yra menkos arba iš viso jų nėra.
VšĮ „Versli Lietuva“ Verslumo departamento direktorė Inga Juozapavičienė pastebi, kad verslai regionuose iš tiesų kuriasi lėčiau nei sostinėje ar didžiuosiuose miestuose. Sėkmingai plėtrai regionuose dažniausiai trukdo kvalifikuotų, reikalingas kompetencijas turinčių darbuotojų ir jaunų specialistų trūkumas.
Ji pabrėžia, kad prie regionų verslumo skatinimo prisideda ir vietos savivalda įvairiais projektais: tiek verslo pradžios tam tikrų išlaidų kompensavimu, tiek padedama didesniam verslui stengiantis pritaikyti infrastruktūrą. "Verslios Lietuvos" įsitikinusi, kad pagalbą verslininkams reikia teikti ne tik vietos valdžios, bet ir nacionaliniu lygiu.
Žemės ūkio ministerija remia žemės ūkio kooperatyvų augimą ir plėtrą tiek per finansines priemones, tiek per teisės aktų tobulinimą. Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginiame plane pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams suteikiamos papildomos galimybės dalyvauti investicinėse priemonėse, gauti didesnio intensyvumo paramą ir naudotis papildomomis susietosios paramos išmokomis.
Kooperatyvas „Joniškio aruodas“ - moderni ir konkurencinga žemės ūkio įmonė, vienijanti per 117 pajininkų, kurie valdo daugiau kaip 17 tūkst. hektarų dirbamos žemės. Viena iš pagrindinių kooperatyvo funkcijų - realizuoti užaugintą produkciją. Tačiau tai toli gražu ne visos funkcijos: aprūpinimas trąšomis, sėklomis, elevatoriaus veikla, finansavimas, dokumentų tvarkymas. Viskas tam, kad ūkininkavimas būtų sklandesnis ir pelningesnis.
„Joniškio aruodas“ pradėjo savo veiklą 2007-ųjų kovą. Steigėjai - 54 ūkininkai, valdantys per 10 tūkst. hektarų žemės. Kooperatyvo nariai per kooperatyvą realizuoja apie 90 proc. savo užaugintos produkcijos. Kooperatyvui priklauso vienas moderniausių Baltijos šalyse 30 tūkst. tonų talpos grūdų elevatorius, kuris buvo pastatytas pasinaudojus Europos Sąjungos parama.
Direktorė akcentavo, kad kooperatyvas mažiems ūkiams yra dar naudingesnis nei stambiems. Vadovė tikina, kad būtent mažesnieji įvairiomis kooperatyvo paslaugomis naudojasi dažniau: „Kooperatyvas nėra įrankis ūkiams stambinti - anaiptol. Mes apjungiame didelius ir mažus ūkininkus. Aplink juos buriasi aptarnaujantis personalas. O tai jau tikrai nemaža gyventojų dalis, kurie taip uždirba savo šeimoms duoną. Kooperatyvai yra puikiausias sėkmingo verslo pavyzdys.“
J. Zubauskienė pažymi, kad regionai dažniausiai būna patrauklūs investicijoms tuomet, kai patys veikia perspektyviai: „Rodos, visi tikisi ir laukia kokio investuotojo iš užsienio, kuris ims ir sukurs pas mus gerbūvį, darbo vietas. Toks kaip mūsų kooperatyvas iš esmės yra didžiulė investicija į mūsų kraštą, o investuotojai - mes patys. Apsijungę mes jau ne tik realizuojame produkciją, bet ir kuriame pridėtinę vertę visam regionui.“
J. Zubauskienė paminėjo ne vieną atvejį, kuomet vyresnius ūkių savininkus ima pavaduoti jų vaikai. Dažniausiai jie baigia mokslus, šiek tiek pakeliauja, išbando save įvairiuose samdomuose darbuose sostinėje ir mielai grįžta tęsti tėvų pradėtus darbus - puoselėti jų sukurtą ūkį.
Grūdai yra biržinė prekė. Veikia ne tik įvairios gamtinės sąlygos, bet ir globalūs procesai. Sėkmę lemia pasaulinių javų augintojų rezultatai ir produkcijos vartotojų poreikiai. Ji pabrėžia, kad tai gali būti įmanoma tik dar didesnės kooperacijos būdu. Kitaip tariant - kai vieni kitiems padeda ir siekia bendro tikslo.
Svarstyta, kaip paskatinti kurtis kooperatyvus. Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko Kęstučio Mažeikos manymu, tai padaryti pavyktų sumažinus kooperatyvų steigimo biurokratinę naštą, sukūrus kooperatyvų skatinimo įstatymą.
Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos (LŽŪKA) vadovas Dainius Kižauskas teigė, kad Lietuvoje dažniausiai kooperatyvai kuriami būtent ūkininkų iniciatyva ir pastangomis, tačiau jis džiaugiasi, kad pastaruoju metu santykiai su valstybe ir Žemės ūkio ministerija stiprėja.
O štai kooperatyvo „Joniškio aruodas“ generalinė direktorė Jurita Zubauskienė džiaugėsi, kad ūkininkai kooperaciją palaiko ne tik žodžiais, bet ir darbais. J. Zubauskienės teigimu, kooperatyvas - tai regiono žmonės, kurie į jį gali sutelkti savo investicijas ir resursus.
Kooperatyvai gali ne tik pelningai veikti, bet ir stiprinti regionus, telkti investicijas, kurti darbo vietas. Būtent tai ir buvo pagrindinė konferencijos dalyvių išvada.
Pagrindiniai iššūkiai ir galimybės regionų verslui
Apibendrinant, regionų verslas Lietuvoje susiduria su įvairiais iššūkiais, tačiau sėkmingi pavyzdžiai rodo, kad kooperacija ir vietos iniciatyvos gali būti raktas į regionų klestėjimą.
Lietuvos savivaldybių gyventojų skaičiaus pokyčiai
| Savivaldybė | Gyventojų skaičiaus pokytis per metus |
|---|---|
| Pagėgiai | -2,4% - -3,4% |
| Ignalina | -2,4% - -3,4% |
| Skuodas | -2,4% - -3,4% |
| Jurbarkas | -2,4% - -3,4% |
| Kelmė | -2,4% - -3,4% |
| Pakruojas | -2,4% - -3,4% |
| Anykščiai | -2,4% - -3,4% |
| Pasvalys | -2,4% - -3,4% |
| Vilnius | Fiksuotas prieaugis |
| Kaunas | Fiksuotas prieaugis |
| Klaipėda | Fiksuotas prieaugis |
| Šiauliai | Fiksuotas prieaugis |
Šaltinis: Lietuvos laisvosios rinkos institutas