Planuojate atostogas gamtoje ir svarstote apie kaimo turizmą Joniškio rajone? Šiame straipsnyje apžvelgsime populiariausias karpių sodybas, pateiksime atsiliepimus ir patarimus, kurie padės jums išsirinkti geriausią vietą poilsiui.

Šiaulių Apskrities Gražiausia Ūkininko Sodyba
Pakruojo rajone, Juškonių kaime gyvenančių Leono ir Irenos Morkūnų sodyba šiemet Šiaulių apskrityje pripažinta gražiausia ūkininko sodyba. Apžiūrint dviejų žmonių rankomis maždaug hektaro plote sukurtą grožį, sunku patikėti, kad sutuoktiniai jį sukūrė vos per penkerius metus, praleistus čia, Leono tėviškėje. Šeimininkai tikina, kad sprendimas persikelti į apleistą sodybą jiems, jau susikūrusiems gerbūvį Pakruojyje, buvo nelengvas.
„Tačiau mane ši mintis labai viliojo, juk ši sodyba - mano tėviškė, kažkada parduota, o vėliau mano vėl įsigyta“, - šypsojosi Leonas. Sutuoktiniai neslepia, kad persikelti gyventi į šią sodybą juos paskatino ir greta jos besidriekiantys 500 hektarų, kuriuose jie ūkininkauja, augindami kviečius, rapsus, cukrinius runkelius ir kitas augalines kultūras. “Dabar nebereikia toli važiuoti“, - džiaugiasi Irena.
Įkandin nelengvo sprendimo atėjo laikas ir nelengviems sodybos tvarkymo darbams. „Vien žemių čia atsivežėme 40 priekabų“, - skaičiuoja Irena. Tačiau žemės į sodybą buvo ne tik vežamos, bet ir čia kasamos, mat joje šeimininkai įrengė prūdą, kuriame dabar plaukioja ne tik dirbtinė gulbė ir valtelė, Leono išgelbėta iš metalo laužo, bet ir gausūs amūrų, karpių ir karosų būriai.
“Kol kas tik plaukioja, meškerių jiems žvejoti vis nenuperkame, nors anūkėlis jau ne kartą prašė“, - sako Leonas. Be gausių žolynų, sodyboje atsirado vietos ir įvairiems čia aptiktiems rakandams, gėlynams su lauko akmenimis. „Specialiai nieko aplinkai nepirkome, na, žinoma, neskaičiuojant įvairių sėklų. Tačiau visas gėles užsiauginame patys (tuo Irena pradeda rūpintis nuo vasario), akmenų atsivežame iš savo laukų, į metalo laužo nemetėme ir sodyboje rastų rakandų, atvirkščiai, kai ką iš metalo laužo dar įsigijome ar “priglaudėme“ kitų norėtas išmesti senienas. Savo rankomis pagaminome ir kieme esančias supynes, medienos atsivežėme iš savo miško“, - darbus vardina rūpestingi šeimininkai.
Pasmalsavus, kaip spėja prižiūrėti tokį didelį sodybos plotą, Morkūnai tik skėsčiojo rankomis, suprask: „Nėra čia ko nespėti“. Leonas skaičiavo, kad nediduku traktoriuku veją nupjauna per porą valandų, o Irena tikino gėlynų ir daržovių darželio bei šiltnamio ilgesniam laikui be priežiūros nepaliekanti, po truputį aptvarkanti, tad ir vargo dėl ravėjimo nejaučianti.
Leonas ir Irena prisipažįsta ilgais žiemos vakarais kuriantys planus, ką nauja jau pavasarį būtų galima padaryti sodyboje. „Per žiemą “išalkstame“ darbų, todėl tik atsitraukus šalčiams, skubame įgyvendinti naujus sumanymus. Va, šiemet pirtelę saloje, aplink kurią tyvuliuoja prūdas, aptvėrėme nedidele tvorele. Dar ir pačią pirtelę reikia baigti įrengti“, - darbus vardina šeimininkai.
Anot jų, dar ne vieno akcento trūksta sodybai, o ir jau esančius vis norisi keisti. Sustoti ties nuveiktais darbais sodybos šeimininkams neleidžia ir ketverių anūkėlis Kristupas. „Tik prisėdu, tuoj pribėga ir ragina: “Baba, einam dirbti“, - juokiasi Irena. Būtent ji, vyro žodžiais, yra didžiausias naujų idėjų generatorius. “Abu sugalvojame, dviese padarome“, - juokais ginasi šeimininkė.
Irena neslepia, kad gėlynai, graži sodybos aplinka - jos pomėgis ir prigimtis. „Visuomet svajojau turėti savo grožio kampelį. Dabar turime visą kampą“, - juokiasi.

Lankytinos Vietos Joniškėlio Apylinkėse
Jei lankotės Joniškio apylinkėse, verta aplankyti ir Joniškėlio parką - raiškų, vieną iš geriausiai Lietuvą reprezentuojančių parkų. Jis išplėtotas abipus Mažupės upės, Mūšos intako. Kairiajame krante siauresne juosta driekiasi alėjų, aikščių, medžių ratų ir lizdų kompozicija - vadinamasis prancūziškas parkas, o dešiniajame - senesnioji parko dalis, pertvarkyta angliškuoju stiliumi.
Tai atspindėjo stilistinę raidą, perimtą gal iš Aleksandro Puzino dvaro. Teigiama, kad būtent iš jo dar XVIII a. dvarą nupirkęs Ignas Karpis. Nuo tada net 200 metų Joniškėlio dvaras priklausė Karpių giminei, apie kurią pasakojama daug padavimų ir legendų. Veikiausiai legendomis paremtas ir vietovardžio kildinimas iš Joanos Karpienės vardo.
Kaip nurodo A. Kazlauskas, Upytės apskrities dvarininko Martyno Švobos testamente 1606 m. pirmąkart rašytiniuose dokumentuose Joniškėlis vadinamas kaimu, tiesa, dar ne mažybiniu vietovardžiu - „Janiškiai”. Tik 1709 m. dokumente atsiranda „Janiškielis”. Nedaug Lietuvos parkų galėtų pasigirti taip ilgai buvę valdomi vienos giminės kaip Joniškėlio parkas.
Nors Karpių atsikėlimas į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę nėra visai aiškus, (pasak vienos versijos, Karpių giminė kildinama iš XVI a. atvykusios iš Italijos karalienės Bonos Sforcos, Žygimanto Senojo žmonos ir Žygimanto Augusto motinos, dvaro. Jame esą malūnininku tarnavęs Karpių protėvis, gavęs Suvalkijoje Plokščių dvarą, sulenkėjusios svitos pavadintą „Blogoslawenstwo”). Tačiau labiausiai Karpiai įsigyveno ir savo veikla pažymėjo būtent Joniškėlį.
Jau pirmąjį iš jų čia įsikūrusį Jokūbą Igną užgriuvo dideli rūpesčiai, kai dvaras sudegė per 1736 m. gaisrą. Atstatant dvarą kartu buvo perplanuotas ir praturtintas parkas. Iš to laikotarpio gali būti išlikusios senosios alėjos, nes anuomet Lietuvoje dar viešpatavo geometrinio plano parkai. Parko kompozicijos centru tapo netaisyklingo kvadrato formos aikštė, užimanti apie 1 hektarą, prie kurios ilgainiui prisiglaudė pastatų ansamblis.
Ilga kaštonų alėja jungė dvarą su Joniškėlio miesteliu, kuriame stovėjo Karpių funduota mūrinė bažnyčia, o abipus jos - mūrinės stilingos vienos pirmųjų Lietuvoje mokykla ir ligoninė (iš pradžių „špitolė”, kaip buvo rašoma 1809 m. vasario 29 d. Igno Karpio testamente). Testamentu dvaro savininkas paleido iš baudžiavos į sutartinę žemės nuomą 16000 savo valstiečių, įsteigė vieną pirmųjų Lietuvoje liaudies mokyklų ir ligoninę, aprūpindamas jas 400000 auksinų garantiniu fondu iš Devoniškių ir Ripeikių dvarų.
Karpių Giminės Įtaka Joniškėliui
Ignui Karpiui mirus palyginti jaunam ir bevaikiui, Joniškėlio dvarą paveldėjo brolis Eustachijus, kurį žmonės mena kitokį nei Igną. Eustachijus buvo egoistas, negailestingai išnaudojęs baudžiauninkus. Jį tramdė tik Igno testamento sąlygos. Joniškėlis jam rūpėjo tik kaip pelno ir užgaidų šaltinis, nes pats Eustachijus gyveno savame Rėkyvos dvare.
Šiaip ar taip, Karpių įsteigtos mokyklos, jų parama ir patarimai daugeliui Joniškėlio apylinkių žmonių padėjo šviestis, mokė savarankiškai gyventi. Nemažai nuveikė ir Karpių ligoninei daugelį metų vadovavęs taurus gydytojas Petkevičius bei jo duktė rašytoja, švietėja ir filantropė Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Ji paliko daug atsiminimų apie savo epochą ir lietuvių tautinio atgimimo pradžią, o gražųjį Joniškėlio parką aprašė romane „Ad astra”. Kurį laiką Joniškėlyje mokytojavo dar vienas žymus švietėjas Laurynas Ivinskis, taip pat Karpių globojamas.
Taigi XIX a. Bet grįškime iš miestelio vėl į parką ilgąja, dabar jau gerokai išretėjusia alėja, nuo rūmų aikštės pasukdami Mažupės tiltu į kitą parko pusę. Abi parko dalys yra nevienodo plano, tai tarsi skirtingų epochų parkai. Kitame upelio krante žemesnėje terasoje greta pagrindinės alėjos tęsiasi trumpesnė alėja. Į rytus nuo jos yra keturios apskritos poilsio aikštelės, iš kurių dvi didesnės (18 m skersmens). Aikšteles juosia tankios daugialiemenių liepų gretos. Manoma, kad toks Joniškėlio parko dvilypumas atsirado XIX a. antrojoje pusėje rekonstravus parką architektui Francui Lehmanui.
Žymus Lietuvos dvarų sodybų tyrinėtojas Klemensas Čerbulėnas, apibūdindamas Joniškėlį, pažymėjo: „Nedaug tėra Lietuvoje tokių jaukių, tapybiškų ir dendrologine įvairove pasižyminčių parkų”. Sovietmečiu parko žavesį stengėsi išsaugoti ir atgaivinti pedagogas ir agronomas Antanas Vyskupaitis, keliasdešimt metų dirbęs Joniškėlyje. Jo pastangas, dažnai nesuprastas ir neįvertintas, aprašė kraštotyrininkė G.

Maršrutas "KaimyniZemgale": Ką Pamatyti?
Apie maršruto-akcijos 40 lankytinų objektų ir 8 renginius-šventes informuoja lankstinukai, platinami Biržų, Pakruojo, Pasvalio, Joniškio ir Bauskės turizmo informacijos centruose. Taip pat sukurta speciali mobilioji programėlė „KaiminiZemgale“, kurią bus galima atsisiųsti iš Google Play ir App Store.
Vasarą galite planuoti keletą vienos dienos išvykų, jas derindami su vykstančiais renginiais ir taip aplankyti artimiausius turizmo objektus, arba skirti visą savaitgalį išvykai ir eilės tvarka aplankyti visas dominančias lankytinas vietas. Besisvečiuodami ir nusifotografavę 24-uose turizmo akcijos objektuose Jūs galite pretenduoti laimėti pagrindinius prizus − „Baltik Vairas“ dviračius ir kitus vertingus rėmėjų apdovanojimus.
Pažintį su Bauskės savivaldybe rekomenduojame pradėti nuo Bauskės miesto. Čia aplankykite Bauskės pilį ir senamiestį. Nepamirškite nusifotografuoti prie poeto V. Plūdonio paminklo, o nuvažiavę į poilsio kompleksą „Mikelis“ galėsite apžiūrėti ne tik retro automobilių muziejų, bet ir nusifotografuoti prie gamtos objekto „Avinas ir žąsis“.
Keliaudami į Bauskę nuo Iecavos pusės, būtinai sustokite „Triušių miestelyje“, kuriame pamatysite ne tik triušių, bet ir kitų naminių gyvūnų - ožkų, karvių. Išalkus ar nusprendus nakvoti, rekomenduojame poilsio kompleksą „Rožmalas“, tai patogus sustojimas planuojant toliau keliauti į Lietuvą.
Rundalės savivaldybės teritorijoje aplankykite Svitenės dvarą bei neseniai atidarytą „Cukrinių runkelių istorijos“ ekspoziciją Mazmežotnės dvare, kuris 2018 m. laimėjo „Sėkmingiausio naujo turizmo produkto“ apdovanojimą Latvijoje. Netoli dvaro yra didžiausias senovės žiemgalių įtvirtinimas - Mežotnės piliakalnis, čia būtina nusifotografuoti prie vieno iš „Ryškiųjų skruzdžių tako“ objektų.
Pilsrundalėje nusifotografuokite prie atgimstančio Rundalės vandens malūno. Jeigu ieškote vietos nakvynei Rundalėje, rekomenduojame nakvoti kempinge, o jeigu norite išsinuomoti valtis jaukiam plaukimui Lielupe - rekomenduojame „Rundalės poilsio centrą“.
Iecavos turizmo objektai kviečia šeimas su vaikais. Čia užsukę aktyvaus laisvalaikio gerbėjai būtinai sužais ne tik įvairius stalo žaidimus, bet ir žaidimus atviroje gamtoje atrakcijų parke „Labirintai“. Mėgstantiems pažintis ir pajodinėti žirgais, siūlome apsilankyti sporto klube „Drostalas“.
Mažajame zoologijos sode „Dobuli“ sutiksite egzotiškų gyvūnų − kupranugarį, skunkų ir kt. Akcijos antspaudą gausite Iecavos parke nusifotografavę prie Iecavos parko pėsčiųjų tiltelio, kur būtinai sutiksite didžiulį būrį ančių. Nepamirškite nusifotografuoti stotelėje „Iecava“, kuri šiais metais švenčia savo 115 jubiliejų.
Vecumniekų savivaldybėje Barbelės pusėje kviečiame užsukti į laisvosios gamtos muziejų „Auseklų malūnas“ (populiariausi tradiciniai renginiai: „Sėjos šventė“ ir „Derliaus šventė“). Nusifotografuokite prie lėktuvo, kuris yra šalia Barbelės berniukų mokyklos, pirmosios berniukų mokyklos Latvijoje.
Tęsiant kelionę į Lietuvą, stabtelėkite Skaistkalnėje. Skaistkalnės katalikų bažnyčia - verta apsilankymo, ji yra antroji pagal populiarumą katalikų piligrimystės vieta Latvijoje po Agluonos. Nusifotografuokite prie Skaistkalnės Liešmalitės mieto. Kavinėje „Pie Memeles“ („Prie Nemunėlio“) rekomenduojame paskanauti gardžių cepelinų.
Kirtę valstybių sienas Skaistkalnėje, Grencatalėje, Adžunuose, Meitenėje - atvyksite į Lietuvą. Užsukus į Biržus, būtina apsilankyti Sodeliškių dvaro sodyboje. Čia galite skaniai papietauti ir apžiūrėti Sodeliškių senosios technikos muziejų.
Biržų mieste aplankykite Biržų pilies arsenalą ir Biržų turizmo informacijos centrą, čia jūs rasite ne tik maršruto akcijos žemėlapį su antspaudu, bet ir daugybę įvairų suvenyrų. Biržuose nusifotografuokite prie siaurojo geležinkelio „Siaurukas“, kuris yra pats ilgiausias 750 mm pločio bėgių geležinkelis Europoje ir taip pat − prie „Karvės olos“ − didžiausios smegduobės Lietuvoje.
Pasvalyje nusifotografuokite prie Pasvalio legendos − skulptūros „Muzikantas Antanėlis“, aplankykite Pasvalio krašto muziejų ir paminklą Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Žygimantui Augustui, kurio dėka Pasvalio vardas plačiai skambėjo Europoje.
Nepamirškite nuotraukos ir Joniškėlio dvare bei parke, kuris yra vienas seniausių ir labiausiai išsaugotų Karpių giminės dvarų Lietuvoje. Pietauti kviečiame kavinėje „Wrana Cafe“, šalia Via Baltic kelio. Pakruojo dvaro nuotr./Pakruojo dvaro vasaros sezono atidaryme - sunkiųjų Lietuvos arklių varžybos
Pakruojyje, Klovainių kaime nusifotografuokite prie Klovainių didžiojo ąžuolo, pačiame Pakruojyje įsiamžinkite prie seniausios Lietuvoje medinės sinagogos, kurioje eksponuojama paroda apie Pakruojo žydų istoriją ir kultūrą. Ieškantiems nakvynės ir gardžių pietų siūlome svečių namus „Kruoja“.
Žirgų mylėtojams būtina apsilankyti Janeliūnų šeimos ekspozicijoje „Myliu žirgą“, o istorijos gerbėjams patiks Pakruojo krašto muziejuje „Žiemgala“, kuris yra Žeimelyje. Joniškis kviečia aplankyti unikalią Jakiškių Šv. Ignaco koplyčią, egzotiškąją Mūšos tyrelio pelkę.
Būtinai nusifotografuokite Mūšos tyrelio pažintiniame take ant ilgiausio Lietuvoje medinių lentų tako pelkėje, kuris įrašytas į Lietuvos rekordų knygą. Istorijos gerbėjams pravartu apsilankyti Joniškio istorijos ir kultūros muziejuje. Siūloma įsiamžinti prie freskos „Joniškio kultūros asmenybės“, kuri puošia senojo kino teatro fasado sienas. Norintiems nakvoti ar paragauti žvėrienos patiekalų, siūlome aplankyti poilsio kompleksą „Villa Audruvis“.
Įsijungiant į maršrutą-akciją, rekomenduojame aplankyti ir renginius − susipažinti su kiekvienos savivaldybės kultūros savybėmis ir tradicijomis, nusifotografuoti šventės kontekste ir gauti antspaudo žymą akcijos kortelėje.
Renginiai Maršrute "KaimyniZemgale"
- Gegužės 18-19 d. vaikų ir jaunimo folkloro festivalis „Pulka eimu, pulka teku“ Iecavoje;
- Birželio 1 d. Rundalės miesto šventė;
- Liepos 5-7 d. Joniškio miesto šventė;
- Liepos 13 d. Lelijų šventė Vecumniekuose;
- Rugpjūčio 3 d. Biržų miesto šventė;
- Rugpjūčio 24 d. Pakruojo miesto šventė;
- Rugsėjo 7 d. Bauskės senamiesčio kiemų šventė, košės ragavimas bei didysis Žiemgalių turgus;
- Rugsėjo 21 d. Pasvalio miesto šventė.
Išsamią informaciją apie akciją ir anstpaudus akcijos žemėlapyje suteiks turizmo informacijos centrai: Bauskės TIC, Rātslaukums 1, Bauska, LV-3901, Latvija, T.: +371 63923797 Biržų TIC, J.Janonio g. 2, Biržai, LT - 41148, Lietuva, T.: +370 68673742, Pasvalio TIC, P. Avižonio g. 6, Pasvalys, LT-39149, Lietuva, T.: +370 45134096 Pakrojo TVIC, Pergalės g. 1, Pakruojis, LT-83159, Lietuva, T.: +370 61610765 Joniškio TVIC, Žemaičių g.
Planuojant kelionę svarbu atsižvelgti į atsiliepimus apie sodybas, jų teikiamas paslaugas ir patogumus. Taip pat verta pasidomėti, ar sodyba pritaikyta šeimoms su vaikais, ar galima žvejoti, ar yra pirtis ir kitos pramogos.
Žemiau pateikiama lentelė su populiariausiomis Joniškio rajono karpių sodybomis ir jų įvertinimais:
| Sodybos Pavadinimas | Įvertinimas (iš 5) | Pagrindinės Paslaugos |
|---|---|---|
| Villa Audruvis | 4.5 | Nakvynė, žvėrienos patiekalai, pirtis |
| Morkūnų Sodyba | 5.0 | Ekskursijos, žvejyba |
| Kruoja | 4.0 | Nakvynė, maitinimas |
Tikimės, kad ši informacija padės jums išsirinkti geriausią vietą poilsiui Joniškio rajone ir patirti neišdildomų įspūdžių!
Nepamirškite pasidalinti savo atsiliepimais apie aplankytas sodybas, kad kiti keliautojai galėtų lengviau planuoti savo atostogas.