Vasaros sostinėje Palangoje, Vytauto g. 23A, stovi jauki medinė XIX a. pabaigos vila. Šiandien ji žinoma kaip pirmojo Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus, vienas iš Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) padalinių.
Čia, prie įstiklintos verandos, pro kurią kadaise žvelgė pats J. Šliūpas, susitinka praeitis ir dabartis, kviesdamos lankytojus pažinti Palangą, istoriją ir meną.
Jonas Šliūpas gimė 1861 m. kovo 7 d. Rakandžių kaime, Gruzdžių valsčiuje (Šiaulių apskritis).
Daktaras Jonas Šliūpas, aušrininkas, filosofas, publicistas, gydytojas, visuomenės veikėjas, pirmasis Palangos burmistras, gimė 1861 m. kovo 6 d. (pagal senąjį kalendorių - vasario 23 d.) Šiaulių apskrities, Gruzdžių valsčiaus, Rakandžių kaime, ūkininkų šeimoje.
Mokėsi Mintaujos gimnazijoje, studijavo Maskvos ir Petrapilio universitetuose. 1883 m. rūpinosi „Aušros“ žurnalo įkūrimu, kurį laiką jį redagavo.
Nuo 1884 m. beveik 35 metus gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur baigė medicinos studijas Merilando universitete (1889-1891) ir iki 1917 m. dirbo gydytoju.
1919 m. sugrįžęs į Lietuvą, Šliūpas dirbo gydytoju, buvo Lietuvos diplomatinis atstovas Latvijoje ir Estijoje (1919-1920), kurį laiką vadovavo Lietuvos bankui (1921 m.), steigė akcines bendroves, dėstė gimnazijose bei nuo 1923 m. - Kauno universitete, kur skaitė medicinos istorijos paskaitas.
1930 m. J. Šliūpas apsigyveno Palangoje, kur nusipirko namą ir įsikūrė su antrąja žmona palangiške Grasilda Grauslyte (Šliūpiene).
1933 m. buvo išrinktas pirmuoju Palangos miesto burmistru - šias pareigas ėjo iki 1941 m. (su pertraukomis). Jo iniciatyva Palangai suteiktos miesto teisės, gerinta kurorto infrastruktūra, o po 1938 m. gaisro - sparčiai organizuoti atkūrimo darbai.
Artėjant frontui, 1944 m. J. Šliūpas pasitraukė į Vakarus, kur apsistojo Austrijoje, Brėgenco mieste, vėliau persikėlė į Berlyną, kur 1944 m. lapkričio 6 d. mirė.
Palangoje, name, kuriame Jonas Šliūpas gyveno ir dirbo, 1989 m. įkurta J. Šliūpo memorialinė sodyba, tapusi Lietuvos nacionalinio muziejaus padaliniu. 2020 m. ji pervadinta į Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejų.
Pastatas, statytas XIX a. pabaigoje, 1993 m. įtrauktas į Lietuvos kultūros vertybių registrą. Ant muziejaus sienos pritvirtinta memorialinė lenta (aut. Petras Gintalas), o 2003 m. šalia pastato atidengtas paminklas - J. Šliūpo biustas (skulpt. A. Toleikis, D. Lukoševičius, archit. J. Galdikienė).
Nuo Tiškevičių vasarnamio iki burmistro rezidencijos
Vytauto gatvėje esančią vilą pastatė grafai Tiškevičiai XIX a. pabaigoje. Tai tipiškos to meto kurortinės architektūros pavyzdys - vieno aukšto medinis pastatas su mansarda, puošniu kiaurapjūviu ornamentuotu karnizu ir įstiklinta veranda.
Tokie namai ypač traukė poilsiautojus pajūrio kurortuose. Iš pradžių vila buvo nuomojama dvariškiams, o šie ją išnuomodavo vasarotojams.
Pirmojo pasaulinio karo metais, kraštą okupavus Vokietijos imperijai, čia įsikūrė topografinė kontora, fiksavusi audrų keičiamas Palangos krantines.
Po karo, miestą įjungus į nepriklausomos Lietuvos sudėtį, daugelis vilų - tarp jų ir ši - pakeitė savininkus.
1930 m. vasarą į Palangą atvyko gydytojas, lietuvybės skleidėjas ir visuomenės veikėjas Jonas Šliūpas. Čia jis rašė, užsiėmė moksline veikla, inicijavo miesto švietimo projektus ir rūpinosi jo infrastruktūra.
1933 m. Šliūpas tapo pirmuoju Palangos burmistru, o vila - jo darbo ir gyvenimo vieta iki pat 1944 m., kai dėl karo jis buvo priverstas pasitraukti iš Lietuvos.
Jono Šliūpo paminklas Palangoje
LNM Jono Šliūpo muziejus - istorijos ir meno centras
1989 m. viloje buvo įkurtas muziejus, tapęs Lietuvos nacionalinio muziejaus dalimi - dr. Jono Šliūpo memorialine sodyba-muziejumi, vėliau pervadintu Jono Šliūpo muziejumi.
Prie įėjimo lankytojus pasitinka memorialinė lenta (aut. Petras Gintalas), Jono Šliūpo paminklas, (aut.: Aloyzas Toleikis, Donatas Lukoševičius ir Jolanta Galdikienė) bei šmaikščiai burmistro gyvenimą nupasakojanti lauko paroda-komiksas (aut. Miglė Anušauskaitė).
Pastatas ir jo aplinka renovuoti ir pritaikyti lankytojams su negalia, išsaugant ir atskleidžiant vertingąsias pastato savybes, reikšmingas etniniu, estetiniu ir moksliniu požiūriu. 2025 m. vilai suteiktas UNESCO „Mėlynasis skydas“ (Blue Shield).
Juo žymimi ypatingos svarbos kultūros paveldo objektai, kuriems taikomas apsaugos reglamentas, įtvirtintas UNESCO Kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencijoje.
Dabar muziejaus veikla atspindi švietėjišką J. Šliūpo viziją. Lankytojai čia per ekskursijas, renginius, parodas ir diskusijas susipažįsta su įvairiausiomis istorijos ir meno įdomybėmis bei įspūdingu pirmojo Palangos burmistro gyvenimu.
Muziejaus ekspozicijoje pristatoma J. Šliūpo asmenybė, tarpukario Palangos gyvenimas, „Aušros“ ir „Varpo“ epocha.
Muziejaus pasakojime daug vietos skiriama J. Šliūpo veiklai JAV, kur jis gyveno ir dirbo daugiau nei tris dešimtmečius. Čia įsikūrusiose lietuvių bendruomenėse jis skleidė lietuvybės, mokslo svarbos, laisvės idėjas, o įtakinguose politiniuose sluoksniuose mėgino įkvėpti mintį apie nepriklausomą Lietuvą.
Muziejaus ekspozicijoje pristatomas intensyvus, įvykių kupinas politinis, visuomeninis ir privatus J. Šliūpo gyvenimas. Išskirtinis dėmesys čia skiriamas paskutiniam jo gyvenimo etapui, praleistam Palangoje, anuomet vadintoje „svieto pabaiga“.
Ekspozicijoje taip pat pasakojamos dviejų moterų - Liudvikos Malinauskaitės-Šliūpienės ir Grasildos Grauslytės-Šliūpienės, lydėjusių J. Šliūpą skirtingais gyvenimo tarpsniais, istorijos.
Ekspozicija J. Šliūpo memorialinėje sodyboje
Muziejaus pastatas - tai tipiškos architektūros vieno aukšto medinė vila su mansarda. XIX amžiaus pabaigoje šis medinis pastatas buvo grafų Tiškevičių vila, kurią jie nuomojo dvariškiams, o šie - vasarotojams.
Pirmojo pasaulinio karo metais pastate įsikūrė vokiečių topografinė kontora, fiksavusi po audrų besikeičiančias paplūdimio krantines.
1930 metų vasarą į Palangą atsikrausto lietuvybės skleidėjas Jonas Šliūpas. Čia jis įsigyja namą, stovintį priešais istorinę vilą, kuri netrukus taps jo gyvenamąja ir darbo vieta.
J. Šliūpo pastangomis Palangai suteikiamas kurortinio miesto statusas, o pats J. Šliūpas 1933 metais išrenkamas pirmuoju miesto burmistru.
Informacija lankytojams
Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus įsikūręs istorinėje XIX a. pabaigoje statytoje ir 2023 metais pilnai atnaujintoje medinėje viloje. Į muziejų galima patekti savarankiškai be fizinės aplinkos kliūčių - trinkelėmis grįstu miesto šaligatviu arba atvykus į kieme esančią erdvią parkavimo aikštelę, iš kurios iki keltuvo veda kietos dangos ne siauresni nei 1,20 m. takai.
Muziejaus ekspozicija ir kitos patalpos, taip pat sanitariniai mazgai yra pritaikyti judėjimo negalią turintiems asmenims. Ekspozicinės erdvės išsidėsčiusios pirmame pastato aukšte, antrajame įrengtos edukacinės erdvės ir administracinės patalpos. Tarp aukštų judama laiptais arba liftu.
Muziejuje taktilinio žymėjimo ar taktilinių maketų nėra, tačiau vizito metu jus lydės muziejininkai, kurie papasakos apie įsikūrusias parodas. Šiuo metu, kol rengiama nuolatinė tarpukario laikotarpio ir žymaus Lietuvos atgimimo veikėjo Jono Šliūpo istorijas pasakojanti ekspozicija, muziejuje veikia laikinos parodos.
Muziejaus ekspozicijos atnaujinimui numatyta skirti 400 tūkst. eurų.
LNM Jono Šliūpo muziejus dirba: trečiadienį-penktadienį 10-17 val., šeštadienį 11-17 val., sekmadienį 11-16 val.
Ekskursijos vedamos lietuvių, anglų kalbomis. nr. +370 685 35 914 arba el. p.
Lankytojams ekspozicijose ir parodose leidžiama fotografuoti be blykstės ir stovo, jeigu šios fotografijos nebus reprodukuojamos ir publikuojamos. Administracija pasilieka teisę drausti fotografuoti ir filmuoti tam tikrose ekspozicijų salėse arba laikinose parodose.
Žurnalistai gali naudoti specialią įrangą muziejaus administracijai leidus.
Bilietų kainos ir lengvatos
Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių mokiniams, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programas (išskyrus pilnamečius asmenis, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas); profesinio mokymo įstaigų mokiniams; aukštųjų mokyklų studentams, studijuojantiems pagal nuolatinę arba dieninę studijų formą; pensininkams (iki 80 metų); pradinių, pagrindinių mokyklų ir gimnazijų mokytojams; nuo 1939-1990 metų okupacijų nukentėjusiems asmenims - politiniams kaliniams ir tremtiniams, buvusiems getų, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinių stovyklų kaliniams; Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11-13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos; pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyviams - kariams savanoriams ir laisvės kovų dalyviams; nuolatinės privalomosios karo tarnybos kariams ir kariams savanoriams, Lietuvoje tarnaujantiems NATO pajėgų kariams; Lietuvos Šaulių sąjungos nariams; Generolo J. Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnams; Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos nariams.
Ikimokyklinio amžiaus vaikams; našlaičiams ir tėvų globos netekusiems vaikams; socialiai remtiniems vaikams; asmenims su negalia ir juos lydintiems asmenims (vienam asmeniui - vienas lydintysis); specialiuosius ugdymosi poreikius turintiems mokiniams ir juos lydintiems mokytojų padėjėjams bei kitiems lydintiems asmenims (vienam asmeniui - vienas lydintysis); asmenims, kuriems sukako 80 metų ir vyresniems; asmenims, pateikusiems POLA (Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos) kortelę; Lietuvos muziejų darbuotojams; Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) nariams; mokytojams, vadovaujantiems ar lydintiems mokinių grupes; asmenims su Vilnius Pass kortelėmis (Pilininko namo, Senojo arsenalo, Signatarų namų, Gedimino pilies bokšto, Vilniaus gynybinės sienos bastėjos, Kazio Varnelio namų-muziejaus, Istorijų namų ekspozicijose); Lietuvos vaikų ir jaunimo dailės ir meno mokyklų mokiniams; Lietuvos dailės istorikų draugijos nariams; Tarptautinės dailės kritikų asociacijos nariams; Lietuvos archeologų draugijos nariams; gidams, su galiojančiu gido pažymėjimu; turistus lydintiems kelionių vadovams; žurnalistams; Šeimos kortelės savininkams; Vilniaus dailės akademijos studentų organizuotoms grupėms; Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto studentų organizuotoms grupėms; Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto studentų organizuotoms grupėms; Vilniaus dizaino kolegijos studentų organizuotoms grupėms; Klaipėdos universiteto studentų organizuotoms grupėms; Vilniaus B.
Nurodytos lengvatos taikomos tik lankytojui pateikus teisę į lengvatą patvirtinantį dokumentą, išskyrus ikimokyklinio amžiaus vaikus ir visus lankytojus kiekvieno mėnesio paskutinį sekmadienį.
Šaltinis: Lietuvos nacionalinis muziejus, BNS Spaudos centras, palangatic.lt