Dr. Jono Šliūpo Memorialinė Sodyba Palangoje: Istorija ir Kultūros Paveldas

Palangoje, adresu Vytauto g. 23A, stovi memorialinė sodyba, skirta įamžinti iškilaus XIX a. pabaigos - XX a. visuomenės veikėjo, gydytojo, publicisto ir pirmojo Palangos burmistro Jono Šliūpo atminimą. Ši sodyba - ne tik muziejus, bet ir svarbus Lietuvos kultūros paveldo objektas, liudijantis apie J. Šliūpo gyvenimą, veiklą ir indėlį į Lietuvos valstybę bei kultūrą.

Jono Sliūpo memorialinė sodyba Palangoje

Jono Šliūpo Biografija

Jonas Šliūpas gimė 1861 m. kovo 6 d. Rakandžių kaime, Gruzdžių valsčiuje (Šiaulių apskritis). Jis mokėsi Mintaujos gimnazijoje, studijavo Maskvos ir Petrapilio universitetuose. 1883 m. rūpinosi „Aušros“ žurnalo įkūrimu, kurį laiką jį redagavo.

Nuo 1884 m. beveik 35 metus gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur baigė medicinos studijas Merilendo universitete (1889-1891) ir iki 1917 m. dirbo gydytoju. Gyvendamas JAV, redagavo daugelį lietuviškų laikraščių ir žurnalų.

1919 m. sugrįžęs į Lietuvą, Šliūpas dirbo gydytoju, buvo Lietuvos diplomatinis atstovas Latvijoje ir Estijoje (1919-1920), kurį laiką vadovavo Lietuvos bankui (1921 m.), steigė akcines bendroves, dėstė gimnazijose bei nuo 1923 m. - Kauno universitete, kur skaitė medicinos istorijos paskaitas. J. Šliūpas - medicinos (1923), humanitarinių (1925) ir teisės (1939) mokslų garbės daktaras.

1930 m. J. Šliūpas apsigyveno Palangoje, kur nusipirko namą ir įsikūrė su antrąja žmona palangiške Grasilda Grauslyte (Šliūpiene). 1933 m. buvo išrinktas pirmuoju Palangos miesto burmistru - šias pareigas ėjo iki 1941 m. (su pertraukomis). Jo iniciatyva Palangai suteiktos miesto teisės, gerinta kurorto infrastruktūra, o po 1938 m. gaisro - sparčiai organizuoti atkūrimo darbai.

Artėjant frontui, 1944 m. J. Šliūpas pasitraukė į Vakarus, kur apsistojo Austrijoje, Brėgenco mieste, vėliau persikėlė į Berlyną, kur 1944 m. lapkričio 6 d. mirė. Jo palaikai pervežti į Ameriką ir palaidoti Lietuvių tautinėse kapinėse prie Čikagos.

Memorialinės Sodybos Įkūrimas ir Reikšmė

Palangoje, name, kuriame Jonas Šliūpas gyveno ir dirbo, 1989 m. įkurta J. Šliūpo memorialinė sodyba, tapusi Lietuvos nacionalinio muziejaus padaliniu. 2020 m. ji pervadinta į Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejų. Pastatas, statytas XIX a. pabaigoje, 1993 m. įtrauktas į Lietuvos kultūros vertybių registrą.

Ant muziejaus sienos pritvirtinta memorialinė lenta (aut. Petras Gintalas), o 2003 m. šalia pastato atidengtas paminklas - J. Šliūpo biustas (aut.: Aloyzas Toleikis, Donatas Lukoševičius ir Jolanta Galdikienė). Muziejaus ekspozicijoje pristatoma J. Šliūpo asmenybė, tarpukario Palangos gyvenimas, „Aušros“ ir „Varpo“ epocha.

1993-iaisiais metais Vytauto g. 23A esantis pastatas, kuriame nuo 1989 m. įkurta dr. J. Šliūpo memorialinė sodyba, įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą. Visuomenės veikėjo Jono Šliūpo namu įvardintajai kultūros vertybei suteiktas valstybės saugomo regioninio objekto statusas.

Vertingosios Pastato Savybės

• Pastato tūris, kuris yra pusiau atviras, „L“ raidės formos plano, su šoniniu fligeliu šiaurės vakaruose, vieno aukšto su pusaukščiu ir mansarda bei mezoninu pietryčių fasade.
• Namo stogo forma - dvišlaitė; dangos medžiaga - skardos lakštų tipas, stogo elementai - raudonų plytų mūro dūmtraukiai, dekoruotų raudonų plytų mūro dantytas profiliuotas karnizas.
• Fasadų architektūros tūrinės detalės - mezoninas pietryčių fasade; įstiklintos verandos su balkonu pietryčių fasade; betoniniai dvipusių maršų laiptai ir dekoratyvios plytų mūro tinkuotos sienutės su turėklais.
• Fasadų apdaila ir puošyba - medinio profiliuoto ir kiaurapjūviu ornamentuoto karnizo, juosiančio verandą ir namo pagrindinį tūrį tarp I aukšto ir pusaukščio, tipas.

Muziejaus Ekspozicijos

Ekspozicija supažindina su pagrindiniais J. Šliūpo gyvenimo ir veiklos faktais, pristatomos svarbiausios jo politinės veiklos momentus atspindinčios fotografijos. J. Šliūpo darbo kambaryje ir svetainėje atkurtas tarpukario Lietuvos inteligento namų interjeras.

Kita ekspozicijos dalis skirta XIX a. pabaigos - XX a. pradžios lietuvių tautinio judėjimo, lietuviškos spaudos bei Palangos miesto istorijai. Muziejaus pasakojime daug vietos skiriama J. Šliūpo veiklai JAV, kur jis gyveno ir dirbo daugiau nei tris dešimtmečius. Čia įsikūrusiose lietuvių bendruomenėse jis skleidė lietuvybės, mokslo svarbos, laisvės idėjas, o įtakinguose politiniuose sluoksniuose mėgino įkvėpti mintį apie nepriklausomą Lietuvą.

Muziejaus ekspozicijoje pristatomas intensyvus, įvykių kupinas politinis, visuomeninis ir privatus J. Šliūpo gyvenimas. Išskirtinis dėmesys čia skiriamas paskutiniam jo gyvenimo etapui, praleistam Palangoje, anuomet vadintoje „svieto pabaiga“.

Ekspozicijoje taip pat pasakojamos dviejų moterų - Liudvikos Malinauskaitės-Šliūpienės ir Grasildos Grauslytės-Šliūpienės, lydėjusių J. Šliūpą skirtingais gyvenimo tarpsniais, istorijos.

Atnaujinimas ir Ateities Vizija

Lietuvos nacionaliniam muziejui priklausantis Palangoje esantis Jono Šliūpo muziejus atveria duris po kapitalinio remonto. Šis istorinis pastatas, įtrauktas į kultūros paveldo sąrašą, vertingas objektas ne tik Palangai, bet ir visai Lietuvai.

Anot Lietuvos nacionalinio muziejaus Investicinių projektų ir turto valdymo skyriaus vedėjo Mindaugo Kaikario, atliekant renovaciją žmonėms su negalia įrengtas išorinis keltuvas, restauruoti ir suremontuoti pastato vertingieji elementai, išsaugotos ir atskleistos jo vertingosios savybės, kurios svarbios etniniu, estetiniu ir moksliniu požiūriu.

Muziejaus komanda, ypatingai Šliūpo muziejaus direktorė Nijolė Laužikienė ir Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė dr. Rūta Kačkutė įdėjo begalę pastangų, kad Palanga turėtų dar vieną naują, modernią ir sutvarkytą erdvę. Jono Šliūpo muziejuje daug dėmesio buvo skirta ir ekspozicinės erdvės atnaujinimui, įrengtos edukacinės ir išplėstos keičiamų parodų patalpos.

Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė tiki, jog po poros metų bus atidaryta nauja ekspozicija, skirta pirmajam Palangos burmistrui, o pats muziejus taps vienu didžiausių vakarų Lietuvos ir populiariausio kurorto kultūriniu traukos centru, kur nuolatinė ekspozicija, parodos ir renginiai kokybe nenusileis didmiesčių renginių kokybei.

Muziejaus ekspozicijos atnaujinimui numatyta skirti 400 tūkst. eurų.

Lankytojams

J. Šliūpo memorialinė sodyba priskirtina naratyvinei grupei. Tokio pobūdžio muziejų pateikti patraukliai nėra labai paprasta. Todėl ateityje reikėtų permąstyti Jono Šliūpo muziejaus koncepciją. Bet tam reikia laiko ir lėšų.

Atvykus į Palangą tiesiog būtina aplankyti Jono Šliūpo memorialinę sodybą, atrasti stiprią Jono Šliūpo asmenybę susipažinti su jo darbais, visuomenine veikla. Tarpukario Lietuvos inteligento name - išsaugotas pasakojimas apie pirmąjį Palangos burmistrą Joną Šliūpą, atkurti to meto interjerai su senoviniais baldais, gausybė nuotraukų.

Darbo laikas

• Trečiadienį-penktadienį 10-17 val.
• Šeštadienį 11-17 val.
• Sekmadienį 11-16 val.

Bilietų kainos ir lengvatos

Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių mokiniams, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programas (išskyrus pilnamečius asmenis, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas); profesinio mokymo įstaigų mokiniams; aukštųjų mokyklų studentams, studijuojantiems pagal nuolatinę arba dieninę studijų formą; pensininkams (iki 80 metų); pradinių, pagrindinių mokyklų ir gimnazijų mokytojams; nuo 1939-1990 metų okupacijų nukentėjusiems asmenims - politiniams kaliniams ir tremtiniams, buvusiems getų, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinių stovyklų kaliniams; Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11-13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos; pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyviams - kariams savanoriams ir laisvės kovų dalyviams; nuolatinės privalomosios karo tarnybos kariams ir kariams savanoriams, Lietuvoje tarnaujantiems NATO pajėgų kariams; Lietuvos Šaulių sąjungos nariams; Generolo J. Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnams; Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos nariams.

Ikimokyklinio amžiaus vaikams; našlaičiams ir tėvų globos netekusiems vaikams; socialiai remtiniems vaikams; asmenims su negalia ir juos lydintiems asmenims (vienam asmeniui - vienas lydintysis); specialiuosius ugdymosi poreikius turintiems mokiniams ir juos lydintiems mokytojų padėjėjams bei kitiems lydintiems asmenims (vienam asmeniui - vienas lydintysis); asmenims, kuriems sukako 80 metų ir vyresniems; asmenims, pateikusiems POLA (Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos) kortelę; Lietuvos muziejų darbuotojams; Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) nariams; mokytojams, vadovaujantiems ar lydintiems mokinių grupes; asmenims su Vilnius Pass kortelėmis (Pilininko namo, Senojo arsenalo, Signatarų namų, Gedimino pilies bokšto, Vilniaus gynybinės sienos bastėjos, Kazio Varnelio namų-muziejaus, Istorijų namų ekspozicijose); Lietuvos vaikų ir jaunimo dailės ir meno mokyklų mokiniams; Lietuvos dailės istorikų draugijos nariams; Tarptautinės dailės kritikų asociacijos nariams; Lietuvos archeologų draugijos nariams; gidams, su galiojančiu gido pažymėjimu; turistus lydintiems kelionių vadovams; žurnalistams; Šeimos kortelės savininkams; Vilniaus dailės akademijos studentų organizuotoms grupėms; Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto studentų organizuotoms grupėms; Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto studentų organizuotoms grupėms; Vilniaus dizaino kolegijos studentų organizuotoms grupėms; Klaipėdos universiteto studentų organizuotoms grupėms; Vilniaus B.

Nurodytos lengvatos taikomos tik lankytojui pateikus teisę į lengvatą patvirtinantį dokumentą, išskyrus ikimokyklinio amžiaus vaikus ir visus lankytojus kiekvieno mėnesio paskutinį sekmadienį.

Ekskursijos

Ekskursijos vedamos lietuvių, anglų kalbomis. nr. +370 685 35 914 arba el. p.

Fotografavimas

Lankytojams ekspozicijose ir parodose leidžiama fotografuoti be blykstės ir stovo, jeigu šios fotografijos nebus reprodukuojamos ir publikuojamos. Administracija pasilieka teisę drausti fotografuoti ir filmuoti tam tikrose ekspozicijų salėse arba laikinose parodose. Žurnalistai gali naudoti specialią įrangą muziejaus administracijai leidus.

Pritaikymas neįgaliesiems

Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus įsikūręs istorinėje XIX a. pabaigoje statytoje ir 2023 metais pilnai atnaujintoje medinėje viloje. Į muziejų galima patekti savarankiškai be fizinės aplinkos kliūčių - trinkelėmis grįstu miesto šaligatviu arba atvykus į kieme esančią erdvią parkavimo aikštelę, iš kurios iki keltuvo veda kietos dangos ne siauresni nei 1,20 m. takai.

Muziejaus ekspozicija ir kitos patalpos, taip pat sanitariniai mazgai yra pritaikyti judėjimo negalią turintiems asmenims. Ekspozicinės erdvės išsidėsčiusios pirmame pastato aukšte, antrajame įrengtos edukacinės erdvės ir administracinės patalpos. Tarp aukštų judama laiptais arba liftu. Muziejuje taktilinio žymėjimo ar taktilinių maketų nėra, tačiau vizito metu jus lydės muziejininkai, kurie papasakos apie įsikūrusias parodas.

Šiuo metu muziejuje veikia laikinos parodos, kol rengiama nuolatinė tarpukario laikotarpio ir žymaus Lietuvos atgimimo veikėjo Jono Šliūpo istorijas pasakojanti ekspozicija.

Kaip patekti

Keliaukite maždaug 100 m ilgio šaligatviu. Dėmesio - tako viduryje maždaug pusiaukelėje stovi Jono Šliūpo biustas, apeikite jį ir priartėsite prie muziejaus teritoriją juosiančios tvoros su žemais varteliais. Užėję į pastatą pateksite į verandą, po to - į prieškambarį, iš jo dešinėje - į patalpą, kurioje įsikūrusi muziejaus kasa.

Jei atvyksite iš Jono Šliūpo gatvės pusės - pro muziejaus kiemą - į muziejų galite patekti išoriniu liftu. Jis įrengtas kairėje pastato pusėje. Lifto mygtukas kabinos dešinėje maždaug 1 m aukštyje, viduje lifto valdymo mygtukai išdėstyti horizontaliai dešinėje. Lifto durys pereinamos - įeisite pro vienas, išeisite pro kitas. Kasos kambarį, esantį pirmame aukšte, pasieksite perėję dvi dešinėje esančias ekspozicines sales.

tags: #jono #sliupo #memorialine #sodyba