Kurtuvėnų Dvaro Sodyba: Kelionė Po Istoriją ir Gamtos Grožį

Vasara - puikus metas kelionėms, tad siūlome leistis į vienos dienos išvyką į Kurtuvėnų miestelį ir Kurtuvėnų regioninį parką.

Kaip Nuvykti Į Kurtuvėnus?

Iš Šiaulių keliaukite Tauragės link. Už Bubių ir televizijos bokšto pamatysite vienintelį kelio ženklą, nurodantį, kad įvažiavote į Kurtuvėnų regioninio parko teritoriją. Kelininkai aiškina, kad Kurtuvėnai yra atokiau nuo pagrindinio kelio, todėl nėra nuorodos, kur sukti. Už viaduko pasukite Ramučių kryptimi. Kurtuvėnų šventojo Jokūbo bažnyčios bokštas matomas iš toli.

Kurtuvėnų Istorija Ir Kultūros Paveldas

Anksčiau aikštėje tarp bažnyčios ir atgimstančios dvaro sodybos vykdavo turgūs. Aikštės kairiajame kampe prie dvaro tvoros stovi raudonų plytų pastatas - dabartinė smuklė, kuri anksčiau buvo carinės Rusijos sandėliai. Kasant Ventos-Dubysos kanalą, vien Kurtuvėnuose buvo dislokuotas 3000 kareivių dalinys, dalyvavęs darbuose. Žmones reikėjo maitinti, taip pat reikėjo vietos įrankiams laikyti. Vėliau šie pastatai tapo dvaro kumetynais.

Pastatai įsikūrę seniausioje Žemaitijos kryžkelėje. XVII amžiaus žemėlapyje pažymėtas kelias iš Vilniaus į Rygą. Šis svarbus kelias ėjo ne pro Šiaulius, o pro Kurtuvėnus.

Jau 15 metų Kurtuvėnuose vyksta archeologiniai kasinėjimai. Jų metu atkasti prie turgaus aikštės stovėjusio pastato pamatai. Dvaro tvora padalina buvusį pastatą pusiau.

Dvaro parko takai atkurti pagal XIX amžiaus vidurio planą. Grafas Liudvikas Viktoras Pliateris Zyberk norėjo plėsti ūkį už paskolą iš banko, todėl reikėjo atlikti inventorizaciją su planu. Dvaro parke išlikę tvenkiniai, alėjos, takai, panoramos. Tai landšaftinio tipo parkas. Parke auga keliolika medžių, kuriems daugiau nei šimtas metų.

Perkūno Kalnelis Ir Kiti Parko Akcentai

Parke yra nedidelė kalvelė, ant kurios stovi paminklas Perkūnui. 2001 metais Kurtuvėnų dvare vyko Romuvos stovykla. Savaitę prieš stovyklą sudegė dvaro svirnas, tačiau stovykla vis tiek įvyko. Buvo minima paskutinė Perkūno diena, todėl sumanyta pastatyti Perkūno medį. Dvaro parke vėjas buvo nulaužęs didžiulį uosį, kuris puikiai tiko Perkūno medžiui. Kalvis nukalė Perkūno kirvukus - ant metalinių strypų užmautus akmenis, kuriais Perkūnas medžioja velnius. Ant viršaus užkelta karūna - ugnies ženklas. Įstatyta Perkūno širdis. Kūrinys sukurtas ekspromtu, niekas pradedant darbą nežinojo, kaip atrodys skulptūra.

Prie Perkūno medžio stovi dubeniuotas akmuo. Išgriuvo Kurtuvėnų bažnyčios tvora būtent toje vietoje, kur buvo įmūrytas dubeniuotas akmuo. Klebonas dubeniuotą akmenį atidavė Kurtuvėnų regioniniam parkui. Akmenyje galėjo būti laikomas bažnyčios švęstas vanduo.

Dvaro teritorijos centre yra buvusi rūmų terasa. Rūmai neišliko. Terasa įrengta ant dar seniau stovėjusių rūmų pamatų. Po terasa atkasti kažkada sunykusių ketverių rūmų pamatai, kuriuos galima pamatyti per stiklines grindis. Vieni rūmai griuvo, buvo statomi kiti, kol XIX amžiuje grafas L. V. Rūmus 1918 metais sudegino bermontininkai.

Nuo rūmų takas veda prie archeologinių kasinėjimų vietos, kur atrasti dvaro ratinės pamatai. Seniausias ir didžiausias medinis svirnas Lietuvoje sudegė 2001 metais, bet buvo atstatytas 2005 metais lygiai toks pat. Jis suręstas iš pušies. Dalį didžiulių pušų pavyko surasti Lietuvoje, iš jų pastatytas pirmasis svirno aukštas. Viename svirno gale buvo malami grūdai. Svirnas buvo pritaikytas ir vaidinimams.

Prie svirno auga viena seniausių Šiaulių krašto liepų. Medis nukentėjo per svirno gaisrą, teko nupjauti viršūnes.

Kurtuvėnų Piliakalnis Ir Šv. Jokūbo Bažnyčia

Į kairę nuo dvaro stūkso Kurtuvėnų piliakalnis. Kažkada buvęs vienas kalnas buvo perkastas ir nutiestas kelias. Prieš 2000 metų piliakalnyje gyveno žmonės, buvo įtvirtinimai. Pilį 1495 metais pakeitė katalikiška koplytėlė, kurios jau nebėra, jos vietoje stovi kita koplytėlė.

Kurtuvėnų šv. Jokūbo bažnyčia statyta 1792 metais. Fundatoriai - bajorai Nagurskiai, tuo metu valdę Kurtuvėnų dvarą. Fundatoriaus Jokūbo Nagurskio garbei bažnyčia ir pavadinta šv. Jokūbo vardu. Manoma, kad J. Po bažnyčia yra daugiau palaidojimų, vienos kriptos jau yra pritaikytos lankyti, tik reikia paprašyti klebono, kad įleistų. Kita, mažesnioji kripta, kuri priklausė paskutiniesiems dvaro savininkams grafams Pliateriams. Bažnyčios architektas - Martynas Knakfusas, Vilniaus universiteto profesorius.

Dievo Pėda Ir Kiti Gamtos Stebuklai

Šalia Rimo kalnelio ir Ribiškių tvenkinių Kurtuvėnų bendruomenės iniciatyva 2010 metais sugrąžintas akmuo su Dievo pėda. Pasakojamos legendos, kad Dievas, eidamas į dangų, atsispyręs būtent nuo šito akmens ir likusios jame įspaustos pėdutės. Kita legenda pasakoja, kad angelas ant to akmens nužengęs nuo dangaus. Viena pėdutė akmenyje net su atsispaudusiais pirštukais. D. D. Ramančionio teigimu, akmuo su Dievo pėda nėra dar paskelbtas paveldo objektu, bet žinoma, kad tai yra vienas ryškiausių pėduotų akmenų Lietuvoje.

Tuo pačiu keliuku grįžtame atgal į Kurtuvėnus. Sukame keliu pro kapinėmis virtusį piliakalnį. Už kelių kilometrų išvažiuojame į plentą. Kiek pavažiavus dešinėje pusėje tyvuliuoja Pašvinio ežeras, kur galima išsimaudyti. Piliakalnis priskiriamas prie ankstyvųjų piliakalnių. Buvo atlikti kasinėjimai, kurių metu rasti trys akmenys, po kuriais pakišta po mažą akmenėlį.

Legendos pasakoja, kad Vainagių piliakalnį supylė švedai, žemes nešę gūniomis. Į piliakalnį vedusi medgrinda. Pustlaukio geomorfologiniame draustinyje, kuris yra įsteigtas išsaugoti termokarstines duobes, liaudyje vadinamas velniaduobėmis, yra Pustlaukio duobė. D. Ramančionis pasakojo, kad vaizdinga Pustlaukio duobė atsirado tirpstant ledynmečio ledui, palaidotam po smėlio, žvyro sluoksniu. Duobė atverta atlikus kraštovaizdžio kirtimus. Duobėje atlikti geologiniai tyrimai, daryti gręžiniai, palenologiniai (žiedadulkių) tyrimai, iš kurių sužinoma, kaip keitėsi augmenija toje vietoje.

Svilės Šaltiniai Ir Kryžių Kryžkelė

Toliau važiuojant miško taku už beveik trijų kilometrų yra kryžkelė su rodyklėmis. Kairiau pasukus, nuvažiuoji į Juodlę, kur yra 4,5 kilometro takas pasivaikščioti apie Juodlės ežerą. Mes sukame dešiniau - į Svilės šaltinius. Į šaltinius veda tiltas su apžvalgos aikštele. D. Gamtininkas Ričardas Kazlauskas šioje vietoje atrado arktinę apsiuvą - plėvesparnių būrio vabzdį, kuris įrašytas į Raudonąją knygą. Svilės šaltiniai - piečiausia šio vabzdžio radimvietė Europoje. Atvažiavę gamtosaugininkai surado, kad beveik dviejų hektarų teritorijoje trykšta šaltiniai, daug akių, debitas - 40 litrų per sekundę. Botanikai atrado čia dervidinių giminės daugiametį patvenį. Tai - didžiausia daugiamečio patvenio radimvietė Lietuvoje.

Prie Svilės šaltinių yra rodyklė į Kryžių kryžkelę. Senovėje netoli tos vietos, kur statomi kryžiai, augusi pušis, prie kurios ponai bausdavo savo baudžiauninkus, korė sukilėlius.

Ką Dar Galima Aplankyti Aplink Kurtuvėnus?

• Vaiguva: Pasitiks plačia, dailių, nedidukų namų gatve. Jos pabaigoje stūkso dar 1818 m. pastatyta medinė bažnyčia. Bažnyčios titulas - Šv. Jono Krikštytojo.
• Pijaus Stulginskio koplyčia: Tai paprasto žmogaus 2008 m. pastatyti maldos namai, kurių plotas siekia 100 m². Baltas fasadas, elegantiški skardiniai bokšteliai, harmoningos proporcijos ir pačiomis pigiausiomis medžiagomis dekoruotas vidus kuria nuoširdaus paprastumo atmosferą.
• Palendrių Aušros Vartų Marijos bažnyčia ir vienuolynas: Tai viena iš įdomiausių ir gražiausių gelžbetoninės prieškario lietuvių architektūros pavyzdžių. Vienuolynas uždaras, tačiau visiems atviras yra įėjimas į vienuolyno bažnyčią.

Šiaulių rajono turizmo ir verslo informacijos centras parengė žemėlapį, kuris leis geriau pažinti Kurtuvėnų regioninį parką. Šis parkas žavi turtingu itin įvairiu gamtiniu ir kultūriniu kraštovaizdžiu.

Seną ir didingą XIV amžių menančią Kurtuvėnų dvaro sodybą sudarė apie 20 medinių pastatų, iš kurių 5 buvo gyvenamieji. XVIII a. čia stovėjo medinis barokinis kompleksas, XIX a. pabaigoje aptinkami pirmieji mūriniai statiniai. 1862 m. pradėta vystyti tvenkinių žuvininkystė, karpių veisimo ir auginimo ūkis veikia iki šiol.

Kurtuvėnai - turistų mielai lankomas miestelis, o Kurtuvėnų dvaro sodyba - viena įspūdingiausių regione. 2019 m. duris atvėrė naujas lankytojų centras. Šiandieną Kurtuvėnų dvaro pramogų kompleksas siūlo neįtikėtiną gausą paslaugų.

Šiaulių Universiteto Botanikos Sodas: Beje, šis botanikos sodas gali pasigirti didžiausia kalninių augalų kolekcija Lietuvoje - virš 1000 skirtingų ir beveik 300 rododendrų rūšių ir veislių. Lietuvos šimtmečio garbei įkurtame rožyne šiuo metu žaliuoja beveik 1400 rožių.

Susipažinti su augmenija galima ir išsiruošus į žygius žirgais. Keliaujant šiuo metų laiku pakelėse ir pamiškėse išvysite gausiai žydinčias ievas, o vėliau ir alyvas. Pažinti gamtą, pasisemti natūralaus šaltinio vandens ir pamatyti natūralioje aplinkoje augančias lietuviškas orchidėjas galėsite atvykę prie Kelmės rajone trykštančių Svilės šaltinių.

Gegužės mėnesį Burbiškio dvaro (Radviliškio raj.) gėlyne pražysta tūkstančiai įvairiaspalvių tulpių žiedų. Šiuo metu čia auga daugiau kaip 450 rūšių tulpių. Burbiškio dvaro parkas užima 28 ha plotą, jo centrinėje dalyje yra 3 ha tvenkinys su 15 salų, 21 tiltas ir tiltelis. Sunku net suskaičiuoti, kiek žiedų matyti einant tilteliais.

Dar daugiau informacijos rasite Šiaulių regiono mobiliojoje aplikacijoje „Šiaulių regiono gidas", kurioje turistinė informacija net keturiomis kalbomis! Esate laukiami Šiaulių ir kitų regiono turizmo informacijos centruose.

Maršrutą galima apvažiuoti dviračiu. Neturite savo?

Kurtuvėnų regioninio parko direkcija (Šiaulių raj.) informuoja, kad dabar - pats geriausias laikas fotosesijoms su žirgais! Kurtuvėnų dvaro sodyba netruks apsipilti obelų žiedais, o kur dar parke žydinčios ievos, neužmirštuolės ir kitos gėlės.

Rododendrai augantys miške? Netikite? Atvažiuokite į Vainagių mišką, Kelmės rajone, kuriame Šiaulių miškų urėdijos miškininkai, bendradarbiaudami su Šiaulių universiteto Botanikos sodo mokslininkais, įrodė, kad rododendrai gali augti mūsų miškuose - jie sėkmingai ištveria šaltas žiemas. Pirmieji čia prasiskleidžia balti, geltoni rododendrai, vėliausiai, gegužės vidury, violetiniai. Ir taip žydėjimas tęsiasi iki liepos pabaigos. Didžiuliais įvairiaspalvių rododendrų žiedais pasipuošęs parkas telpa trisdešimties arų miško plote. O pasigrožėję rododendrų žiedais, kelionę galite pratęsti Vainagių miško pažintiniu taku.

1963 m. Skaistgiryje (Joniškio raj.) pradėtas kurti pirmasis respublikoje miestelio parkas. Parko kūrimu ir jo priežiūra rūpinosi tuometinis „Pergalės" kolūkio pirmininkas Jonas Viliūnas. Greta vietinių medžių parke buvo užveista iki 220 rūšių Pabaltijyje augančių medžių ir krūmų: penkių rūšių kėnių, įvairiausių šermukšnių, guobų, raudonlapių ir paprastųjų ąžuolų, riešutmedžių, bukų, uoginių kukmedžių. Parke įrengtas amfiteatras - vasaros estrada, patogi takų sistema.

Lauros Prascevičiūtės nuotr./Burbiškio dvaras Daugyvenės kultūros istorijos muziejus-draustinis (renka ir augina įvairių gėlių kolekcijas.

Šiaulių universiteto botanikos sodas parengė augalų žydėjimo kalendorių. Jis tikrai pravers planuojant keliones. O gegužės-birželio mėnesiais botanikos sodas kviečia paskęsti rododendrų žiedų jūroje.

Šiaulių TIC nuotr./Chaimo Frenkelio rožynas Šiauliuose įkurtas Chaimo Frenkelio vilos („Aušros" muziejus) parko rožynas didžiuojasi 1000 rožių sodinukų ir gausybe žiedų. Tarp tūkstančio gražiažiedžių - ir miesto garbės piliečių bei LR Prezidento sodintos rožės.

Apsirūpinę vietinėje parduotuvėje viskuo, ko reikia šios dienos etapui, Vaiguvą paliksite. Netoliese (už 3 km nuo pagrindinio kelio) yra Pakėvio miestelis su savo dvaru ir Šv. Teklės bažnyčia.

Artėdami prie Palendrių iš toli matome Palendrių Aušros Vartų Marijos bažnyčios bokštą. Tai viena iš įdomiausių ir gražiausių gelžbetoninės prieškario lietuvių architektūros pavyzdžių.

Bažnyčia pradėta statyti 1935 m. ir veikė tik 10 metų. Po karo ištuštėjus aplinkiniams kaimams ir 1947m. mirus kun. K.

XX a. pab. į Solesmes vienuolyno Prancūzijoje duris pasibeldę lietuviai kandidatai davė postūmį vyriškos šv. Benedikto ordino šakos atsikūrimui Lietuvoje. Taip 1998 m. benediktinai iš Solesmes abatijos atsikėlė į Lietuvą.

Vienuoliai, gyvena pagal šv. Benedikto regulą „Ora et labora“ (melskis ir dirbk).

Slapukas (angl. Cookie) - tai mažas tekstinis failas, kurį interneto svetainė įrašo į Jūsų kompiuterio arba mobilaus prietaiso naršyklę, kai Jūs apsilankote svetainėje.

Slapukai taip pat naudojami tam, kad būtų užregistruota, ar sutinkate, kad Bendrovės svetainėje būtų naudojami slapukai, kad šis klausimas nebūtų užduodamas kiekvieną kartą apsilankant svetainėje.

naudotus paieškos žodžius ir kt. sužinotume, kaip vartotojai naršo mūsų svetainėje po to, kai jiems parodoma reklama internete.

reklamą. Slapukai taip pat naudojami tam, kad būtų užregistruota, ar sutinkate, kad Bendrovės svetainėje būtų naudojami slapukai, kad šis klausimas nebūtų užduodamas kiekvieną kartą apsilankant svetainėje.

„Pixel“ žyma - tai yra vadinamas (angl. web beacons), (angl. clear GIFs) arba paslėptas programinis kodas.

vaizdą (paprastai nematomą) apie Jūsų veiksmus, kuriuos atliekate mūsų svetainėje.

persiunčiama į “Pixel” paslaugų tiekėjo serverį, priešingai nei slapukai įrašydami į Jūsų naršyklę.

atliekate mūsų svetainėje. Mūsų svetainėje yra nuorodų į kitų asmenų, įmonių ar organizacijų interneto tinklalapius.

Bendrovė nėra atsakinga už tokių interneto tinklalapių turinį ar jų naudojamus privatumo užtikrinimo principus.

Bendrovės naudoja surinktus duomenis analizei iki trejų metų.

slapuko tipo (vieną dieną, savaitę ar mėnesį), bet kai kuriais atvejais gali galioti ir iki dvejų metų.

Jeigu ketinate įgyvendinti savo teises, galite kreiptis į Bendrovę el.

įgyvendinant savo teises, Jūs privalote tinkamai patvirtinti savo asmens tapatybę.

teikiant individualizuotus rinkodaros pasiūlymus, jūs galite būti priskirtas atitinkamai klientų kategorijai.

susisiekę su mumis el.

Kurtuvėnų Dvaro Sodybos Lankytinos Vietos:

tags: #jono #sodyba #kurtuvenuose