Kėdainių kraštas, išsidėstęs Vidurio Lietuvos žemumoje, turi turtingą istoriją, kurią atspindi ne tik architektūros paminklai, bet ir tragiški įvykiai, palietę daugelį šeimų. Viena tokių istorijų - Jono Viščiaus sodybos likimas Kebonių kaime, Kėdainių rajone.
Kėdainių rajono žemėlapis. Šaltinis: Wikipedia
Tragiškas likimas
1945 m. gegužės 13 d., Jono Viščiaus sodyba buvo sudeginta. Tragedijos priežastis - pranešimas, kad į sodybą renkasi Lietuvos partizanai.
Gaisro metu gyva sudegė Elžbieta Viščienė. Jonas Viščius buvo suimtas ir įkalintas lageryje Archangelsko srityje. Ši istorija yra skaudus priminimas apie pokario kovas ir represijas Lietuvoje.
Kėdainių krašto istorinis kontekstas
Norint geriau suprasti šios tragedijos kontekstą, verta pažvelgti į Kėdainių krašto istoriją ir ypatumus.
Kėdainių kraštas išsidėstęs Vidurio Lietuvos žemumoje, tarp Aukštaitijos ir Žemaitijos aukštumų. Per kraštą vingiuoja Nevėžis - didžiausia Vidurio Lietuvos upė. Nuo pat Lietuvos valstybės susidarymo XIII a. viduryje iki jos padalijimo XVIII a. pabaigoje, abi Nevėžio pusės išlaikė savo etninius ypatumus, administracines ribas ir net politines privilegijas.
Nevėžis prie Krekenavos. Šaltinis: Wikipedia
Kėdainiai pradėjo augti ir plėstis nuo XV a. vidurio, o šio amžiaus pabaigoje minimi kaip svarbus regioninis prekybos centras. XV a. pradžioje per Kėdainius nusidriekė prekybinis Kauno-Rygos vieškelis. Iki tol Kėdainiai priklausė Lietuvos didiesiems kunigaikščiams.
Kėdainių senamiestis
Gamtos, istorijos ir kultūros paveldas sudaro puikią bazę turizmo verslui Kėdainiuose plėtoti. Visų pirma turistus vilioja įspūdinga ir unikali istorijos ir urbanistikos vertybė - Kėdainių senamiestis.
Kėdainių senamiestis. Šaltinis: Kėdainių krašto muziejus
Senamiestyje yra išlikusios 4 buvusios prekybinės aikštės, senasis gatvių tinklas ir daugelis architektūriniu požiūriu vertingų XV-XIX a. pastatų. Pažintis su miestu, jo istorija, architektūros vertybėmis prasideda pačioje Senamiesčio širdyje - Didžiosios rinkos aikštėje. Šalia aikštės susitelkusios ir kitos istorijos bei kultūros vertybės, senieji pastatai. Didžiosios rinkos aikštėje gausu architektūros paminklų.
Architektūros paminklai Didžiosios rinkos aikštėje:
- Buvę stiklių namai (Didžioji g. 4, 6)
- Buv. miesto rotušė (Didžioji g. 1)
- Buv. škotų pirklio Šaflerio namas (Didžioji rinka 4)
- Buv. burmistro Jurgio Anderseno namas (Radvilų g.)
Šv. Jurgio bažnyčia
Įspūdinga gotikinė XV a. Šv. Jurgio bažnyčia, esanti kairiajame Nevėžio krante, yra vienas pirmųjų mūrinių pastatų Kėdainiuose. XVI a. prie bažnyčios priekinio fasado pastatyta neaukšta renesansinio stiliaus varpinė. Išorinės sienos ir kampai paremti kontraforsais. Pasak rašytinių šaltinių, 1542 m. bažnyčioje buvo palaidotas Žemaičių seniūnas Jonas Radvila.
Šv. Jurgio bažnyčia Kėdainiuose. Šaltinis: Wikipedia
Kėdainių krašto muziejus
Šalia bažnyčios restauruotame buvusiame XVIII-XIX a. karmelitų vienuolyne (Didžioji g. 19) nuo 2000 m. rugsėjo mėnesio įsikūręs Kėdainių krašto muziejus. Jis įkurtas 1921 m. ir yra vienas seniausių Lietuvoje. Svarbiausieji muziejaus eksponatai: XVII a. dokumentai, kunigaikščio Jonušo Radvilos (1612-1655) įkapinis rūbas, XVII a. drabužių detalės iš Kėdainių Evangelikų reformatų bažnyčios kriptų, ragų baldai iš Apytalaukio dvaro, gotikinė XV a. šv. Jono Krikštytojo skulptūra iš Labūnavos koplyčios, dievdirbio Vinco Svirskio kryžiai.
Radvilų gatvė
Gana vertingų pastatų yra Radvilų gatvėje: buv. senjorų Arnetų namai (Radvilų gg. 21), gyvenamieji namai (Radvilų g. 4, 8, 41, 49), buv. špitolė (Radvilų g.).
Senosios rinkos aikštė
Senosios rinkos aikštė mena žydų bendruomenės istoriją. Šioje aikštėje yra išlikęs XVII-XIX a. dviejų sinagogų kompleksas. Mažojoje sinagogoje 2002 m. rugpjūčio 16 dieną duris atvėrė Daugiakultūris centras (Senoji rinka 12), kuriame supažindinama su visų kada nors Kėdainiuose gyvenusių tautų kultūra. Ateityje šalia sinagogų numatoma atstatyti skerdėjo namelį ir arką su saulės laikrodžiu. Trečioji sinagoga yra Smilgos gatvėje (Nr. 13). Ant šios sinagogos sienos pritvirtinta memorialinė lenta garsiam žydų tautos mąstytojui Vilniaus Gaonui Elijahu. Žydų bendruomenės istoriją mena dvejos senosios kapinės Lakštingalų ir A.Kanapinsko gatvėse, o tragišką bendruomenės žūtį 1941 m. rugpjūčio 28 d. - masinė žydų žudynių vieta buv.
Evangelikų reformatų bažnyčia
Didžiausias turistų ir svečių traukos centras - didinga renesansinė XVII a. evangelikų reformatų bažnyčia ir varpinė (Senoji g. 1). Šią bažnyčią (1631-1652) pradėjo statyti Kristupas II Radvila, o užbaigė - jo sūnus Jonušas XI Radvila. Bažnyčia vienanavė, stačiakampė, turinti keturis nedidelius bokštelius. Bažnyčios fasadai suskaidyti masyviais piliastrais, kuriuos skiria aukštos, gilios nišos.
Bažnyčios rūsyje yra kunigaikščių Radvilų šeimos mauzoliejus. Jame palaidoti du Vilniaus vaivados, Lietuvos didieji etmonai. Renesansinio stiliaus alaviniame sarkofage ilsisi kunigaikščio Kristupo Radvilos Perkūno (1547-1603) palaikai. Šalia palaidotas jo vaikaitis kunigaikštis Jonušas Radvila (1612-1655). Jo mumifikuoti palaikai ilsisi puošniame karališkojo auksakalio J.K.Byrfafo pagamintame baroko stiliaus sarkofage.
Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčia. Šaltinis: Wikipedia
Kėdainių rotušė
Dar vienas turistų ir meno mylėtojų gausiai lankomas pastatas - renesansinio stiliaus buv. Kėdainių rotušė (Didžioji g. 1), viena iš trijų išlikusių Lietuvoje. Tai dviaukštis mūrinis kampinio plano pastatas. Fasadas nukreiptas į Didžiosios rinkos aikštę. Dabar pastate įrengta Krašto muziejaus Rotušės dailės galerija. Šalia rotušės pastato įkurtas skulptūrų kiemelis.
Janinos Monkutės-Marks muziejus-galerija
Čia 1995 m. spalio 20 d. Janinos Monkutės-Marks muziejus-galerija (J.Basanavičiaus g. 45) atidaryta 2001 m. spalio 20 dieną. Muziejuje-galerijoje rengiamos Lietuvos ir užsienio menininkų parodos.
Juozo Paukštelio memorialinis muziejus
Ramioje Vydūno gatvėje, 14-ame name, nuo 1988 m. įsikūręs rašytojo Juozo Paukštelio (1899-1981) memorialinis muziejus.
Evangelikų liuteronų bažnyčia
Vertas turistu ir svečių dėmesio statinys - Kėdainių evangelikų liuteronų bažnyčia ir koplytėlės (Vokiečių g. 7). Tai vienanavė bažnyčia. Bažnyčios viduje yra išlikusi originali XVII a. sieninė tapyba: vaizduojami apaštalai Petras ir Povilas, evangelistai Jonas, Lukas, Matas ir Morkus.
Kapinės
Šalia bažnyčios buvusiose evangelikų liuteronų kapinaitėse palaidota nemažai žymių XVII a. žmonių. Išlikęs Fridricho Kaneinio (1663-1710), Kėdainių gydytojo ir pašto viršininko, antkapinis paminklas. Iš buv. evangelikų reformatų kapinaičių čia perkeltas reformatų pastoriaus Karolio Nerlicho antkapinis paminklas. Dotnuvos gatvėje esančiose kapinėse yra Lietuvos savanorių, 1919 m. žuvusių už Lietuvos nepriklausomybę, kapai. Jiems atminti pastatytas paminklas (aut. K.Rameika). Kitose kapinėse, esančiose Kauno gatvėje, taip pat yra lankytinų vietų. Centrinėje kapinių dalyje stovi originalus Tremtinių kryžius (aut. V.Ulevičius). Šalia - 1991 m. sausio 13-osios aukų V.Koncevičiaus ir A.Kanapinsko kapai. Senojoje kapinių dalyje yra tarpukario Lietuvos kariuomenės II artilerijos pulko vado pulkininko Justino Kibirkščio (1894-1934) kapas. Netoliese, giminės kapavietėje, ilsisi dvarininkai Vendzegolskiai.
Minaretas
Kėdainių miesto parke yra originalus statinys - minaretas, statytas apie 1880 m.
Kėdainių minaretas. Šaltinis: Wikipedia
Turizmas Kėdainiuose
Kėdainiuose įsikūrusi turizmo agentūra “Westekspress“ (Didžioji g.). Turistai ir miesto svečiai Kėdainių mieste gali apsistoti svečių namuose (Šėtos g. 112), Specialiosios internatinės mokyklos viešbutyje (J.Basanavičiaus g. 99). Kėdainių rajone veikia viešbutis (Serbinų g. 1, Labūnava) ir svečių namai (Stoties g. 5, Akademija). Kėdainių rajone įsikūrusios 2 kaimo sodybos: J.Viščiaus Kebonių kaime ir V.
Informaciją apie apgyvendinimo, maitinimo, transporto paslaugas, lankytinas vietas, pažintinius maršrutus, renginius teikia Kėdainių rajono turizmo informacijos centras (Didžioji g.). Kėdainiečiai, turistai ir kiti miesto svečiai gali pasirinkti kavinę arba barą pagal savo skonį. Skaniai pavalgyti ir atsigaivinti, pasiklausyti muzikos bei maloniai praleisti laiką kviečia kavinė “Šiaudinė pastogė” (Jazminų g. 1), karčema “Josva” (J.Basanavičiaus g. 24), kavinė “Ritmas” (Didžioji g. 44), kavinė “Pirkliai” (Didžioji g.). Suvenyrais prekiauja salonas „Dailė“ (Didžioji g. 22 a) ir Turizmo informacijos centras (Didžioji g.). Turistines ir pažintines ekskursijas po Kėdainių senamiestį ir rajoną organizuoja Krašto muziejus (Didžioji g. 19) ir Turizmo informacijos centras (Didžioji g.). Rajono lankytinos vietos yra aprašytos skyriuose, pristatančiuose seniūnijas.
Išvados
Jono Viščiaus sodybos istorija yra tik viena iš daugelio, liudijančių apie sudėtingą ir tragišką Lietuvos istoriją. Kėdainių kraštas, su savo turtingu kultūros paveldu ir gamtos grožiu, yra svarbi Lietuvos dalis, kurios istoriją privalome saugoti ir prisiminti.