Juodvabaliai yra viena iš daugiau nei 20 000 plačiai juodvabalių šeimai priklausančių rūšių. Laisvėje jie aptinkami Centrinės bei Pietinės Amerikos regionuose, yra naktiniai gyvūnai, dienos metu mėgsta prietemą, todėl slepiasi po akmenimis ar rąstais.
Suaugę jie yra be ypatingų žymių: lygaus juodo paviršiaus, suaugusiais sparnais, tad neskraido. Ilgis apie 3.8 cm. Jei juos suerzini - gali paskleisti nemalonų kvapą.
Visgi, nepaisant pastarosios savybės, tai gana populiarūs augintiniai tarp reptilijų mylėtojų ir ne tik dėl vienos priežasties… Lervų.
Zoofobusai - „super kirminai“
Zoofobusai (ang. superworms, zophobas) yra Peru juodvabaliai lervos stadijoje, kurioje jie pasiekia 5-7 mm ilgį, taigi šios lervos yra maždaug tris kartus didesnės už didžiojo milčiaus lervas.
Zoofoobusai kaip pašaras driežams, varlėms, vėžliams, salamandroms, paukščiams ir kitiems vabzdžiaėdžiams gyvūnams yra pranašūs ne tik savo dydžiu, bet ir kitomis savybėmis.
Jie su savo šešiomis kojelėmis yra labai judrūs, tad tinka medžioti mėgstantiems augintiniams; dėl mažesnio chitino kiekio yra lengviau virškinami.
Bet verta turėti omeny, kad jie gali netikti mažesniems gyvūnėliams dėl dviejų priežasčių: viena, dėl kieto chitino, galinčio voragyvius ir kitus smulkesnius gyvius potencialiai mirtinai užkimšti, kita, jie kandžiojasi (gali įžnybti ir žmogui!).
Kalbant apie jų naudojimą pašarui… Jie gali praturtinti ir žmonių dietą: šios lervos yra puikus baltymų šaltinis, zoofobusai yra traškūs ir skanūs - skonis gali priminti skrudintą duoną, o paruošti orkaitėje įgauna kepintų riešutų ar sėklų skonį; pabandykite jais pagardinti sriubą ar aplieti šokoladu!
Zoofobuso lerva
Maistinė vertė
Zoofobusus sudaro 58.91 % vandens, 18.92 % baltymų, 15.07 % riebalų, 5.81 % angliavandenių, 2.2 % skaidulų, 1.29 % mineralų; kalcio yra 10.80 mg/100 g, o vit.
Jei norite auginti šiuos „super kirminus“ savo reikmėms, turėkite omenyje, kad jų maistinė vertė labai priklauso nuo jų pačių dietos.
Substratui tiks kviečių sėlenos, avižiniai dribsniai, o vandens poreikį puikiai patenkins pjaustytos morkos, taip pat bulvės, obuoliai (lervos-kanibalės ir jų paliekamos gentainių galvos bus aiškus požymis, kad vandens nepakanka).
Kai substratas pasidarys smulkus, lyg smėlis, pakeiskite nauju.
Kai lervos bus bent 4 mėnesių amžiaus ar 5-6 cm ilgio, galėsite išsirinkti didžiausias ir jas patalpinti į nedideles atskiras ventiliuojamas talpas su trupučiu avižų.
Kad jos pereitų į lėliukės stadiją, reikalinga jas laikyti tamsoje bei ramybėje individualiai ir nemaitinti; per 1-2 savaites lervos turėtų susiriesti ir pradėti virsti lėliukėmis, kurios per dar maždaug dvi savaites pavirs vabalais, ir pasibaigs metamorfozė.
Kol ji vyksta, vis tikrinkite talpas: juodos, tiesios lervos greičiausiai yra negyvos, nelaukite, kol pavirs vabalais; po metamorfozės vabalai bus alkani, perkelkite juos į tokį patį substratą, kokiame laikote lervas, drėgmei taip pat padėkite tų pačių daržovių, vaisių.
Dabar tereiks pasirūpinti, kad vabalai nesurytų kiaušinėlių ir mažyčių zoofobusiukų, tai galite užtikrinti kas dvi savaites perkeldami vabalus į kitą konteinerį arba sukonstravę kiaušinėliams ir lervoms saugią sistemą be būtinybės rinkti ir kilnoti vabalus.
Ragvabaliai (lot. Dynastidae)
Ragvabalių šeimos (lot. Dynastidae) vabalą, be abejo, geriausiai charakterizuoja jo ragai (mandibulės). Jie sudaro trečdalį viso jo ilgio (5-7.5 centimetrai), tačiau jie gali būti ir ilgesni už kūną. Tai išskirtinai dideli vabzdžiai, pasiekiantys 17 centimetrų viso kūno ilgio.
Ragvabalio patinas
Deja, ragais pasipuošę tik patinai, kuriems jie reikalingi kautis su kitais hercules rūšies vyriškos lyties atstovais dėl teisių į patelę. Savo ragus jie naudoja siekdami išmesti oponentą į orą ir mirtinai sužeisti.
Egzistuoja 13 vabalų heraklių porūšių, besiskiriančių savo spalva. Šie vabalai gali būti juodi, rudi, geltoni, žali mėlyni ar balti, tačiau dažniausiai sutinkami juodagalviai juodo, rusvo ar žalsvo dėmėto kūno patinėliai ir juosvos ar rusvos patelės.
Herakliai turi kietą spindintį kiautą - priekinius antsparnius. Jie dengia ir saugo sparnus. Tai yra vienas stipriausių vabalų pasaulyje. Jis gali pakelti 850 kartų už save sunkesnį svorį! Tai tas pats, jei žmogus galėtų pakelti 10 dramblių.
Laisvėje vabalai herakliai aptinkami nuo Meksikos iki Bolivijos, atogrąžų miškuose ir džiunglėse. Nelaisvėje jie yra populiarūs augintiniai visame pasaulyje.
Pavyzdžiui, Japonijoje dideli vabalai laikomi nešančiaisiais sėkmę ar net talismanais, stiprybės ir geros kloties simboliais, taigi ne veltui Japonijoje ir kitose Azijos šalyse tai yra ypač populiarus, nors ir brangiai kainuojantis augintinis.
Didžiuliai vabalo ragai žmogui yra nepavojingi. Vienintelis būdas, kaip heraklis gali sužeisti savo šeimininką - tai įdrėksdamas aštriais nageliais, kuriuos turi ant savo kojų.
Deja, net ir patį rūpestingiausią augintoją šis vabalas gali džiuginti tik 3-5 mėnesius. Šių vabalų priežiūra reikalauja atidumo ir nemažai augintojo dėmesio bei žinių.
Kuo didesnis insektariumas turi būti padengtas drėgnu substratu, kurį reikia nuolat atnaujinti. Tai ypač svarbu, jei vabalus heraklius ketinate veisti. Optimali jų gyvenamosios aplinkos temperatūra - 22-25oC laipsniai šilumos.