Stebint klimato krizę ir prie jos spartėjimo prisidedančias žmonių veiklas, apima bejėgiškumo jausmas. Nes ką mes, „paprasti žmonės“, galime padaryti prieš milžiniškas korporacijas, prieš vieni kitus pažįstančius ir tarpusavyje dėl padarytų klaidų tyliai susitariančius politikus? O galime daug.
Turint tai omenyje, dabar yra kritiškai svarbus laikas išreikšti savo balsą, imtis iniciatyvos. Ir tam tikrai nereikia eiti į politiką nei didelių investicijų ar svarbių pažinčių.
Dabar klimato krizės ir pasaulinės taršos kontekstuose itin dažnai atsigręžiama į vartotoją, kviečiant jį pradėti „pasaulį keisti nuo savęs“, keisti įpročius, atsisakyti plastiko ir t. t. Tokiomis akimirkomis individualios pastangos nublanksta ir apima neviltis.
Tuomet itin svarbu įsisąmoninti du dalykus:
- Šalia individualių pokyčių būtini ir sisteminiai pokyčiai;
- Mes esame sistemos dalis. Mes turime galios ją keisti.
Tokia ūmi ir vieninga žmonių reakcija suveiktų kaip įspėjimas visiems kitiems stambiems teršėjams. Nes partijoms rūpi žmonių nuomonė.
Grįžkime į Lietuvą prie „Grigeo“ teršalų skandalo - nežinantiesiems primenu, kad šių metų sausio septintą dieną Klaipėdos prokurorai po visą naktį trukusios operacijos įvardijo stambų aplinkos teršėją: įtariama, kad bendrovė „Grigeo Klaipėda“ į Kuršių marias leido nevalytas nuotekas. Teisingai perskaitėte - ne politikų ir ne aplinkosaugininkų, o būtent dėl taršos susirūpinusių mamų.
Todėl stebėdama pastarųjų dienų įvykius Lietuvoje sakau: mes galime. Ir kviečiu nenuleisti rankų. Išreikšti savo nuomonę socialiniuose tinkluose. Eiti į protestus. Atsisakyti pirkti tam tikras prekes. Išreikšti savo politinę valią rašant popierinius laiškus vietos savivaldybei.
Pabaigai noriu pacituoti savo mėgstamą rašytoją Kristiną Sabaliauskaitę: „…nėra tokio dalyko kaip „paprastas žmogus“ - tai populistų politikų išmislas.“ Ir tikrai, juk kiekvienas iš mūsų turime savą istoriją, pažiūras ir jausmus. Esame svarbūs.
Todėl kviečiu atsisakyti to „paprasto žmogaus“ komplekso ir ginti savo vandenį, savo orą, savo sengires ir jose lakstančius per plauką dar neišnykusius stumbrus. Kartu mes galim.
Atliekų rūšiavimo kontrolė ir baudos
Vasario 16-ąją klaipėdietė gavo, pasak jos, grėsmingą raštą iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus (VTS), kuriame pareikalauta rūšiuoti komunalines atliekas. Ji sutriko, nes mano, kad rūšiuoja šiukšles labai atsakingai, ir nesuprato, kokį nusikaltimą padarė.
"Niekaip negaliu suprasti, ką tokio grėsmingo padariau. Numatomos bausmės , kuriomis grasinama, neadekvačios tam tariamam mano nusikaltimui. Jau turi žmogus bijoti gyventi. Iš visur tik grasinimai ir vardijimai, ko negalima daryti. Žinoma, tai tik atsitiktinumas, kad raštas namo savininkę pasiekė būtent tą dieną. "Esu preciziška ir tvarkinga, visada žiūriu, kad kokia nors šiukšlė neįkristų kur nors ne ten. Niekas nemoko, kaip tas šiukšles rūšiuoti. Tiesiog nesuprantu, ką padariau ne taip. Pas mane viešėjo mama, turinti negalią, blogai mato. Gal išmetė sauskelnes, gal jų negalima mesti lauk, tai tada kur jas dėti? Turėjau svečių, gal kas nors ką nors įmetė. O gal kas nors eidamas pro šalį atsikratė savo šiukšlių? Kad atmestinai šiukšles rūšiuočiau, nieko nesakyčiau. Nežinau, gal jie nori, kad aš perdirbčiau tas atliekas. Jeigu kas ne taip, juk turi mokyti, sakyti, ko reikia, o dabar iš karto gauni grasinimus. Rašte skamba tik reikalavimai, miesto Tarybos sprendimai, vardinami taisyklių pažeidimai. Rašoma, kad sausio 31 d. skyrius gavo pranešimą iš atliekų vežėjo, kuris nufotografavo mano šiukšles. Bet kaip galima iš nuotraukos atskirti, ar tai mano šiukšlės, ar kieno nors kito? Esu geranoriška, nesiruošiu priešintis, bet norėčiau šiek tiek daugiau informacijos. Turiu mažą sergantį katinuką, kur jo išmatas reikia dėti? Man tikrai kyla labai daug klausimų.
Pirmadienį, nepavykus prisiskambinti į VTS, ji nuvyko į Savivaldybę. Jai buvo parodyti ir "įkalčiai" - nufotografuotos jos šiukšlės. Pasak pašnekovės, Savivaldybės rašte reikalaujama rūšiuoti komunalines atliekas, o nufotografuotas plastiko konteineris. Moteriai pasirodė, kad ji pateko į kažkokį valdininkų ir šiukšlių vežėjų karą.
VTK vedėja K. Vintilaitė neneigia, kad individualių namų savininkus atliekų vežėjams labai nesunku kontroliuoti. Pasak vedėjos, numatytos baudos yra labai nedidelės ir neskatina žmonių rūšiuoti atliekas. Komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 140 eurų. K. Vintilaitės teigimu, pirmą kartą apsiribojama įspėjimu.
VTS vedėja tikino, kad tai moteriai nebuvo duotas net įspėjimas, ji gavo ne administracinį nurodymą, o informacinį raštą.
Šiukšlių dėžės su kameromis
Šiukšlių dėžės kamera automatiškai užfiksuoja visas išmetamas atliekas kiekvieną kartą, kai pasinaudojama šiukšliadėže, o šiukšlių nuotraukos siunčiamos į socialinį tinklapį, kur kiti vartotojai išsyk gali pareikšti savo nuomonę apie šiukšliadėžės savininkų higienos ir atliekų rūšiavimo įpročius.
Išradimą pristačiusių Niukastlo universiteto akademikų teigimu, tokia technologija galėtų būti panaudota sučiupti atliekas rūšiuoti atsisakančius ar pernelyg daug maisto ir pakuočių išmetančius nedorėlius.
Kritikai piktinasi, jog anksčiau minėtais metodais gyventojai bus šnipinėjami ir verčiami veikti pagal kažkieno iš anksto numatytas schemas bei vadina tokio pobūdžio technologijas mažų mažiausiai grėsmingomis. „Savaitės atliekų rinkimo“ kampanijos aktyvistė Doretta Cocks sakė, jog šiukšlių dėžių kameromis būtų neabejotinai pažeidžiamas gyventojų privatumas. Pasak jos, mikroschemų montavimas į šiukšlių dėžes tokiu būdu tikrąja to žodžio prasme laukiant, kol kas nors paklius į spąstus ir galės būti nubaustas riebia pinigine bauda už neišrūšiuotas šiukšles negali būti toleruojamas.
Šiuo metu Didžiojoje Britanijoje svarstomas įstatymo projektas, pagal kurį gyventojų šiukšlės būtų išvežamos bent kartą per savaitę. Didžiojoje Britanijoje gyventojai kasdien atsikrato milžiniškų atliekų kiekių, ir valstybės valdžia jau nebeišmano, kaip su tuo kovoti.
Atliekas rūšiuoti tingintys ar dėl kokių nors kitų priežasčių to nedarantys gyventojai, tuo atveju, jei yra sučiumpami, baudžiami piniginėmis baudomis iki 100 svarų sterlingų (beveik 400 litų), tačiau įrodyti, jog neišrūšiuotos atliekos buvo išmestos konkretaus asmens - labai sunku.
Vietos valdžios teigimu, šiukšlių dėžių kameromis būtų galima tiksliai nustatyti, kas išmetė kokias atliekas, ir nedelsiant nubausti taisyklių pažeidėjus piniginėmis baudomis.
„BinCam“ pavadintos šiukšlių dėžės kameros prototipas buvo į mobiliuosius telefonus integruojamą vaizdo kamerą primenanti technologija. Kamera buvo pritaisoma prie mokymo įstaigos bendrabučio studentų kambarių šiukšlių dėžių taip, kad šiukšlių dėžės turinys būtų nufotografuojamas kiekvieną kartą, kai uždaromas jos dangtis. Niukastlo universiteto administracija svarsto galimybę tokias kameras įtaisyti ir keleto dėstytojų namuose.
Vienas iš už eksperimentą atsakingų asmenų komandai atstovaujančių akademikų, profesorius Patrickas Olivieris sakė, jog dalyviams projektas atrodo esantis įdomus ir naudingas, jo kolegės Anjos Thieme teigimu, nepaisant to, jog eksperimente dalyvaujantiems apsileidėliams tenka patirti šiek tiek gėdos po to, kai viešai paskelbiama, jog, pavyzdžiui, konkretų vakarą jie visų rūšių šiukšles suvertė į vieną kibirą, apskritai šis projektas yra labiau linksmas nei žeidžiantis.
Pasak specialistų, atliekų rūšiavimo įpročiai turi didelės įtakos mus supančiai aplinkai. Fotografuojamos ir viešinamos atliekos skatina žmones jaustis atsakingais bei neužsimiršti ir neapsileisti. Pasak jų, tai veikia, nes žmonės yra jautrūs kitų nuomonei bei kritikai.
Realybės šou „Didysis brolis“ komandos narys Danielis Hamiltonas tvirtino, jog šiukšlių dėžės kamera jam neatrodo esanti nei smagi, nei praktiška idėja. Pasak jo, investicijos į tokio pobūdžio technologijas yra ne kas kita kaip beprasmis mokesčių mokėtojų pinigų švaistymas.
Kaip teisingai rūšiuoti atliekas?
tags: #jusu #siuksles #gali #buti #fotografuojamos