Geriausi kiaušiniai, žinoma, yra naminiai. Vištų auginimas dėl kiaušinių yra populiarus užsiėmimas tiek tarp pradedančiųjų, tiek tarp patyrusių ūkininkų. Vištų priežiūra yra gana paprasta ir nereikalaujanti daug laiko ar pinigų.
Kartais vištos ima dėti mažiau kiaušinių dėl netinkamų auginimo sąlygų ar netinkamos mitybos. Tam gali turėti įtakos daugybė įvairių veiksnių, todėl mes jums papasakosime, ką reikia daryti, kad vištos dėtų kur kas daugiau kiaušinių. Taigi, ką daryti, kad vištos dėtų daugiau kiaušinių?
Vištų Mityba ir Priežiūra
Vištų meniu priklauso ne tik nuo veisimo tikslo, bet ir nuo paukščių amžiaus. Vištos turėtų gauti grūdų, žolelių ir daržovių, vėžiagyvių ar kiaušinių lukštų. Jos taip pat privalo turėti priėjimą prie švaraus, gėlo vandens. Pagrindinis vištų maistas yra kviečių grūdai, kurių jos turėtų gauti nuolatos.
Pavasario pradžioje, kai pradeda augti jauni dilgėlių krūmeliai, naudinga jš įmaišyti į virtas ar šviežias tarkuotas daržoves. Taip pat galite duoti pjaustytų kopūstų, džiovintų ar šviežių dilgėlių, bet kokių žalumynų ar burokėlių. Vištos taip pat reikia kreidos gabalėlių, daigintų grūdų ir kaulų miltų.
Papasakojo, ką reikia žinoti apie paukščių lesinimą žiemą
Nepriklausomai nuo vištų amžiaus, jų valgiaraštį turėtų sudaryti: kaulų miltai, žuvų miltai, upės smėlis, kurio grūdelių skersmuo yra apie 5 mm, ir kalkių smėlis. Be to, daliai grūdų leidžiama sudygti prieš naudojant pašarams. Jei daigintus grūdus subersite ant padėklo, vištos juos mielai les.
Jei vištos ėmė dėti mažiau kiaušinių, bet tai nesusiję su amžiumi, vertėtų šiek tiek pakoreguoti vištų valgiaraštį. Pradėkite lesinti vištas 4 kartus per dieną, ryte ir vakare duodami sausus mišinius, o 11:00 ir 16:00 - šiltus šlapius mišinius. Dėl pasivaikščiojimų lauke ir saulės šviesos stokos žiemą sumažėja kiaušinių gamyba. Tą galite kompensuoti tinkamu pašaru.
Į įprastus grūdų mišinius dedamos virtos bulvės, džiovintos ir plikytos dilgėlės, smulkiai pjaustytos daržovės (morkos, burokėliai, moliūgai ir kt.) Viską gerai išmaišykite ir į kiekvieną kilogramą pašaro įdėkite 10 gramų mielių, 3 gramus žuvų taukų ir 2-3 gramus druskos. Kartais manoma, kad vištoms tinka maisto likučiai nuo stalo, bet tai nėra tiesa.
Kad vištos gerai dėtų kiaušinius, svarbu palaikyti tinkamą patalpos temperatūrą, kuri turėtų būti nuo +4 iki +8°C. Iki 5-6 mėnesių vištos retai deda kiaušinius, nes jos yra augimo ir stiprėjimo procese. Šiuo laikotarpiu pagrindinis ūkininko uždavinys - užtikrinti paukščių sveikatą. Daugiausia dėmesio skiriama baltymams ir vitaminams.
Vištų Lesinimas Pagal Amžių
Ž. Totilas pažymi, kad vištoms dedeklėms skirti lesalai skirstomi pagal paukščio amžių. „Pradedant auginti mažus viščiukus jiems svarbus baltymų kiekis ir energija (riebalai). Subalansuotame lesale šių medžiagų kiekis yra subalansuotas. Taip pat jiems gali būti skiriami vitaminų papildai tais atvejais, jeigu pasireiškė kokie nors klinikiniai vitaminų trūkumo požymiai arba jeigu paukščiai patiria stresą (pavyzdžiui, gali būti skiriami ką tik patalpinus viščiukus į tvartą ar fermą),“ - sako dr. Ž. Totilas.
Nuo maždaug 6 mėnesių vištos pradeda dėti kiaušinius, todėl dabar vištoms reikia tokio maisto, kuriame yra daugiau kalcio. Šiuo laikotarpiu daugelis paukščių augintojų pereina prie šėrimo kombinuotais pašarais, tačiau galima apsiriboti ir maisto papildais vištoms dedeklėms. Šiuo gyvenimo tarpsniu dedamų kiaušinių skaičius mažėja. Tai - natūralus procesas. Jeigu kiaušinių reikia ne pardavimui, o tik asmeniniam vartojimui, galima laikytis žemiau pateiktomis rekomendacijomis. Į mišinius dedama moliūgų, saulėgrąžų, žuvies faršo, smulkintų daržovių, vitaminų kompleksų.
„Kauno grūdų“ atstovas perspėja, jog negalima nutukinti vištos dedeklės, nes tokiu atveju gali sumažėti kiaušinių dėslumas, pablogėti kiaušinių kokybė ar pasireikšti medžiagų apykaitos ligos. Višta dedeklė dėjimo metu turėtų vidutiniškai gauti apie 110-120 g lesalo per parą, priklausomai nuo lesalo kaloringumo. Skirtingų veislių vištos lesinamos skirtingais kiekiais, todėl jas perkant reikėtų išsiaiškinti konkrečią veislę ir atkreipti dėmesį į būtent tos veislės auginimo rekomendacijas. Vištoms dedeklėms svarbu skirti subalansuotą lesalą“, - pažymi dr. Ž.
„Labai svarbu skirti lesalus pagal amžiaus periodą, nes nuo to priklauso ir paukščių augimas, vystymasis, sveikatingumas ir produktyvumas. Pagal kiekvieną periodą paruošiamas lesalas, pripildytas tuo laikotarpiu reikalingomis medžiagomis: kalciu, vitaminais, aminorūgštimis ir kt., kurios užtikrina, kad vištaitės būtų aprūpintos jomis tada, kai reikia ir tokiu kiekiu, kokio reikia“, - sako dr. Ž. Totilas.
Vištoms dedeklėms subalansuotų lesalų skirstymas:
- Startinis lesalas: iki 3 savaičių amžiaus vištaitėms;
- Auginimo lesalas: nuo 3 iki 8 savaičių;
- Vystymosi lesalas: nuo 9 iki 18 savaičių;
- Priešdėjiminis, pradedančioms dėti vištaitėms skirtas lesalas: nuo 17 iki 28 savaičių;
- Suaugusioms vištoms skirtas lesalas: nuo 29 iki 45 savaičių ir nuo 46 iki 65 savaičių.
Vištų kapojimasis
Vištas gali pulti įvairios ligos ir parazitai, tačiau priešingai nei lietuviškoje patarlėje apie varnus, vištos kartais viena kitai akį kerta. „Vištų kapojimasis dar vadinamas kanibalizmu. Šis reiškinys labiau būdingas vištoms dedeklėms nei broileriams. Visų pirma tai vyksta dėl to, kad vištos dedeklės gauna normuotą lesalo kiekį. Tuo metu broileriai lesalo turi visada - nebelieka dėl ko kapotis. Ir vis dėlto - jeigu lesalas yra subalansuotas, kanibalizmo nebus. Kapojimasis prasideda dėl streso, esant maisto medžiagų disbalansui. Kartais kanibalizmas atsiranda dėl sieros turinčių aminorūgščių (metionino) trūkumo“, - sako T. Miškinis.
Prasidėjus kanibalizmui reikėtų imtis šių veiksmų:
- Pašalinti stresą. Sužeistas vištas atskirti nuo kitų, suteikti peštukėms veiklos: pridėti druskų akmenų, kad vištos turėtų užsėmimą ir galėtų lesti. Taip kartu paukščiai gaus ir papildomų mineralų. Stresui mažinti gali būti skiriama ir antistresinių vitaminų papildų.
- Užtikrinti tinkamą lesalą. Lesalas turi būti subalansuotas ir skirtas tam amžiaus periodui.
- Sumažinti šviesos intensyvumą iki minimumo. Duoti daugiau nakties valandų (įprastas tamsos periodas vištoms dedeklėms yra 8 valandos). Esant galimybei, įprastą šviesą pakeisti raudonomis lempomis.
Minkštas kiaušinių lukštas
Dar vienas vištų augintojams nerimą keliantis reiškinys - kiaušiniai minkštu lukštu. Pasak eksperto, tai byloja apie vitamino D3 ir kalcio trūkumą. „Trūkumas gali atsirasti dėl nesubalansuoto lesalo arba per mažo jo kiekio. Jeigu vištų produktyvumas yra didelis, tuomet lesalas privalo būti subalansuotas. Jei lesalo per mažai ar jis nesubalansuotas, paukščiui gali trūkti reikiamų vitaminų. Svarbu užtikrinti, kad dedančiai vištai būtų duodamas dėsliųjų vištų lesalas, kuriame yra daug kalcio ir vitamino D3. Taip pat gali būti skiriami šių elementų turintys papildai. Vištidėje gali būti papildomai išbarstoma kalkakmenio ar kriauklių“, - sako T.
Kiaušinių perėjimo taisyklės
Vienas iš svarbiausių šio proceso etapų yra kiaušinių perėjimas, leidžiantis padidinti vištų skaičių ūkyje. Šiame straipsnyje aptarsime visus aspektus, susijusius su vištų kiaušinių perėjimu, pradedant kiaušinių atranka ir baigiant jauniklių priežiūra.
Kiaušinių atranka perinimui
Sėkmingas perėjimas prasideda nuo tinkamų kiaušinių pasirinkimo. Štai keletas svarbių kriterijų, į kuriuos reikėtų atsižvelgti:
- Sveikų paukščių kiaušiniai: Kiaušiniai turėtų būti renkami tik iš sveikų, gerai prižiūrimų vištų. Tai sumažina riziką, kad viščiukai užsikrės ligomis per kiaušinius.
- Forma ir dydis: Kiaušiniai turėtų būti tipinės formos, be įtrūkimų ar kitų defektų. Venkite per didelių ar per mažų kiaušinių, nes jie gali būti mažiau tinkami perinimui.
- Švara: Kiaušiniai turėtų būti švarūs, tačiau nereikėtų jų plauti, nes taip pažeidžiamas apsauginis sluoksnis. Jei kiaušinis purvinas, geriau jį švelniai nuvalyti sausa šluoste.
- Amžius: Geriausi rezultatai pasiekiami perint kiaušinius, kurie yra ne senesni nei 7-8 dienos. Kuo ilgiau kiaušiniai saugomi, tuo mažesnė tikimybė, kad iš jų išsiris viščiukai.
- Apvaisinimas: Būtina užtikrinti, kad kiaušiniai būtų apvaisinti.
Natūralus perėjimas (su višta kvokšle)
Višta patele, dar vadinama kvokšle, instinktyviai sėdi ant kiaušinių ir užtikrina jiems reikiamą temperatūrą bei drėgmę.
Privalumai:
- Mažesnės išlaidos (nereikia inkubatoriaus).
- Višta pati rūpinasi kiaušiniais ir viščiukais.
Trūkumai:
- Priklausomybė nuo vištos noro perėti (kvokšlumo).
- Ribotas perinamų kiaušinių skaičius.
- Didesnė rizika, kad višta paliks kiaušinius.
Kaip paruošti vištą perėjimui:
- Atskirkite vištą nuo kitų paukščių ramioje, tamsioje vietoje.
- Parūpinkite jai patogų lizdą su švariu kraiku.
- Įdėkite po ja reikiamą kiekį kiaušinių (priklausomai nuo vištos dydžio, paprastai 15-17 vištų kiaušinių).
- Užtikrinkite, kad višta turėtų nuolatinį priėjimą prie vandens ir lesalo.
Dirbtinis perėjimas (su inkubatoriumi)
Tai modernus būdas, kai kiaušiniai perimi specialiu prietaisu - inkubatoriumi. Štai pagrindiniai etapai:
- 1-18 dienos: Palaikykite pastovią temperatūrą (37,5-37,8°C) ir drėgmę (50-65%). Reguliariai vartykite kiaušinius.
- 19-21 dienos: Padidinkite drėgmę iki 70-75% (tai padeda viščiukams lengviau išsiristi). Nebevartykite kiaušinių.
Ovoskopija
Ovoskopija - tai kiaušinių peršvietimas specialiu prietaisu (ovoskopu), leidžiantis patikrinti, ar kiaušinis apvaisintas ir ar embrionas vystosi normaliai.
Kada atlikti ovoskopiją:
- Pirmą kartą - 7-10 perėjimo dieną.
- Antrą kartą - 18 perėjimo dieną.
Ką galima pamatyti ovoskopu:
- Apvaisintas kiaušinis: Matomas kraujagyslių tinklas ir embrionas.
- Neapvaisintas kiaušinis: Kiaušinis skaidrus, be jokių matomų struktūrų.
- Žuvęs embrionas: Matomas kraujo žiedas arba tamsus darinys.
Neapvaisintus kiaušinius ir kiaušinius su žuvusiais embrionais reikia pašalinti iš inkubatoriaus.
Viščiukų išsiritimas
Paprastai viščiukai pradeda ristis 21 perėjimo dieną. Šiuo metu svarbu užtikrinti tinkamą drėgmę ir netrukdyti viščiukams išsiristi patiems. Jokiu būdu nebandykite padėti viščiukui išsiristi, nes tai gali jam pakenkti.
Viščiukų priežiūra po išsiritimo
Išsiritusius viščiukus reikia perkelti į specialiai paruoštą brooderį - šildomą dėžę su kraiku, lesalu ir vandeniu.
Svarbiausi aspektai viščiukų priežiūrai:
- Temperatūra: Pirmosiomis dienomis brooderio temperatūra turėtų būti 32-35°C. Palaipsniui ją mažinkite, kol pasieksite kambario temperatūrą.
- Lesalas: Viščiukams duokite specialų lesalą, skirtą viščiukams auginti.
- Vanduo: Užtikrinkite, kad viščiukai turėtų nuolatinį priėjimą prie švaraus, gėlo vandens.
- Švara: Reguliariai valykite brooderį ir keiskite kraiką.
- Apšvietimas: Pirmosiomis dienomis viščiukams reikia nuolatinio apšvietimo. Vėliau apšvietimo trukmę galima mažinti.
Dažniausios klaidos perinant kiaušinius
Perinant kiaušinius, svarbu vengti šių dažniausiai pasitaikančių klaidų:
- Netinkama kiaušinių atranka.
- Netinkamas kiaušinių laikymas.
- Neteisingi inkubatoriaus parametrai (temperatūra, drėgmė).
- Nereguliarus kiaušinių vartymas (jei inkubatorius nėra automatinis).
- Per dažnas inkubatoriaus atidarymas (tai sukelia temperatūros ir drėgmės svyravimus).
- Bandymas padėti viščiukui išsiristi.
- Netinkama viščiukų priežiūra po išsiritimo.
Ligos ir prevencija
Svarbu stebėti viščiukus dėl galimų ligų ir laiku imtis prevencinių priemonių. Dažniausios viščiukų ligos yra kokcidiozė, salmoneliozė ir kolibakteriozė. Norint išvengti ligų, svarbu užtikrinti gerą higieną, tinkamą mitybą ir vakcinaciją (jei reikia).
Vištų auginimas dėl kiaušinių: svarbūs aspektai
Norint užtikrinti stabilų kiaušinių srautą iš vištų dedeklių, svarbu atsižvelgti į šiuos aspektus:
- Veislė: Rinkitės veisles, kurios yra žinomos dėl didelio kiaušinių dėslumo.
- Mityba: Vištos turi gauti subalansuotą lesalą, kuriame būtų pakankamai baltymų, vitaminų ir mineralų.
Viščiukų priežiūra
„Pradedant auginti viščiukus, patalpinus juos į tvartą ar fermą, ypatingai svarbu užtikrinti, kad būtų ne mažesnė nei 30 laipsnių grindų temperatūra (pačiomis pirmomis dienomis - netgi 32 laipsniai). Tačiau su kiekviena diena temperatūrą po laipsnį galima mažinti. 21-os dienos amžiaus viščiukui jau užtenka 20-22 laipsnių temperatūros. Taip pat svarbu, kad kraikas (drožlės, durpės ar šiaudai) būtų sausas, nesuplėkęs, nesupelijęs. Viščiukai turi turėti švaraus vandens ir būti aprūpinti tinkamos kokybės visaverčiu subalansuotu lesalu,“ - sako T. Miškinis.
Temperatūrai nukritus žemiau 18-kos laipsnių šilumos, vištos dedeklės galimai dės mažiau kiaušinių, be to, dar labiau mažėjant aplinkos temperatūrai, reikės papildomai duoti daugiau lesalo.
Vištų dėslumo mažėjimo priežastys
Paukštininkai, auginantys vištas kiaušiniams, dažnai susiduria su tokia problema, kai višta dedeklė nustojo dėti kiaušinius. Viena pagrindinių priežasčių, kodėl vištos nustojo dėti kiaušinius, yra šaltis ir labai žema temperatūra vištidėje. Todėl ši problema dažniau pastebima žiemos metu.
Vištos dedeklės yra labai jautrios temperatūros nukrypimams nuo optimalių 16-18º C. Ypatingai kenčia nuo netinkamų temperatūros sąlygų jaunos vištos. Jei temperatūra krenta, apšiltinkite vištidės patalpą, o jei pernelyg pakilo - įleiskite daugiau gryno vėsaus oro vėdinimo būdu.
Dar viena rimta sezoninė priežastis yra apšvietimo stoka. Dedeklės dažnai nustoja dėti kiaušinius dėl nepakankamo apšvietimo. Sutrumpėjus šviesiajam paros laikui, paukštininkas turi pasirūpinti papildomo apšvietimo pajungimu. Geriausias variantas žiemą - palaikyti nuolatinį 13 valandų vištidės apšvietimą per dieną. Kai kurioms produktyviausioms veislėms reikalingas 17 valandų šviesos laikotarpis. Jei tokio apšvietimo neįmanoma gauti natūraliai, reikia naudoti dirbtinį apšvietimą. Vasarą vištidę vertėtų saugoti nuo per didelio tiesioginių saulės spindulių patekimo.
Vandens trūkumas yra dar viena priežastis, dėl kurios mažėja dedamų kiaušinių skaičius. Kad taip nenutiktų, vištų girdykla visada turi būti pripildyta vandens. Įsitikinkite, kad vandenyje nėra šiukšlių. Patyrę ūkininkai pataria vištoms duoti vėsaus vandens - tiek vasarą, tiek ir žiemą. Optimali vandens temperatūra turi būti apie + 15º C.
Kita priežastis, kodėl vištos nededa kiaušinių, yra per didelis gaidžių kiekis vištidėje. Jei gaidžių daug, geriau kai kuriuos iš jų perkelti toliau nuo dedeklių. 10-čiai vištų dedeklių turi tekti 1 gaidys. Tai optimalus santykis. Kai kurie paukščių augintojai netgi teigia, kad gaidys atitraukia vištų dėmesį ir sumažina kiaušinių dėjimą.
Taip pat vertėtų pasirūpinti pakankamu lizdų skaičiumi. Vienas lizdas turėtų būti 5-6 paukščiams. Kiaušinių dėjimą mažina pernelyg tankus nuolatinis kelių vištų susigrūdimas viename taške.
Blogai ar netinkamai organizuotas vištų lesinimas nesukurs normalios kiaušinių gamybos. Jei būna daug kiaušinių be lukštų, reikia persvarstyti lesinimo racioną. Gali būti, kad pašaruose nėra pakankamai kietųjų komponentų (pvz., žvyro), fosforo ir kalcio. Lesale taipogi turi būti vitaminų, kaulų miltų bei smulkios druskos.
Jei višta dedeklė serga nutukimu, ji negalės normaliai dėti kiaušinių. Jeigu vištelės ilgai nededa kiaušinių, verta atidžiai ištirti jų elgesį ir išvaizdą. Galbūt jos serga ar yra kažkuo užsikrėtę. Todėl kyla klausimas, kodėl vištos nededa kiaušinių pavasarį, kai jas pradedame išleisti į lauką. Vitaminų trūkumas, perteklinis susigrūdimas, perlesinimas baltymais sukelia vištoms depresiją ir kiaušinių gamybos sumažėjimą.
Infekcinėmis ligomis dažniausiai užsikrečia vištos, kurios kontaktuoja su laukiniais paukščiais. Taip gali atsitikti per laisvus pasivaikščiojimus, ypač prie vandens telkinių. Dėl to ir vasarą gali prasidėti problema, kai vištos nustoja dėti kiaušinius. Jei atsiranda kokių nors simptomų, bylojančių apie vištos susirgimą, nereikėtų eksperimentuoti su savigyda, bet geriau nedelsiant kreiptis į veterinarą.
Sezoninio plunksnų metimo metu vištos deda mažiau kiaušinių. Kiaušinių dėjimo sumažėjimą gali sukelti kokia nors patologija - pvz., užsikrėtimas helmintais.
Vidutinis produktyvus vištų amžius yra nuo 3 mėnesių iki 2,5-3 metų. Priklausomai nuo veislės. Jei turguje įsigyta višta nededa kiaušinių, gali būti, kad jai jau baigėsi reprodukcinis amžius. Nesąžiningas pardavėjas galėjo pakišti seną vištą vietoj jaunos dedeklės. Lengviausia vištos amžių nustatyti pagal snapą: jis turi būti šiek tiek išlenktas, gelsvas ir glotnus.
Bet jei su senomis vištomis viskas aišku, tuomet kodėl jaunos vištos nededa kiaušinių? Čia priežastis gali slypėti gaidyje, kuris paseno ir negali pilnavertiškai atlikti savo tiesioginių pareigų.