Gražūs orai vilioja visus į gamtą. Daugelis skundžiasi šiemet gausiai puolančiais uodais ir nepamiršta pasiimti apsaugos priemonių nuo įkyrių vabzdžių. Bet retas pagalvoja, kad neatsargiai elgdamiesi galime sudrumsti ramybę ir pavojingesniam gyvūnui - gyvatei.
Respublikinėje Šiaulių ligoninėje gegužės mėnesį dėl gyvatės įkandimo buvo suteikta pagalba Ukrainos piliečiui. Vyriškis išėjęs pasivaikščioti pamatė gražų gyvūnėlį, susirangiusį saulutės atokaitoje. Sumanė iš arčiau pasigrožėti, bandė paimti į rankas. Pajuto nežymų cvaktelėjimą.
Radviliškio miesto Eibariškių gatvėje esančiame Valstybės atkūrimo šimtmečio ąžuolyne šunelį vedžiojusi radviliškietė teigia, kad jos augintiniui parkelyje kažkas įkando. Gyvūnui sutriko kraujotaka, pajuodo oda, teko skubiai vežti pas veterinarijos gydytoją. Apžiūrėjęs įkandimo vietą ir įvertinęs simptomus veterinarijos specialistas padarė išvadą, jog šuniui įkirto nuodinga gyvatė - angis.
Radviliškietė Aistė pasakojo, kad tądien šunelį vedžiojo po Eibariškių gatvėje, netoli daugiabučių, esantį Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio ąžuolyną.
Ilgai nelaukusi radviliškietė nuskubėjo pas veterinarijos gydytoja, kuris tyrė gyvūno kepenis, tačiau nieko blogo nerado. „Veterinaras 100 procentų patikino, kad tai gyvatės darbas. „Ar ta gyvatė gyvena Eibariškių parke, ar ją kažkas paleido, niekas nežino.
Veterinaro klausiau, gal kažkur reikia pranešti apie tai, kad ten gyvena gyvatės, tačiau veterinaras paaiškino, kad tokios sistemos nėra, kuri registruotų pranešimus apie gyvačių buvimo vietas. Moters nuomone, gyvatė prie ąžuoliukų, aplink kuriuos buvo nušienauta žolė, galėjo atšliaužti iš šalia esančio nenušienauto žemės sklypo.
Lietuvoje gyvena dviejų šeimų gyvatės - žalčiai ir angys. Angis - vienintelė nuodinga gyvatė mūsų šalyje. Kaip atrodo angis, kaip atskirti ją nuo žalčio, ką daryti, jei ši nuodingoji gyvatė įkando?
Angis (Vipera) priklauso anginių gyvačių šeimai. Lietuvoje sutinkama tik viena angių rūšis: paprastoji angis (Vipera berus). Kitaip ši gyvatė dar vadinama gyvate marguole, margąja gyvate, pantine gyvate. Paprastoji angis - iki 75 cm ilgio užauganti gyvatė.
Ši gyvatė yra pilkos, pilkai rusvos arba rusvos spalvos, kartais gana tamsi. Angies nugarą puošia ruda arba juoda zigzagų juosta. Jos plačią, trikampę galvą dengia smulkūs žvyneliai. Angies akių vyzdžiai vertikalūs, ovalios formos, panašūs į katės. Vokai skaidrūs. Angis gelia dantimis, priekiniuose jos dantyse yra nuodų nutekėjimo kanalai. Šie dantys paprastai prigludę prie gomurio, tačiau gyvatei kandant atsilenkia.
Įdomu tai, kad liežuvį gyvatė kaišioja, nes tokiu būdu ji uodžia kvapus. Angys gyvena drėgnesniuose miškuose, pamiškėse, paežerėse, pelkių pakraščiuose, durpynuose. Ši gyvatė mėgsta tokias buveines, kuriuose yra tiek drėgnų, tiek sausų ir gerai įšylančių vietų. Paprastoji angis minta vabzdžiais, varlėmis, smulkiais graužikais, driežais, paukščiais, kiaušiniais. Aktyvesnė ji būna naktį, medžioti pradeda prietemoje.
Paprastoji angis yra gyvavedė. Veisimosi vietose susirenka dideli angių sambūriai. Po poravimosi jos pasklinda mitybos teritorijose, tačiau toli neklajoja. Antroje vasaros pusėje angis atsiveda 16-18 cm ilgio jauniklius, kurie nuodingi nuo pat gimimo. Angys žiemoja grupėmis po kelmais, kurmių, graužikų urvuose.
Nors į Raudonąją knygą dar neįrašyta, paprastoji angis Lietuvoje tampa vis retesnė.
Kaip atskirti angį nuo žalčio?
Sutikus šliaužiančią gyvatę, dažnai žmonės nežino, kas prieš juos - nuodingoji angis ar nepavojingas geltonskruostis žaltys. Išties, šie du ropliai ganėtinai panašūs, tačiau turi ir ryškių skirtumų.
- Visų pirma, žaltys galvos šonuose turi dvi oranžinės ar gelsvos spalvos dėmes, kurių ant angies galvos nėra.
- Tačiau kartais su amžiumi šios dėmės žalčiui gali išnykti, tada atskirti šiuos roplius galima pagal akių vyzdžius: žalčio jie bus apvalūs, angies - elipsės formos, vertikalūs, panašūs į katės.
- Žaltys neturi ir angiai būdingo zigzago ant nugaros.
- Angis storesnė už žaltį.
Jei įkando angis - įkandimo vietoje matomos dvi skylutės, pažeista vieta parausta, skauda.
Svarbu žinoti, kad pati angis žmogaus nepuola, tačiau gindamasi, užminta ar pajudinta, gali skaudžiai įkirsti. Angies įkandimas žmogui skausmingas, tačiau paprastai nėra mirtinas. Pasveikti nukentėjusiajam dažniausiai prireikia 2-7 dienų. Žmogaus savijauta po įkandimo priklauso nuo bendros sveikatos būklės, amžiaus bei įkandimo vietos. Jautresni angies nuodams yra vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės.
Pirmomis valandomis po įkandimo daugeliui žmonių kyla bendroji reakcija - apima baimės jausmas, svaigsta galva, gali atsirasti silpnumas, vėmimas, viduriavimas, padažnėti širdies ritmas, nukristi kraujo spaudimas. Žmogus ima prakaituoti, jam gali būti sunkiau kvėpuoti, prasidėti kraujavimas iš nosies, burnos gleivinių. Dažniausiai angis įkanda į galūnes, tad jos pradeda tinti. Sunkiais atvejais tinimai gali plėstis, kyla visų galūnių audinių uždegimas.
Angies nuodų kiekis priklauso nuo paskutinių gyvatės įkandimų, jos dydžio ir nuo metų laiko. Jei neseniai gyvatė kando ar medžiojo, sekanti jos nuodų dozė bus silpnesnė. Jauna, maža angis kandant suleis silpnesnę nuodų dozę nei suaugusi.
Matyk kaip gyvatė | Gyvūnų supergalios
Simptomai po įkandimo
- Baimės jausmas
- Galvos svaigimas
- Silpnumas
- Vėmimas
- Viduriavimas
- Padažnėjęs širdies ritmas
- Nukritęs kraujo spaudimas
- Prakaitavimas
- Sunkumas kvėpuoti
- Kraujavimas iš nosies
- Burnos gleivinių kraujavimas
- Galūnių tinimas
Pirmoji pagalba įkandus angiai
Jei susidūrimas su angimi įvyko ir įkandimo neišvengta, svarbu nepanikuoti, nusiraminti, reikiamai elgtis ir kreiptis pagalbos į medikus.
Paprastoji angis (Vipera berus)
- Kuo mažiau judinkite pažeistą galūnę; rekomenduojama ją imobilizuoti (padaryti nejudria) po ranka esančiomis priemonėmis.
- Leiskite žaizdai pakraujuoti apie 15-30 sekundžių, tik tada užspauskite. Taip išbėgs dalis nuodų.
- Nuplaukite įkandimo vietą bei nusiimkite apyrankes, laikrodį, žiedus. Jei rankos smarkiai sutins, aksesuarai ims veržti.
- Esant galimybei šaldykite įkandimo vietą ledu, į audinį įvyniotomis šaldyto maisto pakuotėmis, ar kitais atšaldytais daiktais. Šaltis mažina skausmą bei patinimą, be to, šaldomoje vietoje sulėtėja kraujotaka ir nuodai ne taip greitai plinta kūne.
- Gerkite vandens ar kitų skysčių.
- Nieko nelaukiant važiuokite į artimiausią gydymo įstaigą.
Įkandus angiai visada būtina kreiptis į gydytojus, nes nežinia, kokiu stiprumu nuodai paveiks organizmą. Jei apnuodijimas nėra stiprus, taikomas simptominis gydymas. Jeigu žmogų gyvatės nuodai paveikia stipriau, suleidžiami specialūs priešnuodžiai.
Ko negalima daryti įkandus angiai?
- Čiulpti nuodų iš žaizdos burna. Jei burnoje yra smulkių žaizdelių, yra rizika, jog dalis jų pateks į čiulpiančiojo organizmą.
- Veržti įkastą galūnę timpa, diržu, virve. Užveržus nuodai plis tik atskirtoje galūnėje ir paveiks ją didesne koncentracija.
Kaip išvengti "susidūrimo" su gyvate?
Kaip jau minėta, angis niekada pirma nepuola. Tai nėra agresyvi gyvatė, ji stengiasi vengti kontakto su už save didesniais padarais, tame tarpe ir su žmonėmis. Angis kanda tik kraštutiniais atvejais, kai mano, jog būtina gintis.
Pamačius angį geriausia tiesiog lėtai pasišalinti ir jos netrikdyti. Uogaudami, grybaudami miške būkite atsargūs - nesėdėkite ant kelmų, nekiškite rankų po šaknimis, į dreves, olas, nes ten gali slėptis angys. Žiūrėkite po kojomis, kad ant jų neužmintumėte.
Eidami į mišką, aukitės aulinius batus, dėvėkite kelnes (angis negali prakirsti kelnių audinio ar tuo labiau batų). Pamačius gyvatę, jokiu būdu jos negaudykite. Sustokite, ir pažiūrėkite, kaip ji reaguoja. Jei gyvatė į jus nekreipia dėmesio, iš lėto galite eiti toliau. Jei ji pasuko galvą į jūsų pusę, ramiai atsitraukite atgal. Angis kontakto su žmogumi paprastai vengia.
Tačiau jei jūsų sodyba ar sodo sklypas yra pamiškėje, paežerėje, retais atvejais angis gali čia užsukti. Karštomis dienomis angis gali atšliaužti ir į daržą, prie šulinio, namo, tvarto pamatų ieškodama, kur pasislėpti nuo kaitros.
Suradus angį sodyboje, ją teks pagauti ir išgabenti toliau nuo gyvenamosios vietovės. Reikėtų susirasti ilgą lazdą ir ja atsargiai užkabinti gyvatę. Taip pagautą angį patalpinkite į maišą ar kitą talpą, pralaidžią orui, bei išgabenkite ją į mišką ar prie pelkės.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamentas (Panevėžio departamentas) primena, kad kartu su gamta bunda ir gyvatės, todėl miške reikia būti itin atidiems.