Kaip prižiūrėti pilną prūdą

Vos tik iškasite kūdrą ar kitokį vandens telkinį, jis taps nestabilia ir savita ekosistema su išskirtine vandens chemine sudėtimi, dumbliais, mikroorganizmais, augalais, vabalėliais, vėžiagyviais. Natūraliai švariu vandeniu džiaugtis galėsite tik tuomet, jei jis savaime toks susikaups smėlio arba žvyro duobėje.

Neabejotinai vienas iš didžiausių vasaros poilsio malonumų - karštą dieną įlįsti į vandenį. Jei jūsų namas stovi ne ant ežero kranto, galite išsikasti nuosavą kūdrą. Taip galėsite mėgautis privatumu ir susikurti tokią gamtos įvairovę, kokios pats norite.

Nors kasdienėje kalboje kūdros vadinamos apibendrinančiu žodžiu „tvenkinys“, techniškai tai nėra tas pats. Tvenkinys susidaro patvenkus vandens tėkmę, jame visuomet yra ir prietaka, ir nuotėkis. Tuo tarpu kūdra yra iškastas gruntiniu ar kritulių vandeniu užsipildęs duburys, taip pat nepralaidžia danga išklotas ir gręžinio vandeniu užpildytas duburys.

Kūdrų kasimo tvarka pastaraisiais metais dažnai keičiasi, tad prieš kasant verta pasidomėti naujausia tvarka. Nuo 2013 metų nesaugomose ir nemelioruotose teritorijose be specialaus leidimo galima kasti kūdrą iki 10 arų. Jei planuojama kasti didesnę kūdrą, reikia pateikti informaciją regioniniam aplinkos apsaugos departamentui.

Dumblių ir žolės naikinimas tvenkinyje

Paprastai vandens telkiniuose, nutirpus ledui ir šylant vandeniui, galima aptikti iš dugno kylančius dumblius, o pavasariui užsitęsus ima augti siūliniai dumbliai, kanadinės elodėjos. Vasarą pradeda klestėti planktoniniai dumbliai nuo kurių vanduo nusidažo žaliai. Kuo daugiau kūdroje trąšų, dar vadinamų biogenais, tuo vanduo - tirštesnis.

Vandeniui skaidrinti galima naudoti cheminių, chlorą išskiriančių, medžiagų, kurios nusodina dumblius. Tokiu būdu kurį laiką pavyks išlaikyti mažiau gyvą ir skaidrų vandenį. Dumblių problemą padeda išspręsti ir papildoma aeracija ar prie baseinėlio prijungtas biologinis filtras, tačiau tai brangu ir ne visada veikia efektyviai.

Todėl pavasariais į vandens telkinį patariama įleisti, planktoniniais dumbliais mintančių, vėžiagyvių - dafnijų. Dafnijos greitai dauginasi ir ėda vandenį dažančius dumblius, o vėliau jomis maitinasi kitos žuvys. Dumblius naikina ir karpinės žuvys - plačiakakčiai, tačiau jie intensyviau maitinasi tik vandens temperatūrai pakilus iki 16 laipsnių, maždaug nuo gegužės vidurio. Iki tol puikiai vandenį valo jau minėtosios dafnijos.

Specialistai teigia, kad siūlinių dumblių nemėgsta jokios žuvys, tačiau jie bijo drumsto vandens. Tokiems dumbliams naikinti puikiai tinka karpiai, kuriems patinka rausti vandens telkinio dugną. Kai norėsite, kad karpiai nebedrumstų vandens - tiesiog juos pašerkite.

Daugelį vandens žolių rūšių sunaikina ir baltieji amūrai. Kai žolės jau suvešėjusios, pagelbėti gali dideli amūrai, nes maži - išrankūs maistui ir mėgaujasi tik minkštomis, švelniomis žolėmis. Baltieji amūrai užauga dideli, gerai atlaiko žiemas. Galima pagauti ant meškerės. Labai skanūs kepti ir rūkyti. Visą laiką naikins žoles tvenkinyje, gali tekti net primesti nupjautos vejos žolės.

Siekdami, kad dugne nesikauptų dumblas į vandens telkinį įleiskite lynų, karpio-karoso hibridų. Jei norite įleisti karosų, tai kartu su jais tinka europinis šamas, kuris sureguliuoja kūdroje greitai besidauginančių karosų, buožgalvių, varlių ir rupūžių skaičių.

Kaip įžuvinti tvenkinį

Iškasus kūdrą būtina pasirūpinti jos gyventojais. Kuo įvairesnių rūšių žuvų įveisite vandens telkinyje, tuo lengviau ir paprasčiau nusistovės pusiausvyra.

Siekiant, kad kūdros žuvų nereikėtų šerti, į vieną vandens telkinio arą siūloma įleisti po vieną kilogramą karpių, baltųjų amūrų, plačiakakčių, lynų ir europinių šamų. Šios žuvų rūšys viena kitą papildo ir sunaudoja maistui nepageidaujamus augalus bei dumblius. Taip vandens ekosistema tampa švaresne ir labiau subalansuota, o rudenį galite maloniai praleisti laiką žvejodami ir pasimėgauti šviežia žuviene.

Tokiu atveju, kai karpius planuojate auginti ne itin intensyviai, tačiau papildomai pašerdami grūdais, tų pačių išvardintų žuvų galima įleisti po du - tris kilogramus į vieną arą.

Jei norite ramiai miegoti žiemą, tai ankstyvą pavasarį į kūdrą ar tvenkinį įleiskite didesnių - dvimečių ar trimečių žuvų, o antroje vasaros pusėje ar bent jau iki užšąlant pasistenkite jas sužvejoti ir suvalgyti, nes rizika, kad stipriau užšalus pritrūks deguonies yra labai didelė.

Žuvis į vandens telkinius leiskite tik anksti pavasarį, taip jos geriau prigis. Jei jūsų tvenkinyje auga daugiausia karpių ir jie stipriai drumsčia vandenį, papildomai juos pašerkite grūdais. Karpiai gali sudaryti iki 70proc. Visų vandens telkinio žuvų.

Jei norite išvalyti žolėtą vandens telkinį, įleiskite stambių amūrų. Maži amūrai minta tik vabaliukais ir švelniomis žolėmis. Jei svajojate apie skaidrų vandenį, rinkitės plačiakakčius, kurie išvalo kūdrą nuo planktoninių melsvadumblių, sukeliančių vandens žydėjimą.

Jei norite atsikratyti smulkių žuvyčių, įleiskite lydekų arba šamų. Tik plėšrūnės turėtų būti mažesnės nei kitos jūsų auginamos žuvys. Mažiausiai laiko ir priežiūros reikalauja lynai bei karosai. Kartu su karosais nepavyks užauginti kitų žuvų, nes karosų prisidaugins labai daug ir visoms žuvims vandens telkinyje taps ankšta - trūks maisto ir deguonies.

Lynai, nors labai lėtai auga, nekeičia ekosistemos, minta natūraliu maistu ir pakankamai gerai peržiemoja. Jei norima, kad tvenkinyje būtų didelė įvairovė - galima auginti plačiakakčius, lynus, šamus, karpius ir kitas žūvų rūšis kartu.

Norint išvalyti tvenkinį, kurio žuvys sirgo, reikia įsigyti chloro kalkių ir jas supilti į tvenkinį (1 arui - 5 kg).

S. Taberos teigimu, tvenkinius įžuvinti galima ne tik pavasarį, bet ir rudenį, kai vandens temperatūra nukrinta iki 7-8 °C. Jei šį rudenį dėl kokių nors priežasčių savo vandens telkinio nespėsite įžuvinti, tai padaryti galėsite pavasarį, kai vidutinė vandens temperatūra pakils iki 12 °C. Tinkamiausias laikas įžuvinti yra kovas ir balandis.

Kitomis žuvimis tvenkinį papildomai įžuvinti galima ir birželio mėnesį, kai žuvys būna kaip reikiant atsigavusios po žiemos. Pasirinktos tinkamos žuvys per vasarą užauga, ir rudenį jas jau galima žvejoti. Ar gali būti kas maloniau, kai laimikis užkimba vos tik užmetus meškerę?!

Pasak S. Taberos, žuvis galima auginti ir vieno aro vandens telkinyje, svarbiausia - jų neprileisti per daug. Optimalaus dydžio laikomas 3-4 arų vandens telkinys. Pagal tvenkinio dydį žuvivaisos įmonės darbuotojai apskaičiuoja, kiek ir kokių žuvų reikia jam įžuvinti. Pasirinkimą lemia kiekvieno žmogaus konkreti situacija, pavyzdžiui, ar galės papildomai žuvis maitinti, ar žiemą aeruos vandenį, o gal tvenkinys iškastas tekančio upelio vietoje ir t. t.

S. Tabera smulkiems augintojams nepataria auginti karpių, nes jie, jei trūksta maisto, pradeda rausti tvenkinio dugną. Vis dėlto, jei nusprendėte rinktis metų amžiaus ar dvimečius karpius, kartu su jais galima įveisti ir kitų žuvų rūšių, pavyzdžiui, įleisti hibridinių plačiakakčių jauniklių. Pastarieji turėtų būti ne didesni kaip 20 proc. karpių masės. Kuo plačiakakčiai didesni, tuo jie efektyviau atlieka biofiltro funkciją ir geriau sugyvena su plėšriomis žuvimis.

Labiau augmenija užžėlusiuose tvenkiniuose galima įleisti didesnių (dvimečių) baltųjų amūrų, jų kiekis turėtų sudaryti 10 proc. įleistų karpių kiekio. Norint įžuvinti tvenkinį patariama pirkti 20-30 cm dydžio amūrus. „Labai svarbu amūrų neprileisti per daug: jei trūks maisto, jie pradės rausti dugną, krantus ir taip gadins tvenkinį, - įspėja pašnekovas. - Iš tikrųjų reikia gerai pasvarstyti, kiek jų reikia. Vienam tvenkinio arui, nelygu, kaip tvenkinys apžėlęs, galima būtų įleisti ne daugiau kaip 1-2 amūrus.“

Lydekų įleidimo į tvenkinį tankis priklauso nuo tvenkinyje esančių smulkių mažaverčių žuvų, todėl rekomenduojama įveisti paaugintus lydekų jauniklius arba metinukus.

Pasak Silvestro, kur kas paprasčiau patarti, kokiomis žuvimis įžuvinti iškastą naują tvenkinį. „Į naują tvenkinį patarčiau įleisti amūrų, plačiakakčių, unguriukų, upėtakių ir skersnukių - tokia kompanija draugiškai sugyvens, vieni kitų neišgaudys, - tikina pašnekovas. - Beje, skersnukiai - vienintelės žuvys, kurios minta žaliaisiais dumbliais. Daugelis nori žuvų plėšrūnių, tačiau, jei tvenkinys nedidelis, jam įžuvinti nereikėtų pirkti lydekų, šamų, ešerių jauniklių. Švelnesni plėšrūnai yra šapalai, kurie neėda didesnių žuvyčių, todėl įžuvinti jie tinkamesni.“

Galima įleisti ir upėtakių. Mažiau rizikuojama, jei upėtakiais kūdrą įžuviname rudenį - rugsėjo mėnesį. Šiuo laikotarpiu upėtakiai, priešingai nei kitos žuvys, nenustoja maitintis. Įžuvinti reikėtų pirkti 200-300 g ar didesnio svorio žuvis.

Pastaruoju metu populiarėja eršketai. „Šios žuvys negadina tvenkinio krantų kaip karpiai, o jų skonis panašus į ungurių, - aiškina „Tabero žuvų“ žuvivaisos specialistas. - Tačiau eršketus, kol jie pasieks kilogramą, reikėtų papildomai maitinti granulėmis. Pavasarį į tvenkinį įleisti100 g svorio eršketukai, per vasarą šeriami, rudenį būna jau 1,5 kg. Į arą tvenkinio reikėtų įleisti 1-2 eršketus. Kai 2-3 metų tvenkinyje nedaug konkurentų, eršketai išsimaitina savarankiškai. Tačiau, jei tvenkinyje nardo daug karpių, žinokite, jie kur kas lėtesnius eršketus tikrai apės.“

Naujai iškastos kūdros įžuvinimo receptūra Nr 1:

Žole užžėlusio tvenkinio įžuvinimo receptūra Nr. 2:

„Žydinčio" tvenkinio įžuvinimo receptūra Nr. 3:

Tvenkinio su menkavertėmis žuvimis įžuvinimo receptūra Nr. 4:

Kuo maitinti žuvis

Mūsų šalyje specialieji žuvims skirti pašarai yra gana brangūs, tačiau toks maistas būtinas tik tuomet, kai auginamos egzotiškesnės žuvys, pavyzdžiui, eršketai, upėtakiai. Patartina rinktis tik geriausių gamintojų produkciją, tada maistas bus tinkamai subalansuotas ir žuvims netrūks būtinų maistinių medžiagų.

Karpiams tinka paprastesnis pašaras: kviečių, rugių, miežių grūdai, saldieji lubinai, tačiau žirniai ir pupos - netinka. Trijų - keturių arų kūdrai maždaug už dviejų metrų nuo kranto galima įsmeigti kuoliuką arba pririštiPlūdurą prie kokio sunkaus daikto -plytos ar akmens, taip pažymėsite žuvų šėrimo vietą. Tikrinti ar maisto pakanka galima specialiu samteliu: jei po dviejų dienų grūdų nelieka - žuviai maisto pakankama, jei lieka dar ir po keturių parų - maisto yra per daug.

Pasistenkite, kad karpiai nebadautų, kitaip jie sudrums vandenį. Amūrai mėgsta žolę, tačiau neatsisako ir grūdų. Plačiakakčiams nereikia jokio papildomo maisto, pakanka to, ką randa vandenyje, o lynai minta tuo, kas lieka nuo kitų žuvų.

Nesudėtinga auginti:

• Karpius
• Amūrus
• Plačiakačius
• Šamus
• Lynus

Kiti patarimai, kaip prižiūrėti tvenkinį

Kiekvienas nuosavo kiemo savininkas nori būti užtikrintas, kad jo vandens telkinyje vyrauja nepriekaištinga švara, skaidrus vanduo, o žuvys auga saugioje ir kuo natūralesnėje aplinkoje. Pateikiame keletą patarimų, kaip prižiūrėti savo tvenkinį, kad jis būtų švarus ir sveikas:

1. Surinkite lapus ir kitus nešvarumus nuo vandens paviršiaus.
2. Pasirinkite tinkamą vandens filtravimo sistemą.
3. Įsitikinkite, kad neperpildote tvenkinio žuvimis.
4. Neperšerkite žuvų.
5. Pasirūpinkite, kad tvenkinyje nepritrūktų augalų.
6. Reguliariai testuokite vandenį.
7. Pavasarinis tvenkinio valymas padės išlaikyti jį švarų.
8. Nepamirškite prieš žiemą nukarpyti vandens augalų.
9. Reguliariai keiskite dalį tvenkinio vandens.
10. Galite tvenkinį papildyti gerosiomis bakterijomis.

Jeigu viską padarysite teisingai, savo rankomis sukurtą vandens telkinį prižiūrėti nebus sunku. Į jį reikės reguliariai pilti vandens, ypač karštomis, sausomis dienomis. Vandens atsargas galėsite papildyti tiesiai iš žarnos, jeigu esate tikri, kad jis nechloruotas. Žuvelėms ir gležniems dumbliams reikia minkšto lietaus vandens. Nedideliame tvenkinyje nesunku kovoti ir su žydinčiu vandeniu - parduotuvėje galima įsigyti specialių priemonių. Vandens augalus geriausia laikyti plastikiniuose indeliuose su 2,5 centimetro diametro skylute dugne. Žiemą juos bus lengva išimti iš kūdros. Žuvytėms šaltuoju metų laiku teks pagyventi namų akvariume.

Prieš išsemdami vandenį, išgaudykite graibštais visas žuvytes, negalinčias išgyventi žiemą atvirame vandens telkinyje. Perkelkite jas į akvariumą šiltoje vietoje. Kai mažas tvenkinys nusausintas, išvalykite jo dugną ir sieneles nuo organinio purvo ir dumblo. Didesnį tvenkinį, kuriame žiemai paliktas vanduo, galite apsaugoti iš viršaus smulkaus akytumo tinkleliais. Į tvenkinį, kuriame žiemai paliktas vanduo, panardinkite lentas, rąstelius, didelius putų polistirolo gabalus, storus didelius plastikinius butelius. Kai oro temperatūra nusileis iki 5 C, pašalinkite iš tvenkinio visą įrangą - siurblius, filtrus, lempas. Siurblį laikykite kokioje nors talpoje su vandeniu.

tags: #ka #daryti #kad #butu #pilnas #prudas