Nekilnojamojo turto rinkoje pastebima tendencija - vis daugiau žmonių ieško gamtos kampelio netoli miesto, o sodų bendrijos tampa vis populiaresnės. Šiame straipsnyje nagrinėjama sodų bendrijų situacija Lietuvoje, ypač Kauno regione, aptariami jų privalumai, trūkumai ir ateities perspektyvos.
Šiandien istoriniam Kauno susivienijimui „Sodai“ priklauso daug sodininkų bendrijų, įsikūrusių Kauno, Prienų, Jonavos ir Kaišiadorių rajonuose. Visoje Lietuvoje yra apie daug sodininkų bendrijų, veikia Lietuvos sodininkų draugija, Lietuvos sodininkų bendrijų asociacija ir rajonų sodininkų susivienijimai.
Tačiau problema, kad ne taip paprasta iš sodų bendrijos tiesiog tapti gyvenviete: savivaldybė turi pakeisti žemės paskirtį, specialiai daromas planas, tai užtrunka metus dvejus.
Sodų populiarumas ir kainos
Nekilnojamojo turto brokeriai pastebi, kad vis daugiau kraštiečių nori turėti savo gamtos kampelį - sodą ar sodybą netoli miesto.
Norintys įsigyti sodą Kėdainių rajone gali rasti sklypų net už kelis šimtus eurų. Tiesa, už tokią kainą dažniausiai siūlomi tik tušti, apleisti sklypai, reikalaujantys daug darbo.
Kauniečiai taip pat vis dažniau keliasi gyventi į sodų bendrijas. Pirkėjus vilioja rami aplinka ir mažesnė sklypų vertė nei mieste.
Pavyzdžiui, netoli Kauno marių regioninio parko esančiuose soduose šešių arų sklypai, kurie prieš kelerius metus kainavo apie 20 tūkst. litų, dabar parduodami už didesnę sumą. Daugelis pirkėjų perka sklypus, ketindami juose statyti gyvenamuosius namus, o kiti nori turėti nuosavas poilsiavietes.
Štai keletas pavyzdžių parduodamų sodo sklypų ir namų Lietuvoje:
- Parduodamas sodas 12 a. Ąžuolo sodų bendrijoje Šilutėje. Yra trifazės elektros stulpas (elektros įvadas neįrengtas).
- Parduodamas sodas Prienų rajone, Papilvio kaime, s/b "Dobilas". Netoli yra miškas, vandens tvenkinys.
- Jonavoje, Sodų g., parduodamas 2-jų kambarių šiltas ir jaukus 44,97 Kv.m. butas. Butas 2/5 aukšte su 2 balkonais ir rūsiu, 2022m. atlikta namo renovacija.
- Parduodamas 12a. sodas Jurbarke Smukučių soduose, labai geroje vietoje, gatvelė neprvažiuojama, geri kaimynai. Suvesta kanalizacija, elektra, vanduo (šulinys iškastas , vanduo ištirtas geras).
Sodų bendrijos Kauno rajone
Sodų bendrijų transformacija į gyvenvietes
Pastebima, kad sodai jau virsta gyvenvietėmis. Visuose rajono soduose žmonės gyvena ištisus metus. Gyvenamąjį sodo namą sodų teritorijoje galima įsigyti nuo 10 tūkstančių eurų. Tai puiki galimybė jaunai šeimai turėti savo namus.
Kauno rajone yra beveik daug sodininkų bendrijų, tačiau iš jų tik nedaug yra įregistravusios gatvių pavadinimus savo teritorijose. Tokia padėtis apsunkina ne tik sodų bendrijos narių gyvenimą, bet ir komplikuoja policijos, greitosios medicinos pagalbos, priešgaisrinės apsaugos ir kitų tarnybų darbą.
Kauno rajono valdžia kreipėsi į sodų bendrijų pirmininkus, kad šie sušauktų visuotinius susirinkimus ir patvirtintų juose takų pavadinimus, pateiktų juos seniūnijoms, o Kauno rajono taryba įteisintų kaip gatves.
Teisiniai ir infrastruktūros iššūkiai
Sodų bendrijų virtimas gyvenvietėmis susiduria su teisiniais ir infrastruktūros iššūkiais. Visų pirma, reikalingos įstatymų pataisos, kad sodų bendrijos galėtų normaliai funkcionuoti kaip gyvenvietės.
Taip pat siekiama, kad norintiesiems statytis namą sodo sklype nereikėtų vargti perdarant detaliuosius planus ir iš naujo atliekant brangius sklypo matavimus.
Sodininkams neskiriama Europos Sąjungos (ES) lėšų. ES lėšos yra numatytos ir gali būti skiriamos. Bėda, kad Lietuvos politikams stringa žodis bendrija.
Jau kelerius metus galiojantis infrastruktūros mokestis yra kitas labai svarbus veiksnys. Iš esmės tai yra mokestis už norą sodų bendrijoje pasistatyti namą, o infrastruktūros mokesčio suma priklauso nuo savivaldybės.
Sodininkų bendrijų problemos ir perspektyvos
Kauno susivienijimo „Sodai“ tinklalapyje pirmiausia į akis krinta sodininkų peticija, atviras laiškas Aplinkos ministerijai, kreipimasis į Seimo narius ir miestų merus. Tai rodo, kad sodininkai turi daug neišspręstų klausimų.
Jei neginsime sodininkų interesų - kam tada mes? Bėda, kad sodininkai yra susiskaldę. Jei būtų viena jiems atstovaujanti organizacija, reikalai spręstųsi kitaip.
Valstybė netvarko sodų kelių, juos prižiūrėti ir tvarkyti tenka mums.
Sodų bendrijos keliai
Tačiau problema, kad ne taip paprasta iš sodų bendrijos tiesiog tapti gyvenviete: savivaldybė turi pakeisti žemės paskirtį, specialiai daromas planas, tai užtrunka metus dvejus.
Nepaisant iššūkių, sodų bendrijos turi didelį potencialą tapti pilnaverčiais gyvenamaisiais rajonais.
Lietuvoje sodų bendrijos keičia savo veidą: sodininkystė pereina į poilsio funkciją, tai jau ir įstatyme pakeista, leista soduose registruotis žmonėms.
Ką daryti, jei kaimynai netvarko savo sklypų?
Nacionalinės žemės tarnybos specialistai portalą lrytas.lt informavo, jog atskiros statistikos, kiek per metus skundų juos pasiekia dėl kaimynų veiksmų, nerenka, tačiau, gavę skundą, pavyzdžiui, dėl pakeisto sklypo reljefo, atlieka neplaninį patikrinimą - vyksta nurodytu adresu ir vietoje tikrina nurodytą žemės sklypą.
2019 metais NŽT specialistai atliko kone 13 tūkst. patikrinimų, daugiausia - Vilniuje, Klaipėdos, Vilniaus, Panevėžio, Šiaulių, Rokiškio, Ignalinos ir Visagino rajonuose.
NŽT Vilniaus miesto skyrius per 2019 m. atliko 790 neplaninių patikrinimų. Viso buvo nustatyti 3976 žemės naudojimo tvarkos pažeidimai, už kuriuos numatyta teisinė atsakomybė.
Dažniausiai nustatomi pažeidimai:
- Žemės naudojimo apleidimo atvejai - 2125 atvejai
- Valstybinės ir privačios žemės užėmimo - 1538 atvejai
- Žemės naudojimo ne pagal nustatytą paskirtį ir naudojimo būdą - 271 atvejis
- Riboženklių sunaikinimo arba sugadinimo - 39 atvejai
Šiais, 2020 metais, NŽT specialistai visoje Lietuvoje planuoja atlikti daugiau kaip 12 tūkst. žemės naudojimo patikrinimų.
Taip pat informuojama ir Valstybinė mokesčių inspekcija, bendraujama ir su Nacionaline žemės tarnyba. P. Savininkui susitvarkyti duodamos 2-3 savaitės. „Registruotais laiškais siuntinėjame įspėjimus. Vieni reaguoja ir susitvarko, kiti - ne. Ir dabar vienam surašysime administracinių nusižengimų protokolą, nes jokios reakcijos.“
Pasak A. Viržaičio, apleisti sklypai Velžio seniūnijoje yra tiek prie pat kelio, važiuojantiems bado akis, tiek ir pakraščiuose. „Yra tokių savininkų, kurie turi labai daug sklypų ir gyvena net ne Panevėžyje.
Anot seniūno, kartais pavyksta paskambinti apleisto sklypo savininkui į Angliją ar Norvegiją. Visgi tokių apleistų sklypų, pasak V.
Pataria neskubėti teistis
Advokatas Evaldas Klimas komentavo, jog kiekviena kaimynų ginčo situacija individuali, taigi, net mažiausi niuansai gali lemti skirtingus pažeistų teisių gynimo būdus.
Pagrindiniai pažeistų teisių gynimo būdai ginčuose tarp kaimynų:
- Kreiptis į VTPSI dėl statybų, kuriomis pažeisti viešosios teisės reikalavimai.
- Ginčyti administracinius aktus administraciniuose teismuose, jei jie priimti pažeidžaint viešosios teisės reikalavimus, tačiau tai nėra susiję su statybos darbais.
- Kreiptis į teismą - reikalaujant pašalinti pažeidimus, kurie daro neigiamą įtaką valdomam sklypui.
- Kilus ginčui dėl sklypo ribos, galima kreiptis į teismą dėl sklypo ribos nustatymo.
Nors nėra statistikos, kiek teisininko įsikišimas padeda užkirsti kelią kilti teisminiam ginčui, tačiau, advokato žodžiais, kiekvienam asmeniui patartina įsiklausyti į teisininko patarimą.
„Asmuo gali būti įsitikinęs savo teisumu, tačiau galutinis teismo sprendimas gali būti visiškai kitoks nei tikėtasi.
Gyvenimas bendrijoje ir iššūkiai
Gyvenimas bendrijoje, nesvarbu - daugiabučio namo ar sodų, tai reiškinys, kurį tiesiog kaimynyste galima pavadinti. Į tą sąvoką telpa be galo daug: kaimynų gebėjimas tvarkytis bendroje teritorijoje, geranoriškas požiūris į kaimyną ir bendrą turtą, atsakomybė mokant mokesčius.
„Susirinkime pasakiau: privalome visi atsitraukti, nes bendrijos keliai turi būti devynių metrų pločio, kaip suprojektuoti. Daugelis neprieštaravo, o kas prieštaravo, buvo perduotas Nacionalinei žemės tarnybai ir gavo baudas“, - paaiškino K.
Vis dėlto didžiausiu laimėjimu K. „Sakiau, kol negausiu pinigų tiems reikalams, tol neišeisiu iš pirmininkų. Lygiai prieš šešerius metus K.
Tačiau šiek tiek sunkumų, anot bendrijos vadovės, vis dar kyla dėl susisiekimo. Autobusai į šalia sodų bendrijos įsikūrusį Toliočių kaimą nekursuoja, nebent mokyklinis autobusiukas, kuris vaikus nuveža į Voveriškių pradinę mokyklą.
Svajojame apie centralizuotą vandentiekį, nes vandens bokštas palei nosį, bet rajono valdžia pasakė: nepriklauso, nes bendrija - ne kaimas. Nors pašonėje esančiame Toliočių kaime nė pusės tiek gyventojų, kiek gyvena pas mus, bet mums vanduo nepriklauso. Kažkokią diskriminaciją jaučiam.
Kai kurie kolektyviniai sodai - miesto pakraštyje, tačiau čia verda savitas, visai kitoks gyvenimas. Danutė Kadienė už Garliavos, Naugardiškės kaime, įsikūrusios sodų bendrijos "Aušra" pirmininkė, butą senamiestyje prieš aštuonerius metus iškeitė į gamtos prieglobstį.
Nors ne miestas, sodų bendriją pasiekia ir miesto kanalizacijos bei vandentiekio tinklai. "Tiesa, niekas mums nei kanalizacijos, nei vandentiekio už dyką neįvedė - mes, 11 kaimynų, susimetėme pinigų ir įsirengėme.
Prie Garliavos prisišliejusioje sodų bendrijoje "Renetas" nuolat gyvena aštuonios šeimos, dauguma jų - šeimos su mažais vakais. Sonata Jankauskienė su vyru čia gyvena aštunti metai.
Viena didesnių šios sodų bendrijos problemų - apleistas sklypas, paverstas šiukšlynu.
Nemaža bėda - ir mūsų keliai žiemą, kurie nevalomi, ir gatvių apšvietimas, kurio tiesiog nėra. Visi bendrijos nariai moka nustatytą metinį mokestį.
Iki ant Jiesios kranto įsikūrusios sodų bendrijos "Pajiesys" tenka važiuoti žiemą stipriai pažliungančiu žvyrkeliu, nors sklypai čia buvo dalijami jau auštant šalies nepriklausomybei.
Kalbintas vasaromis čia gyvenantis garliaviškis bendrijos pirmininkas Antanas Piešaitis aiškino, kad kasdien įveikti 20 kilometrų iki Kauno važiuojant į darbą jam - vieni juokai.
Brangiausiai kainuoja sniego stumdymas: vienas traktoriaus pervažiavimas per sodus - ir jau klok 600 litų.
R.Šeštakauskas tvirtino, kad "Reneto" sodai - pavyzdys, kaip Lietuvoje keitėsi tokį gyvenimą kolektyviniuose soduose reglamentuojantys įstatymai.
Šilutės sodų bendrijos „Draugystė“ bėdos - tokios pat, tokių turi ir visi kiti sodininkai.
Jauna moteris Laura Ramanauskaitė - Petrauskienė „Draugystės“ sodininkų bendrijai vadovauja vos pusantrų metų, tad entuziazmo tvarkytis taip, kad visiems gyventi būtų gera, dar neprarado. Laura pasakoja ne tik apie tą visiems įgrisusį „vandenyną“, dėl kurio debatai bendrijoje vyksta nebe pirmi metai.
Pasak pirmininkės, vasaros pradžioje susirinkusi 5 narių bendrijos taryba nutarė, kad būtina skubiai tvarkyti kai kurias labiausiai duobėtas kelių vietas. Tuo tarpu bendrijos sąskaitoje tebuvo likę vos 300 eurų.
Anot pirmininkės, lieka viena išeitis - kelti metinį mokestį, kuris šiuo metu yra tiesiog juokingas - 10 eurų per metus.
L.Ramanauskaitė - Petrauskienė gerai žino, o Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus patvirtina, kad seniūnijos prievolės sodininkams baigiasi ties sodo vartais.
„Draugystės“ sodų pirmininkė irgi pastebi, kad talkose dalyvauja vis tie patys keli žmonės, nors norą, kad aplinka būtų tvarkinga, išreiškia ir visi kiti.
Pirmininkė sako jau kėlusi klausimą ir apie sodų bendrijos panaikinimą, bet išsiaiškino, jog žemės mokestis tuomet sodininkams pakiltų 10 kartų.
Ar mokėti turi pirmininkai?
Kokia situacija kitose sodų bendrijose?
Bendrijos „Pavasaris“ pirmininkas pasakoja, jog ir čia metinis mokestis yra menkas - 5 ar 7 eurai. Jo surenkama tik tiek, kad vos užtenka netikėtai iškylantiems smulkiems reikalams sutvarkyti. O prireikus remontuoti kokį keliuką, buriami toje gatvelėje gyvenantys žmonės, kurie važinėja automobiliais. Jie susideda didesnes sumas, nes supranta, kad niekas kitas tų duobių neremontuos. Bet ir „Pavasario“ soduose yra vengiančių mokėti net tuos minimalius mokesčius.
„Rasos“ sodų bendrijai vadovaujantis pirmininkas sako, jog čia sodininkai moka 32 eurų mokestį: po 15 eurų nario mokestį ir tikslinį mokestį bei po 2 eurus - už vandenį. Ir šioje bendrijoje kasmet būna vėluojančių ar nesumokėjusių mokesčių narių, ir tai kenkia visų gerovei.
V. Šležo teigimu, daugiausia bėdų dėl tvarkos kyla sodininkų bendrijose. G. Paįstrio seniūnas Virginijus Šležas pasakoja, jog didžiausios problemos kyla soduose.
Su šia bėda, V.
Žemės ūkio naujienos
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad žemdirbių nepasitenkinimas ministerijos rengiamu Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginiu planu yra ne visai pagrįstas.
Pasibaigus šių metų žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo laikotarpiui, dalis ūkininkų netinkamus paramai skirti plotus jau sutvarkė ir pavertė juos tinkamais gauti paramą.
Už sutvarkytus plotus kitais metais gali būti skiriama parama, jei tik pareiškėjai apie pasikeitusias kontrolinių žemės sklypų (KŽS) ribas praneš iki gruodžio 1 d.
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) planuoja gruodžio pradžioje vykti į ūkius patikrinti, ar ūkininkai laikosi draudimo šaltuoju metų laikotarpiu skleisti laukuose mėšlą ir (ar) srutas.
Draudimas šaltuoju metų laiku skleisti laukuose mėšlą ir (ar) srutas yra vienas iš kompleksinės paramos reikalavimų.
Trečiadienį Vyriausybė patvirtino Aplinkos ministerijos patikslintą Klimato kaitos programos 2021 m. sąmatą.