Netektis atneša daug skausmo, tačiau kartu - ir nežinomybės, sumaišties, ką daryti, kur kreiptis, kaip elgtis. Kiekvienas netekties skausmą patiria ir su juo tvarkosi skirtingai.
Pirmieji žingsniai po netekties
Dažnai skaudžioji žinia apie netektį pasiekia iš ligoninės, kurioje artimajam buvo teikiama pagalba dėl ligos ar traumų.
ARTIMOJO NETEKTIS. KAIP IŠGYVENTI?
Jeigu mirtis įvyko ligoninėje:
- "Tokiu atveju sulaukus žinios apie mirtį, visų pirma, reikia gauti mirties liudijimą iš skyriaus, kuriame buvo gydomas artimasis. Tokį liudijimą, jeigu aiški mirties priežastis, išrašo gydęs medikas", - nurodė V. Sidabras.
- Mirus pacientui kūnas pervežamas į ligoninės Patologijos skyrių ir patalpinamas į šaldymo patalpą/šaldytuvą.
Jeigu žmogus mirė namie ar viešoje vietoje:
- Jeigu žmogus mirė namie, apie tai nedelsiant reikia informuoti tarnybas telefonu 112. Mirtį konstatuoja atvykę medikai.
- Jei žmogus mirė gatvėje, reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą, o tuo pačiu ir policijos pareigūnus.
- „Kai policijos pareigūnai atliks savo veiksmus, mums surašys užduotį ir vešime kūną į Valstybinę teismo medicinos tarnybą“, - teigė V. Sidabras.
- Ekspertizė atliekama visais atvejais, kai negaunamas mirties liudijimas.
Mirus artimajam būtina iš karto oficialiai tai paskelbti, informuoti atitinkamas valdžios institucijas. Priklausomai nuo to, kur ir kaip žmogus mirė, toji procedūra skiriasi.
Mirties faktą nustato:
- greitosios medicinos pagalbos slaugos specialistai (visą parą);
- kitas slaugos specialistas, tiesiogiai atlikęs mirusio asmens sveikatos priežiūrą nesant gydytojo (jo darbo metu);
- šeimos gydytojas (jo darbo metu), jei prižiūrėjo ligonį paskutinėmis jo gyvenimo dienomis;
- gydytojas-teismo medicinos ekspertas (jei žmogus miršta viešoje vietoje, arba mirtis smurtinė).
Svarbu žinoti, kad žmogui mirus namuose, mirusiojo kūno negalima liesti, kol mirties nekonstatuos medikai arba, jei mirtis įvyko viešoje vietoje - policijos pareigūnai.
Mirties liudijimas ir leidimas laidoti
Turint mirties liudijimą sekantis žingsnis - velionio kūno paėmimas ir paruošimas šarvojimui. „Be mirties liudijimo nei mes galime imtis kokių nors veiksmų, nei galima kreiptis dėl leidimo laidoti ir kapo duobės.
Turint mirties liudijimą, nėra laiko limito, per kurį reikia apsispręsti, ką daryti toliau. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad kuo ilgiau galvosite, tuo didesnė tikimybė, kad mirusiojo kūnas bus paveiktas laiko sukeliamų komplikacijų. Kūnas gali pakisti: pakeisti spalvą, imti skleisti nepageidaujamą kvapą ir t.t.“ - vardijo V.
Dar vienas punktas - leidimas laidoti. Kauno miesto savivaldybė savo interneto svetainėje nurodoma, kad leidimas laidoti išduodamas mirusiojo giminaičiams, sutuoktiniui (-ei) ir kitam laidojimą organizuojančiam asmeniui, pateikusiam rašytinį prašymą ir mirties liudijimą.
Leidimo reikia kreiptis ir norintiems palaidoti žmogaus palaikus urnoje naujoje kolumbariumo nišoje I Romainių, Seniavos ar Petrašiūnų kapinėse.
Kur kreiptis dėl leidimo laidoti:
- "Jeigu neturite šeimos kapo ir norite naujo, jums priklausys Vainatrakio kapinės. Tai yra pagrindinės veikiančios Kauno miesto kapinės. Visais atvejais reikia kreiptis į kapinių administratorių", - patarė V.
Kremavimas: ką reikia žinoti
Kalbant apie palaidų kremavimą, neretai artimiesiems kyla klausimų ir dar daugiau nežinomybės. „Viskas labai paprasta. Kreipiatės į mus ir mes sutvarkysime visus reikiamus dokumentus. Paprastai dokumentų sutvarkymas, kūno nuvežimas, kremavimas, pelenų parvežimas - visa tai suspėjama per parą.
Retais atvejais - šiek tiek ilgiau, jeigu krematoriume yra susidariusi eilė“, - aiškino V.
Svarbūs žingsniai po netekties
Ką reikėtų daryti mirus žmogui ir kokie žingsniai po netekties yra svarbiausi, pasakojo kapų tvarkymo ir priežiūros paslaugų įmonės „Memorus-urnos.lt“ įkūrėja Eglė Balčiūnienė.
Kalbėdama apie netikėtą artimojo netektį, E. Balčiūnienė pažymi, kad yra keli aspektai, nuo kurių reikėtų pradėti organizuoti atsisveikinimą su velioniu.
- Mirties fakto konstatavimas. Anot pašnekovės, artimojo netekčiai įvykus namuose arba viešoje vietoje, reikia skubiai telefonu apie tai pranešti bendrosios pagalbos centrui (112) ir neliesti kūno, iki kol atvyks medikai bei / ar policijos pareigūnai.
- Susisiekimas su laidojimo ar kremavimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis, kurios užtikrins saugų velionio transportavimą.
- Nuspręsti, kaip atrodys laidotuvių organizavimas: „Reikia nuspręsti, kas organizuos atsisveikinimą - patys artimieji ar laidojimo paslaugas teikianti įmonė bei kokiu būdų artimasis bus laidojamas: kremuojant ar karste.“
- Kreipimasis į kapines. Tik turint mirusiojo medicininį mirties liudijimą bei laidojančio asmens dokumentą, galima kreiptis į kapinių, kuriose norite palaidoti savo artimąjį, administraciją, kad ši suteiktų leidimą laidoti velionį ir išduotų paskyrimą jo amžinojo poilsio vietai.
- Kreipimasis į socialinės paramos skyrių pagal mirusiojo arba laidojančio asmens gyvenamąją vietą dėl vienkartinės išmokos asmens laidojimui. Šį žingsnį reikia atlikti tik tuo atveju, jeigu dokumentais rūpinatės savarankiškai.
- Gedulingų pietų rezervacija: „Ruošiantis gedulingiems pietums, reikėtų apie juos pranešti ir į atsisveikinimą pakviesti visus mirusiam žmogui artimus, brangius žmones: gimines, bendradarbius, draugus.“
Laidojimo pašalpa
„Netekus artimo žmogaus, skiriama vienkartinė 368 eurų laidojimo pašalpa. Dėl šios vienkartinės pašalpos faktiškai mirusįjį palaidojęs asmuo turi kreiptis per 12 mėn. nuo teisės į laidojimo pašalpą atsiradimo dienos. Pašalpa išmokama per 24 valandas, kuomet prašymas yra pateikiamas ne vėliau kaip 10 dienų. Jeigu velionis gavo pensiją, neįgalumo ar kitą išmoką, tuomet reikėtų kreiptis ir į „Sodros“ specialistus. Jeigu asmuo mirė užsienyje, palaikų pervežimą organizavęs fizinis asmuo gali gauti paramą palaikams pervežti, jei jo vidutinės pajamos arba bendrai gyvenančių asmenų vidutinės pajamos neviršija 384 eurų. Parama skiriama faktinėms palaikų pervežimo išlaidoms padegti ir neturi viršyti 2160 eurų. Dėl paramos reikia kreiptis ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo teisės į šią paramą atsiradimo dienos“, - priduria E. Balčiūnienė.
Reikalingi dokumentai pašalpai gauti:
- Laidojančio asmens prašymas (pildomas savivaldybėje, seniūnijoje arba šių įstaigų interneto svetainėse pateiktos el. prašymo formos);
- Mirties liudijimas (originalas ir jo kopija), išskyrus atvejus, kai vaikas gimė negyvas;
- Laidojančio asmens pasas (asmens tapatybės kortelė, užsienio piliečiui - leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje);
- Jei Lietuvos Respublikos pilietis mirė užsienyje - užsienio valstybės atitinkamos įstaigos išduotas medicininis mirties liudijimas arba mirties liudijimas (išrašas iš mirčių registro), išverstas į lietuvių kalbą, ir mirusiojo pasas;
- Juridinio asmens įgaliojimas, jei laidojantis asmuo atstovauja ritualines paslaugas teikiančiai įmonei ar socialinės globos įstaigai.
Laidojimo namai: ką svarbu žinoti
Kreipiantis į laidojimo namus dėl velionio pašarvojimo ar kremavimo, būtina žinoti, kad svarbiausias dokumentas, kurį turėtumėte atsinešti su savimi, yra laikinoji medicininė pažyma, liudijanti artimojo mirties faktą. „Šią pažymą taip pat reikalinga pateikti šeimos gydytojui, kurios pagrindu bus išduotas pagrindinis dokumentas - medicininis mirties liudijimas.
Tik turint medicininį mirties liudijimą galima tvarkyti visus kitus, su laidojimu susijusius klausimus. Pavyzdžiui, prašyti leidimo laidoti kapinėse ar kreiptis dėl vienkartinės laidojimo pašalpos“, - įspėja specialistė.
Taip pat, atvykus į laidojimo namus, galite būti paprašyti ir kitų formalių dokumentų, mirties liudijimo, kad būtų galima gauti socialinę išmoką, jei tą patikėsite sutvarkyti laidojimo paslaugų įmonei, ir kitų būtinų dokumentų: „Visgi, didžiausias dėmesys yra skiriamas įsigilinimui, kokio atsisveikinimo norisi artimiesiems, kokie buvo mirusiojo lūkesčiai, koks buvo pats velionis, ką jis mėgo. Taip pat yra aptariamos ir finansinės galimybės šiems lūkesčiams išpildyti bei suorganizuoti atsisveikinimui.“
Be to, E. Balčiūnienė priduria, kad kreiptis į laidojimo namų darbuotojus galima visais atvejais: kai norima šarvoti mirusiojo kūną su karstu arba urna. Be to, daugelis nežino, kad krematoriume, prieš kremavimo atlikimą, taip pat galima atsisveikinti su mirusiuoju.
„Kreiptis į šios srities darbuotojus taip pat rekomenduojama ir tada, kai yra pageidaujama, jog visus organizacinius dalykus atliktų specialistai ir norima gauti visas paslaugas iš „vienų rankų“.
Jeigu su urna nėra poreikio atsisveikinti šarvojimo salėje, tuomet iš karto galima kreiptis į kremavimo bei kūno transportavimo paslaugas teikiančią įmonę, toliau atsisveikinimo su artimuoju ceremoniją bei vietą organizuojant patiems artimiesiems.
Net ir pasirinkus laidojimo įmonę, verta žinoti apie galimybę paslaugų krepšelį koreguotis savo nuožiūra, pavyzdžiui, laidojimo rūbus, floristikos paslaugas ar patikusią urną galima įsigyti iš kitų tiekėjų ar parduotuvių, jeigu esamas paslaugos teikėjas negali išpildyti esamų pageidavimų, lūkesčių“, - primena Eglė Balčiūnienė.
Laidojimas ir šeimos kapavietė
Dažnai dar būdami gyvi artimieji išreiškia savo valią būti laidojami nutikus nelaimei jų šeimos kapavietėje. Tokiu atveju, jeigu šeimos kapavietė jau yra, leidimas laidoti joje artimąjį yra išduodamas mirusiojo giminaičiams, sutuoktiniui (-ei) ir kitam laidojimą organizuojančiam asmeniui, pateikusiam rašytinį prašymą, mirties liudijimą ir kapavietę prižiūrinčio asmens prašymą ir / ar rašytinį sutikimą.
„Jeigu tose kapinėse šeimos kapavietės nėra, bus paskirta nauja vieta. Įprastai leidimas laidoti išduodamas laikotarpyje iki 24 valandų, dažniausiai tuo pačiu dokumentų pateikimo momentu, su sąlyga, jeigu yra laidojama į šeimos kapą ir jeigu yra duotas rašytinis sutikimas kapavietę prižiūrinčio asmens.
Tokiu atveju yra paprasta. Tais atvejais, kai nėra kapavietę prižiūrinčio asmens raštiško sutikimo, žmogus yra miręs, serga, išvykęs, nežinoma buvimo ar gyvenamoji vieta ir panašiai, leidimas laidoti turimoje šeimos kapavietėje išduodamas įrodžius mirusiojo giminystės ar santuokos ryšį su palaidotu asmeniu ir pateikus kitų šeimos narių, turinčių tokią pačią teisę į kapavietę, rašytinius sutikimus.
Čia terminas priklauso nuo to, per kiek laiko artimieji gali pateikti papildomus dokumentus ir gauti papildomus sutikimus. Taip pat, jeigu sutikimo suteikimas užtrunka, pavyzdžiui, asmuo žada atsiųsti sutikimą, bet tyčia vilkina procesą - leidimo suteikimo išdavimo terminas gali užsitęsti neprognozuojamą laiką. Jeigu to sutikimo visgi nepavyksta gauti arba asmuo nesutinka jo duoti, tuomet žmogui palaidoti yra skiriama nauja vieta.
Naujos kapavietės veikiančiose kapinėse skiriamos pagal kapinių planą eilės tvarka”, - išsamiai paaiškina E. Balčiūnienė.
Kapavietės būna įvairiausių dydžių: vienvietės, dvivietės arba šeimos. Tad pravartu žinoti, kad šeimos kapavietėje galima laidoti tik tris žmones su karstu vienas šalia kito. Daugiau artimųjų laidojimų „ant viršaus“ toje pačioje kapavietėje gali būti tik praėjus 25 metams: „Tačiau galima naujai laidoti urnas, nesvarbu, kiek laiko yra praėję po paskutinio laidojimo karstu.
Pavyzdžiui, tiek dabartiniam atvejui, tiek ateičiai, praktiškiausia mirus artimajam yra imti vienvietę ar dvivietę kapavietę visai šeimai, jeigu bus vykdomi kremavimai ir laidojimai urna. Vienvietėje kapavietėje galima palaidoti ir 25 urnas, o jeigu jos yra ekologiškos, suyrančios, tuomet iš viso jokių ribojimų dėl skaičiaus nėra. Ribojimai gali atsirasti nebent dėl užrašų ant paminklo iškalime.
Na, o naujos kapavietės reikia tada, jeigu esama kapavietė pilnai užpildyta, t .y. tarpe laidojimų nėra praėję 25 metai.“
Įkapės ir tradicijos
Įkapėmis, anot pašnekovės, yra vadinama mirusiojo apranga ir daiktai, kurie yra laidojami kartu su juo: rūbai, avalynė, kryželis, nosinaitė, asmeninis daiktas ar panašiai. „Kalbant apie įkapes, pavyzdžiui, rūbus, jie būna specialūs ir siūti atsižvelgiant, kad jais bus rengiamas miręs žmogus, tad rūbams keliami reikalavimai labiausiai yra iš funkcinės pusės, o visa kita - požiūrio klausimas.
Jau daug metų rinkoje didžioji dauguma rūbų yra siuvami iš sintetinių, pačių pigiausių ir prasčiausių audinių, kas yra ekonomiška, tačiau ne itin ekologiška. Ši tarša yra opi problema pasauliniu mastu. Vis daugiau kalbant apie tvarumą pasauliniu mastu, keičiantis žmonių sąmoningumui, natūraliai vis daugiau artimųjų pasidomi, kokiais rūbais bus rengiami jų brangūs žmonės ir vis daugiau jų išdrįsta ieškoti alternatyvų, t. y. rūbų iš natūralių, tvarių audinių“, - dalinasi savo susirūpinimu bei įžvalgomis kapų tvarkymo ir priežiūros paslaugų įmonės įkūrėja.
Be to, kartu su įkapėmis ar duobės kasimu, artimieji taip pat pasirūpina ir mediniu, laikinu paminklu, kuris stovi tol, kol bus pastatytas ilgaamžis akmeninis paminklas: „Taip artimieji turi daugiau laiko pasvarstymams, kaip kapavietę norėsis tvarkyti toliau.“
Eglė pastebi, kad norėdami laikiną paminklą keisti akmeniniu, artimieji dėl jo statymo į laidojimo namus kreipiasi praėjus 2-8 mėnesiams po laidotuvių, artėjant velionio mirties metinėms. „Esame turėję klientų, kurie dėl šio klausimo kreipėsi ir po 2 savaičių, ir klientų, kurie velioniui paminklą statė tik po 3 metų. Viskas priklauso nuo to, kaip kas yra tam pasiruošę.
Tačiau dažniausiai šį norą žmonės išreiškia dar prieš metines, kad jų metu paminklas jau stovėtų. Laikantis tradicijų, pirmiausia kapas tvarkomas yra praėjus 4 savaitėms po laidotuvių, o po to - praėjus keturiems mėnesiams. Visgi, įsivaizduokite, kuomet yra karštos vasaros dienos - gėlės neestetiškai atrodys jau ir po poros dienų. Tad klausimas, ar laikytis nuostatos, kad „taip turi būti, tokia tvarka, tradicija“ ar žvelgti į tai paprasčiau, humaniškiau ir tvarkyti kapavietę tada, kada akivaizdžiai, objektyviai yra reikalinga tą daryti.
Manyčiau, kad sprendimus, kurie susiję su artimojo netektimi, ypač su organizaciniais dalykais: kada tvarkyti kapą po laidotuvių, kaip jį rengti, verta priimti pasikliaujant tik savo vidine intuicija bei sveika nuovoka, o ne vien tradicija“, - nusišypso pašnekovė.
Ką daryti kaip galima greičiau
- Sudarykite planą, kaip iškraustyti artimo žmogaus daiktus
- Jei reikia, atšaukite arba peradresuokite komunalines paslaugas
- Praneškite finansinėms ir pilietinėms agentūroms
- Pasirūpinkite antkapiu
- Išvalykite namus
- Ištrinkite socialinės žiniasklaidos ir el. pašto paskyras
- Susisiekite su mokesčių administratoriumi
- Anuliuokite savo artimo žmogaus vairuotojo pažymėjimą
- Atšaukite narystes
- Atšaukite žurnalų, laikraščių mokamų portalų prenumeratas
- Išsiųskite padėkos laiškus
Šiame straipsnyje pateikiama informacija yra tik rekomendacinio pobūdžio. Kiekvienas atvejis yra individualus, todėl svarbu pasikliauti savo intuicija ir priimti sprendimus, kurie geriausiai atitinka Jūsų situaciją.