Artėjant naujiems mokslo metams, visuomenėje suaktyvėja diskusijos apie vaikų teises ir pareigas mokykloje. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindinius teisės aktus, reglamentuojančius šią sritį, atkreipsime dėmesį į dažniausiai kylančius klausimus ir iššūkius, susijusius su mokyklos nelankymu ir vaiko teisėmis Lietuvoje.
Why millions of students are chronically absent from schools in the U.S.
Teisinis Reglamentavimas
Vaiko teises ir pareigas mokykloje reglamentuoja įvairūs teisės aktai, pradedant Lietuvos Respublikos Konstitucija ir baigiant Švietimo įstatymu bei kitais poįstatyminiais aktais.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnyje nustatyta, kad asmenims iki 16 metų mokslas yra privalomas. Taip pat nurodoma, kad mokymas valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinėse bei aukštesniosiose mokyklose yra nemokamas.
Švietimo įstatyme detalizuojamos mokymo prievolės, nemokamo mokymo sąlygos bei kitos nuostatos. Įstatymas nuolat keičiamas ir papildomas, atsižvelgiant į besikeičiančius visuomenės poreikius ir iššūkius.
Vaiko Teisės ir Pareigos Mokykloje
Mokykloje vaikas turi ne tik teises, bet ir pareigas.
Pagrindinės vaiko teisės mokykloje:
- Teisė į kokybišką ir nemokamą (valstybinėse ir savivaldybių mokyklose) mokslą.
- Teisė į saugią ir sveiką aplinką.
- Teisė į pagarbą ir nediskriminavimą.
- Teisė reikšti savo nuomonę ir dalyvauti mokyklos gyvenime.
- Teisė į privataus gyvenimo apsaugą.
- Teisė į specialiąją pagalbą (jei tokia reikalinga).
Pagrindinės vaiko pareigos mokykloje:
- Lankyti mokyklą ir dalyvauti ugdymo procese.
- Gerbti mokytojus ir kitus mokyklos darbuotojus.
- Laikytis mokyklos vidaus tvarkos taisyklių.
- Mokytis sąžiningai ir siekti gerų rezultatų.
- Gerbti kitų mokinių teises ir orumą.
- Saugoti mokyklos turtą.
Iššūkiai ir Problemos, Susijusios su Mokyklos Nelankymu
Nepaisant teisinio reglamentavimo ir deklaruojamų teisių, praktikoje susiduriama su įvairiais iššūkiais ir problemomis, ypač susijusiomis su mokyklos nelankymu.
Mokyklos Nelankymas: Priežastys ir Pasekmės
Vis dar didelis mokyklos nelankančių vaikų skaičius. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, jų skaičius siekia 16-17 tūkst. vaikų iki 16 metų. To priežastys įvairios: socialinės, ekonominės, psichologinės. Vaikai praleidinėja pamokas dėl patyčių, sunkių emocijų ar kitų sunkumų.
Oficialiosios statistikos portale skelbiamais Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, praėjusiais mokslo metais mokyklos nelankančių vaikų skaičius ir vėl išaugo. Iš viso pernai Lietuvoje mokyklos nelankė 17,3 tūkst. mokyklinio amžiaus vaikų nuo 7 iki 15 metų - net tūkstančiu daugiau nei 2019-2020 mokslo metais. Prieš tai kelerius metus iš eilės mokyklos nelankančių vaikų buvo apie 16,5 tūkst. Praėjusiais mokslo metais daugiausia nelankė mokyklos septynmečių bei aštuonmečių. Ši problema aštriausia buvo didžiuosiuose miestuose - Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Pavyzdžiui, Vilniuje pernai nelankė mokyklos 3,1 tūkst. vaikų, kurių deklaruota gyvenamoji vieta buvo sostinėje. Beje, tai didžiausias rodiklis nuo 2009 m. Pagrindinė vaikų mokyklos nelankymo priežastis - išvykimas iš šalies. Ji nurodoma prie 13 tūkst. atvejų. Kas septintas nurodė socialines, psichologines ar kitų priežastis. Dar beveik 2 tūkst. vaikų nelankymo priežastys nėra žinomos.
Pasak S.Burvytės, visuomenė, švietimo sistemos atstovai vis dar nesuvokia, kad pagrindinė šios problemos priežastis yra tėvystės įgūdžių trūkumas: „Tėvai yra arčiausiai vaiko, todėl jeigu jie neugdo vaiko pasitikėjimo savimi, nesutvirtina savivertės, jei pagalbos reikia jiems patiems, problemos liks ir nulems mokyklos nelankymą. Deja, tėvams trūksta atsakomybės jausmo ir suvokimo, kad jie turi rūpintis savimi ir vaikais. O specialistai kol kas bando spręsti problemas, kurias sukelia tėvystės įgūdžių trūkumo pasekmės, nesuvokdami, jog vaikui neužtenka valandą pasikalbėti, jam reikia kasdienio bendravimo ir artimo ryšio.“
Tėvų Atsakomybė ir Naujosios Taisyklės
Tėvai (globėjai) privalo užtikrinti, kad vaikas lankytų mokyklą ir įgytų privalomąjį išsilavinimą. Už šios pareigos nevykdymą numatyta atsakomybė įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau, valstybė pirmiausia siekia padėti vaikui ir šeimai, o ne bausti tėvus.
Seimas jau priėmė Švietimo įstatymo pakeitimus, pagal kuriuos mokyklos privalės tą pačią dieną informuoti tėvus, kad jų vaikų nėra mokykloje, jeigu patys tėvai prieš tai nepranešė, jog jų atžalos dėl vienokios ar kitokios priežasties negali atvykti į pamokas. Mokyklos taip pat turės privalomai informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą apie tėvus, kurie neužtikrina vaiko teisės mokytis iki 16 metų. Tokiu būdu vaiko teisės, gavusios pranešimą, turės domėtis informacija, inicijuoti paslaugų teikimą, lankyti šeimą. Blogiausiu atveju už tokį nusižengimą tėvams ar globėjams gali būti skiriamas įspėjimas, 140-300 eurų administracinė bauda arba įpareigojimas lankyti specialius kursus.
Administracinių nusižengimų kodeksas nurodo, kad už tėvų vengimą leisti vaiką į mokyklą iki 16 metų ar kliudymą vaikui iki 16 metų mokytis pagal pradinio ar pagrindinio ugdymo programas, gali būti skiriamas įspėjimas arba 140-300 eurų dydžio bauda, o jei tai ne pirmas kartas, tuomet bauda išaugtų iki 280-600 eurų. Paprastai pirmą kartą skiriamas įspėjimas, o paskui einama prie baudų.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija rengia ministro įsakymą, kuris leistų tėvams pateisinti tik 5 praleistas mokymosi dienas per mėnesį - nesvarbu, ar pamokos praleidžiamos dėl ligos ar dėl kitos priežasties. Nuo rugsėjo sistema turėtų veikti trijų mygtukų principu. Jeigu vaikas neserga, bet nelanko pamokų, o tėvai jau išsėmė galimybes jas pateisinti, tuomet klasės vadovas turėtų įspėti apie prastą padėtį. Toliau nelankant pamokų ne dėl ligos, mokinys būtų svarstomas direktoriaus įsakymu sudarytoje Vaiko gerovės komisijoje ir šeima galėtų gauti įspėjimą jau iš šios komisijos. Pasikartojus tokiai pačiai situacijai trečią kartą mokykla privalėtų kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą dėl neužtikrinamos vaiko teisės mokytis iki 16 metų.
Kaip pasakoja Lietuvos gimnazijų asociacijos prezidentas D. Mockus, nuo rugsėjo sistema turėtų veikti trijų mygtukų principu. Jeigu vaikas neserga, bet nelanko pamokų, o tėvai jau išsėmė galimybes jas pateisinti, tuomet klasės vadovas turėtų įspėti apie prastą padėtį. Toliau nelankant pamokų ne dėl ligos, mokinys būtų svarstomas direktoriaus įsakymu sudarytoje Vaiko gerovės komisijoje ir šeima galėtų gauti įspėjimą jau iš šios komisijos. Pasikartojus tokiai pačiai situacijai trečią kartą mokykla privalėtų kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą dėl neužtikrinamos vaiko teisės mokytis iki 16 metų.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus vyresnioji patarėja Ugnė Klingerė teigia, kad jei vaikas dažnai ir nuosekliai imtų praleisti pamokas, dėl to nukentėtų jo pasiekimai ir mokykla dėl to kreiptųsi į vaiko teisių gynėjus, tokiu atveju vyktų į šeimą, kalbėtų su vaiku bei jo tėvais ir kartu ieškotų būdų kaip rasti geriausią sprendimą ir užtikrinti vaiko teisę į mokslą.
Per pirmąjį šių metų pusmetį Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba gavo 18 568 pranešimus apie galimai pažeidžiamas vaiko teises, iš jų 555 atvejai buvo susiję su galimai pažeista vaiko teise į mokymąsi.
Tėvų Nuomonės ir Iššūkiai Naujoms Taisyklėms
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja, anglų kalbos mokytoja Jurgita Kiškienė teigia, kad būtų geriau, jei tėvams būtų leidžiama pateisinti ne daugiau nei 3 dienas, nors kaip mama sako, kad kartais sunku susisiekti su šeimos gydytoju.
Tačiau, J. Kiškienės pastebėjimu, per atostogas vaikai atsilieka, savarankiškai nepasimoko, tuomet lieka spragos, kurias turi užkaišyti pedagogai.
Specialistų Nuomonės
Psichologų Nuomonė
Lietuvos psichologų sąjungos narė Alina Martinkutė-Vorobej atkreipė dėmesį, kad bet kokiais būdais bandoma priversti ugdymo įstaigas lankyti visus vaikus, nepriklausomai nuo priežasčių, dėl kurių vaikas nelanko. Tačiau kyla ir klausimas, kuo vadovaujantis mokykloms (ir VGK) priskiriamos lankomumo kontrolės funkcijos.
Politikų Nuomonė
Tuo tarpu švietimietė, Seimo narė prof. habil. dr. Vilija Targamadzė sako, kad atėjo metas vaikams ir jų tėvams priminti, kad mokytis ir eiti į mokyklą privalu - toks vaiko darbas.
Statistika
Šis „karas“ kol kas vis dar pralaimimas.
| Metai | Mokyklos nelankančių vaikų skaičius |
|---|---|
| 2019-2020 | ~16,500 |
| Praėję mokslo metai (prieš paskutinius) | 17,300 |
Vytauto didžiojo universiteto Švietimo akademijos docentė Sigita Burvytė sako, kad tokio elgesio priežastys skirtingos, o svarbiausia iš jų - tėvystės įgūdžių stoka.