Draugystė yra vienas iš svarbiausių dalykų mūsų gyvenime. Ji suteikia mums paramą, meilę ir bendrystę. Ką Jėzus pasakė apie buvimą drauge? Šiame straipsnyje panagrinėsime Jėzaus mokymus apie draugystę ir meilę vienas kitam.
Meilė kaip pagrindas
Jėzus pabrėžė meilės svarbą santykiuose.
Štai keletas svarbių aspektų:
- Mylėkime vieni kitus, nes meilė yra iš Dievo.
- O virš viso šito apsivilkite meile, kuri yra tobulumo raištis.
- Todėl, kaip Dievo išrinktieji, šventieji ir numylėtiniai, apsivilkite nuoširdžiu gailestingumu, gerumu, nuolankumu, romumu ir ištverme.
- Būkite vieni kitiems pakantūs ir atleiskite vieni kitiems, jei vienas prieš kitą turite skundą.
Jėzus sakė: "Tai mano įsakymas, kad mylėtumėte vienas kitą, kaip aš jus mylėjau." (Jono 15:12). Tai reiškia, kad turėtume mylėti kitus besąlygiškai, net jei jie to nenusipelno. Meilė turėtų būti nesavanaudiška ir pasirengusi aukotis dėl kitų.
Kaip mane Tėvas pamilo, taip ir Aš jus pamilau.
Bendrystės svarba
Jėzus mokė, kad svarbu būti kartu su kitais tikinčiaisiais. Jei dviese miega, vienas kitą šildo. Bet kaip sušilti vienam? Bendrystė suteikia mums paramą ir padrąsinimą. Jei vienas kristų, kitas jį pakeltų. Būdami kartu, galime padėti vieni kitiems augti tikėjime ir įveikti sunkumus.
Esame pašaukti keliauti drauge (sinodiškai): kalbėtis, kaip geriau ugdyti savo tikėjimą ir jį liudyti, atsiliepti į klebono kvietimą tapti pastoracinės tarybos nariais, tapti Dievo Žodžio skaitytojais, įsitraukti į vieną ar kitą parapijos choristų grupę, savanoryste ar pinigine auka prisidėti prie vargstantiems padedančios parapijos Carito veiklos, dalyvauti liturginėse procesijose, parapijoje organizuojamuose renginiuose ir padėti juos surengti.
Viešpats kalbėdavo su Moze veidas į veidą, kaip žmogus kalbasi su savo draugu.
Nenorėkite prarasti savo draugo ir tėvo draugo. Nelaimės dieną neik į brolio namus.
Draugystė - Katalikiški dalykai #13
Tikrasis draugas
Ar norite turėti tikrą draugą? Galiu Jums vieną pasiūlyti. Žinau Draugą, kuris artimesnis už brolį (Pat 18, 24). Pažįstu Tokį, kuris nori būti Jūsų draugu visą amžinybę, jei tik Jam leisite. Ar mums reikia draugo bėdoje? Toks yra Viešpats Jėzus Kristus. Šioje žemėje daugiausia poreikių iš visų kūrinių turi žmogus, nes jis yra nuodėmingas.
Ar Viešpats Jėzus privalėjo ateiti ir mus išgelbėti? Ne! Tai Jis darė laisva valia. Taip pasireiškė Jo meilė ir gailestingumas. Jis buvo maloningas ir atėjo mūsų neieškomas ir neprašytas. Ar norite turėti draugą, kuris galėtų visiškai patenkinti Jūsų poreikius? Tikroji draugystė turi būti matuojama darbais.
Tai, ką Viešpats Jėzus Kristus padarė žmonėms, yra tikras Jo draugiškumo mums įrodymas. Niekada niekas nebuvo toks maloningas ir tiek nesiaukojo dėl mūsų kaip Jis.
Jėzaus draugystės pavyzdžiai
| Asmuo | Jėzaus draugystės bruožai |
|---|---|
| Marija ir Morta | Jėzus dažnai lankydavosi jų namuose, bendravo ir mokė. |
| Petras | Jėzus buvo kantrus Petro atžvilgiu, nors šis Jį tris kartus išsižadėjo. |
| Lozorius | Jėzus verkė dėl Lozoriaus mirties ir jį prikėlė. |
Rembranto paveikslas „Lozoriaus prikėlimas“
Atverti širdį Dievo gailestingumui
Šios trys Luko evangelijos parabolės siekia atversti mūsų širdį ir atverti ją Dievo gailestingumui. Visose trijose parabolėse kartojamas džiaugsmo motyvas. Radęs pražuvėlę avį piemuo „su džiaugsmu“ dedasi ją ant pečių ir susikvietęs draugus bei kaimynus sako: „Džiaukitės drauge su manimi.“ Taip pat moteris, radusi drachmą, susivadina drauges ir kaimynes ir kviečia džiaugtis drauge. Sugrįžus sūnui palaidūnui tėvas kviečia džiaugtis, puotauti ir linksmintis.
Jėzus nori atverti mūsų širdis Dievo gailestingumui ne tik pasyviai, mokydamas priimti gailestingumą, bet ir aktyviai, ragindamas vykdyti gailestingumą vienybėje su Dievu.
Evangelistas Lukas pateikia dvejopą palyginimą, būdingą vyro ir moters gyvenimo patirčiai. Ypač anų laikų mąstysenai toks sudvejinimas nebuvo savaime suprantamas. Palyginimas apie pamestą drachmą paprastai gerokai rečiau minimas negu palyginimas apie pražuvėlę avį. Moters turimos dešimt drachmų nėra dideli pinigai, tačiau tai sudaro visą jos turtą. Iš kur ji galėjo gauti tuos pinigus? Gal uždirbo verpdama, o gal vestuvių metu šį kraitį jai slapčia įbruko motina… Kad ir kaip būtų, jai šis turtas labai brangus.
Taip ir Dievas ieško nusidėjėlio. Tam reikia šiek tiek pavargti, tačiau šis darbas yra niekis palyginti su džiaugsmu atradus nusidėjėlį. Jėzus žino, kaip elgiasi jo Tėvas, jis daro taip, kaip Tėvas. Jis žino, kad Tėvas jį palaiko, todėl Rašto mokytojai ir fariziejai negali jam nieko prikišti. Paklydęs žmogus Dievo nelaikomas per nieką, jo viltingai ieškoma, jis turi galimybių, apie kurias nei pats nenumanė.
Dievas geriau žino, ko vertas kiekvienas žmogus, taip pat ir vargšas, nereikšmingas, iš pažiūros negudrus žmogelis. Visas dangus džiaugiasi atsivertusiu nusidėjėliu.
Kaip užmegzti draugystę su Jėzumi?
Susidraugauti su Jėzumi gali atrodyti neįmanoma pirmiausia dėl to, kad nesame jo matę. Tačiau iš apaštalo Petro žodžių suprantame kai ką svarbaus. Pirmojo amžiaus krikščionims - šie irgi Jėzaus nepažinojo - jis rašė: „Nors ir nesate jo matę, jūs mylite jį. Nors dabar jo neregite, tikite juo“ (1 Pt 1:8).
Antras dalykas, mums neįmanoma su Jėzumi bendrauti. Kai meldžiamės, kalbamės su Jehova. Tiesa, melsdamiesi savo mintis išsakome Jėzaus vardu, tačiau ne pačiam Jėzui. Jis ir pats nenorėtų, kad jam melstumės. Kodėl galime taip tvirtinti? Todėl, kad meldžiamės tam, ką garbiname, o garbinti dera tik Jehovą (Mt 4:10).
Trečia, Jėzus gyvena danguje, todėl neturime galimybės būti jo draugijoje ir geriau jį pažinti. Kaip tad daugiau apie jį sužinoti? Aptarkime, ką galime daryti, kad taptume jo draugais ir kad ta draugystė nenutrūktų.
Kodėl svarbu būti Jėzaus draugais?
Tik būdami Jėzaus draugais galėsime būti Jehovos draugai. Kodėl taip teigiame? Pirmiausia todėl, kad Jėzus savo mokiniams pasakė: „Pats Tėvas jus myli, nes jūs mane mylėjote“ (Jn 16:27). Dar jis sakė: „Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane“ (Jn 14:6). Siekti Jehovos draugystės nepuoselėjant draugystės su Jėzumi būtų tas pat, kas mėginti įeiti į pastatą ne per duris. Ne be reikalo Jėzus palygino save su vartais (Jn 10:7). O iš ko dar suprantame, kad būdami Jėzaus draugais galėsime būti Jehovos draugai? Jėzus sakė: „Kas matė mane, matė ir Tėvą“, kitaip tariant, jis visu kuo buvo panašus į savo Tėvą (Jn 14:9). Vadinasi, kad pažintume Jehovą ir taptume jo draugais, turime pažinti Jėzų. Kuo geriau Jėzų pažinsime, tuo labiau mylėsime.
Ko galime tikėtis, jei būsime Jėzaus draugai?
Tik būdami Jėzaus draugais galime tikėtis, kad bus atsakyta į mūsų maldas. Nepakanka meldžiantis pabaigoje iš įpročio pridurti „Jėzaus vardu“ - turime pripažinti, kad Jehova į maldas atsako per jį. Jėzus apaštalams sakė: „Ko tik prašysite mano vardu, tai padarysiu“ (Jn 14:13). Nors tik Jehova klausosi mūsų maldų ir sprendžia, kaip į jas atsakyti, Jėzui jis yra pavedęs jo sprendimus įvykdyti (Mt 28:18). Be to, prieš atsakydamas į maldą Dievas žiūri, ar vadovaujamės jo Sūnaus duotais pamokymais, pavyzdžiui, tokiu: „Jeigu jūs atleisite žmonėms jų prasikaltimus, tai ir jūsų dangiškasis Tėvas atleis jums. O jeigu neatleisite žmonėms jų prasikaltimų, ir jūsų Tėvas neatleis jūsų prasikaltimų“ (Mt 6:14, 15).
Tiktai Jėzaus draugai turės naudos iš jo išperkamosios aukos. Iš kur tai žinome? Jėzus sakė, kad atiduos gyvybę už draugus (Jn 15:13). O kaip bus su daugybe Dievo tarnų, gyvenusių iki Kristaus? Jiems irgi reikės Jėzų pažinti ir pamilti.
Mums suteikta garbė skelbti gerąją naujieną apie Karalystę ir labai džiaugiamės, kad dirbti šį darbą galime drauge su Jėzumi. Kai Dievo Sūnus gyveno žemėje, jį pažinojo kaip didį Mokytoją. Kai grįžo į dangų, jis tapo bendruomenės galva ir nuo tada vadovauja gerosios naujienos skelbimo ir mokinių ruošimo darbui. Jėzus mato, kad kiek galėdami stengiamės padėti žmonėms pažinti jį ir jo Tėvą ir tas pastangas labai vertina. Vis dėlto be Jėzaus ir Jehovos pagalbos atlikti šio darbo mums nebūtų įmanoma.
Taigi, skaitydami Bibliją suprantame: kad pelnytume Dievo palankumą, turime mylėti Jėzų ir būti jo draugai. Jėzaus draugai būsime, jei:
- stengsimės gerai jį pažinti,
- mokysimės mąstyti ir gyventi taip, kaip jis,
- visokeriopai remsime jo pateptuosius brolius ir
- palaikysime Jehovos liudytojų organizacijos sprendimus.
Kaip tapti Jėzaus draugu?
- Stenkimės Jėzų pažinti. Daugiausia apie Jėzų sužinome skaitydami Evangelijas. Kai žmogus mąsto apie tai, kaip Jėzus gyveno ir kiek gera dėl kitų padarė, širdyje pajaučia jam meilę ir pagarbą. Pavyzdžiui, Dievo Sūnus su savo mokiniais nesielgė kaip koks šeimininkas su vergais. Jis atvirai su jais kalbėdavosi, drauge liūdėjo ir verkė (Jn 11:32-36; 15:15). Tuos, kurie atsiliepdavo į jo mokymą ir atsisakydavo blogų darbų, jis laikė draugais, - tą matė ir priešininkai (Mt 11:19). Jeigu elgsimės su kitais taip, kaip Jėzus elgėsi su savo mokiniais, tada tarpusavyje sutarsime, būsime viskuo patenkinti ir jausimės laimingesni.
- Mokykimės mąstyti ir gyventi taip, kaip Jėzus. Kad galėtume būti Jėzaus draugai, taip pat svarbu stengtis perprasti jo mąstyseną ir gyvenime ja vadovautis (1 Kor 2:16). Jėzus, pavyzdžiui, daugiau galvojo ne apie save, o apie tai, kaip žmonėms padėti (Mt 20:28; Rom 15:1-3). Turėdamas tokį požiūrį jis dėl jų aukojosi, buvo jiems atlaidus ir pernelyg nekreipė dėmesio į tai, kad kai kurie kalbėdavo apie jį pašaipiai (Jn 1:46, 47). Be to, Jėzus nesmerkdavo žmogaus už tai, kad šis kadaise buvo padaręs ką nors negera (1 Tim 1:12-14). Kad į kitus svarbu žiūrėti taip, kaip Jėzus, suprantame iš šių jo žodžių: „Jei vieni kitus mylėsite, visi matys, kad esate mano mokiniai“ (Jn 13:35). Tad ar sekame Jėzaus pavyzdžiu?
- Visokeriopai remkime Kristaus brolius. Jėzaus akimis, visa, ką darome dėl dvasia pateptų jo brolių, darome dėl jo paties (Mt 25:34-40). Kaip galime pateptuosius palaikyti? Aktyviai dalyvaudami evangelizacijos ir Kristaus mokinių ruošimo darbe, - tai visų krikščionių pareiga (Mt 28:19, 20; Apd 10:42). Geroji naujiena turi būti paskelbta visame pasaulyje, todėl be brolių ir sesių, Jėzaus prilygintų „kitoms avims“, pagalbos dvasia pateptieji vieni negalėtų tokios užduoties įvykdyti (Jn 10:16).
- Palaikykime pasaulinės Jehovos liudytojų organizacijos sprendimus. Jėzaus draugai būsime, jei pripažinsime, kad jis yra bendruomenės galva, ir bendradarbiausime su broliais, kurie mumis rūpinasi. Pavyzdžiui, kad Karalystės salės būtų naudojamos efektyviai, kai kurios bendruomenės buvo sujungtos, taip pat pakoreguotos jų teritorijos. Taip organizacija sutaupė nemažai suaukotų lėšų. Suprantama, dėl tokio sprendimo kai kuriems teko pereiti į kitą bendruomenę, nors savojoje, galimas dalykas, tarnavo daug metų ir prie bendratikių buvo labai prisirišę.
Dvasia patepti Dievo tarnai ateityje drauge su Jėzumi karaliaus iš dangaus. Jie viliasi, kad su juo galės būti per amžius - jį matyti, su juo bendrauti ir džiaugtis jo draugija (Jn 14:2, 3). Jėzaus meilės, dėmesio netrūks ir tiems, kurie jo ir Jehovos dėka gyvens žemėje (Iz 9:6, 7).
Būti Jėzaus draugais - tikras džiaugsmas. Mes žinome, kad jis mus myli ir visaip palaiko. Turime viltį gyventi amžinai. Be to, draugystė su Jėzumi laiduoja draugystę su jo Tėvu, Jehova, - šito trokštame labiausiai.