Būti atsakingam prieš savo tėvynę - tai daugialypis ir nuolat kintantis konceptas, kuris apima ne tik meilę savo šaliai, bet ir aktyvų dalyvavimą jos gyvenime, rūpinimąsi jos gerove ir pasirengimą ją ginti. Demokratinėje šalyje egzistuoja skirtingi požiūriai, kas yra patriotizmas.
Karas į pirmą vietą iškėlė kovą, pasipriešinimą, tačiau patriotizmas suprantamas ir kaip tėvynės, kalbos, kultūros meilė, didžiavimasis savo valstybe. Anot Vandos Zaborskaitės, „[p]atriotizmas - gražus ir išdidus žodis. Jis ateina pas mus apsisiautęs romėniška toga, atsinešdamas su savim romėniškųjų dorybių - narsumo, santūrumo, pilietiškumo - spindesį.
Su lotynišku žodžiu patria ‘tėvynė’ susijęs naujųjų laikų žodis patriotizmas. Jį sukūrė Didžiosios prancūzų revoliucijos epocha. Nebe ištikimybė valdovui tampa tautos ir valstybės katalizatoriumi, o ištikimybė ir meilė tėvynei.
Patriotizmo Istorinės Interpretacijos
Viktorija Daujotytė patriotizmo skatinimo apraiškų įžvelgė dar Donelaičio kūryboje: „Kristijono Donelaičio „Metuose“, lietuviško poetinio žodžio pradžių pradžioje, sušvinta tautos sąmonės ir savigarbos balsas: lietuvis, savo gimtosios žemės šeimininkas, neturi gūžtis prieš ateivius, nors jie ir stipresni karaliaus parama ir savo įžūlumu; jis turi rūpintis išlikti savimi, branginti savo kalbą, papročius, dorovę; nemėgdžioti ateivių, neapsimetinėti, nesilankstyti galingesniam ir turtingesniam.“
Simono Daukanto žvilgsnis grimzdo į tautos praeities amžius. Didžiavimasis tautos nueitu keliu, jos išsaugota darbų, būdo ir žygių atmintis yra atrama tautos dabarčiai, jos ateities viltims. Iš S. Daukanto tradicijos išaugę Vinco Kudirkos žodžiai „Iš praeities Tavo sūnūs te stiprybę semia“.
Antano Baranausko poezija švytėjo pasigėrėjimu gimtąja kalba, džiaugsmu, kad gali jąja kalbėti ir nusakyti tėvynės grožį (ten pat). Apie patriotizmą daug rašė tarpukario filosofai S. Šalkauskis ir A. Maceina.
Tarpukario Filosofų Įžvalgos
Abu teigė, labai svarbu yra tautinis auklėjimas. S. Šalkauskiui patriotizmas yra dorinė pareiga, darbas, tobulinimosi ir pažangos veiksnys, A. Maceinai - veiklumo pradas, verčiantis tobulinti save ir savo tautą, kūrybos stimulas. Jis skyrė kelis patriotizmo požymius: prisirišimas prie gimtosios žemės, tautos praeities pažinimas, tautinio idealo meilė, t. y. meilė ne tokiai tėvynei, kokia ji yra, bet tokiai, kokia ji turi būti (Maceina 1934).
Panašią patriotizmo sampratą skleidė Sąjūdis ir atkurtos Lietuvos politikai bei šviesuomenė. Vytautas Landsbergis patriotizmą, įvardytą kaip tėvynės meilė, siejo su tikėjimu ir krikščioniškąja religija. Andrius Kubilius tapatino patriotizmą su pasipriešinimu sovietiniam režimui, protesto veiksmais ir neblėstančiu laisvės troškimu. Dalia Grybauskaitė pabrėžė šalies karinį pasirengimą ir gynybą.
Jos manymu, kariuomenė yra tarytum „tikrojo patriotizmo pavyzdys“, nes apima visą kompleksą vertybių, sudarančių tėvynės meilės branduolį: ištikimybė, drąsa, pasididžiavimas ir pagarba savo šaliai. Valdas Adamkus vadino patriotizmą „natūralia mūsų brandos dalimi“.
Čia vėl noriu pacituoti Vandą Zaborskaitę, kad laikui bėgant „patriotizmo sąvoka įgauna konkretų turinį. Ji turtėja ir pildosi slenkant istoriniam laikui ir gausėjant tautos istorinei patirčiai“ (Zaborskaitė 1992).
OLIMPIADA KORUPCIJA DEBILŲ PROCENTAS | Arūnas Valinskas 20260213
Patriotizmas Šiandien
Atgavus Nepriklausomybę patriotizmas buvo vertinamas nevienareikšmiškai: dar nepamirštos pokario partizanų aukos ir jų patriotinė dvasia, bet gyvas ir sovietiniais laikais lietuviams per prievartą kištas „tarybinis patriotizmas“, „karinis patriotinis auklėjimas“, tad į patriotizmą žiūrėta skeptiškai.
Būta ir patriotizmo niekinimo bangos, kai 1-ame šio amžiaus dešimtmetyje pasipylė A. Šliogerio pasakytos frazės „Patriotas - idiotas“ interpretacijos. Vieni ja remdamiesi tyčiojosi iš tų, kurie kalbėjo apie tėvynės meilę, kiti bandė įrodyti, kad filosofo posakio negalima suprasti tiesiogiai.
Šiam straipsniui atrinkti jau XXI a. antrojo dešimtmečio pavyzdžiai, kai primirštas sovietinis patriotizmas, nuslūgęs Nepriklausomybės įkvėptas ir pakylėtas patriotizmas, rečiau valkiojama frazė „Patriotas - idiotas“, lietuviai gyvena normalų demokratinės šalies gyvenimą ir, atrodo, svarbesnės turėtų būti kitos vertybės.
2013 m. profesorius A. Gumuliauskas rašė: Patriotizmas pirmiausia prasideda nuo pagarbos, meilės savo šeimai, savo gimtinei, o vėliau jis virsta į atsidavimą savo valstybei. Šiandien patriotizmas - tai naujos Lietuvos kūrimas.
2021 m. muzikologė A. Pakarklytė duodama interviu pirmiausia nubrėžė sąvokos ribas. Jos įsitikinimu, patriotizmas pasireiškia realiu veiksmu arba poelgiu. Jis įrodomas ne žodžiu, ne širdute socialiniame tinkle ir ne užsakyto kūrinio parašymu. Man patriotiška atrodo, kai, pavyzdžiui, Mirga Gražinytė-Tyla laisva valia į programą su Niujorko Metropoliteno operos orkestru įtraukia Juozo Naujalio „Svajonę“.
2021 m. D. Gudzinevičiūtė teigė: Mano nuomone, patriotizmas - ne tik ant balkono krašto pakabinta vėliava. Tai darbas valstybės labui ir augimui, įsipareigojimas būti aktyviu, socialiai atsakingu piliečiu, pastangos skleisti žinią apie šalies istoriją ir jos laimėjimus. Lietuvos garbę tarptautinėse varžybose ginantys atletai dirba labai sunkiai, kad mūsų šalies vardas ir pergalės skambėtų visame pasaulyje. Manau, lietuviai yra patriotiška tauta. Gal todėl, kad vis dar prisimename, kokia yra laisvės kaina, ir ją vertiname.
Patriotizmas ir Nacionalizmas: Skirtumai
2016 m. net vyko apklausa „Kuo patriotizmas skiriasi nuo nacionalizmo“. Atsakymai glumina: nežinau; nežinau, niekuo; patriotizmas yra viso labo labiau politiškai neutrali sąvoka, maskuojanti tą pačią nacionalistinę ideologiją; vergavimas, tik kitais tikslais.
Jaunimo Požiūris į Patriotizmą
2018 m. karo istorikas Valdas Rakutis pastebėjo, kad jei suaugusieji bijo patriotizmo, tai kaip jį gali perduoti jaunajai kartai: Didžiausia bėda ta, kad mes, suaugusieji, patys bijome būti patriotiški, todėl nutraukiame tradicijas ir vaikams tiesiog nebelieka jokio pavyzdžio. Drovimės garsiai kalbėti apie tautiškumą.
Galbūt dėl iš viešosios socialinės erdvės skindančio naratyvo ir atrodė, kad patriotizmo sąvoka kiek priblėsusi, jaunimas labiau akcentuoja laisvę, saviraišką, lygybę, bet mano 2017 m. atlikta universiteto studentų apklausa parodė, kad jaunimui patriotizmas yra meilė, pagarba, darbas, pasiaukojimas savo tėvynei ir tautai.
Patriotizmas sietas su pilietiškumu, tėvynės ir jos kalbos, kultūros, istorijos puoselėjimu, pasididžiavimu savo šalimi, valstybiniais simboliais. Tai rūpinimasis tėvyne ir jos gerove, pasiryžimas ją ginti iškilus pavojui, gyvenimas savo šalyje, atsidavimas jai, valstybinių, tautiškų švenčių šventimas.
Patriotizmas suvoktas kaip jausmas, vertybė, tikėjimas, sąsaja, ištikimybė, laisvė, kalba, šalies aukštinimas ir garsinimas.
Karo Įtaka Patriotizmo Sampratai
Prasidėjus Rusijos sukeltam karui, patriotizmo sąvoka grįžo su nauja jėga ir vertinimu. Tai paskatino ukrainiečių ryžtas ir užsidegimas ginti savo ir Europos laisvę. „Niekam nekyla abejonių. Mano 2022 m. pavasarį pakartotoje studentų apklausoje daugiausiai atsakymų - kad patriotizmas yra kova, priešinimasis, gynimas.
Karas Ukrainoje į pirmą vietą iškėlė kovą už tėvynę, priešinimąsi okupantams, tėvynės gynimo svarbą. Šie trys aspektai verčia jaunimą atsigręžti į tėvynės istoriją, praeitį, kovas už laisvę, prisiminti partizanus ir kitas asmenybes, kovojusias už Lietuvą. Šiame kontekste daug svarbesni tampa ir valstybės simboliai, valstybinės šventės, laisvės sąvoka.
Šalies gynimas suvokiamas ir kaip pasipriešinimas okupantams, ir kaip garbės gynimas, savo identiteto saugojimas. Šalia gynimo visada iškyla ir kova (kova už valstybę man yra didžiausias patriotizmo pavyzdys; kova už tautines vertybes; kova už laisvę). Kartojasi tos pačios vertybės valstybė, tauta, bet prisideda ir laisvė.
Kaip ir prieš penkerius metus, jaunimui patriotizmas neatskiriamas nuo tėvynės meilės, pagarbos, pasiaukojimo ir kalbos.
| Metai | Apklausa | Pagrindinė išvada |
|---|---|---|
| 2017 | Universiteto studentų apklausa | Patriotizmas yra meilė, pagarba, darbas, pasiaukojimas savo tėvynei ir tautai |
| 2022 | Pakartota studentų apklausa | Patriotizmas yra kova, priešinimasis, gynimas |
Pilietinis Ugdymas ir Patriotizmas
Kaip matyti iš anksčiau pateiktų minčių, patriotizmo reikia mokyti: šeimoje savo pavyzdžiu, mokykloje, žinoma, ne paskutinė vieta tenka ir politikų bei visuomenininkų kalboms.
Atkreiptinas dėmesys, kad į klausimą Kur išgirdo apie patriotizmą? didžioji dalis studentų, tai yra 60 %, atsakė, kad pagrindinis šaltinis, iš kur semiasi žinių apie patriotizmą ir paties patriotizmo, yra mokykla, ypač istorijos ir lietuvių kalbos pamokos.
Be jau minėtų pamokų, dar prisideda ir pilietinio ugdymo pamokos, bei, kaip matyti, ir pilietinės organizacijos: Patriotizmas dažniausiai yra skatinamas valstybės, todėl daug dėmesio tam buvo skirta ugdymo įstaigoje: pilietiškumo pamokose buvo aptariamas patriotizmas, jo svarba.
Iš atsakymų matyti, kad sąvokos sampratai įtaką daro skaitoma literatūra, filmai, ir muzika prisideda prie patriotizmo ugdymo ar bent jau suvokimo.
Taigi, patriotizmas niekur nedingo, tik demokratinėje šalyje egzistuoja skirtingi požiūriai. Karas į pirmą vietą iškėlė kovą, pasipriešinimą, tačiau ir šiandien patriotizmas suprantamas kaip tėvynės, kalbos, kultūros meilė, didžiavimais savo valstybe. Ypač svarbu, kad taip mąsto jaunimas.