Sąvoka „autoritetas“ yra plačiai aptariama įvairiuose kontekstuose, nuo jaunimo kalbos iki politinių ir religinių diskusijų. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kas yra autoritetas, kokios jo formos ir kaip jis suvokiamas šiuolaikiniame pasaulyje.
Hannah Arendt
Autoritetas Jaunimo Kalboje
Jaunimo kalboje žodis "autoritetas" dažnai vartojamas ironiškai arba šmaikščiai, nukrypstant nuo oficialios reikšmės (žmogus ar institucija, turinti įtakos, pagarbą).
- Ironiškas pagyrimas - kai kas nors pasirodė įspūdingai, "išpūstai" arba pasiekė kažką, kas atrodo per daug rimta arba pernelyg ambicinga.
- Sarkastiškas apibūdinimas - pabrėžti, kad žmogus save laiko svarbiu, nors tai gali būti perteklinis pasipūtimas.
- Kontekstinis nusistatymas - gali reikšti tiesiog "geras/įdomus/įspūdingas" priklausomai nuo situacijos.
Pavyzdžiui, "Šitas džemperis - autoritetas!" Svarbu suprasti, kad šis žodis dažnai vartojamas tarp draugų, juokais, ir retai reiškia tikrąją autoriteto reikšmę. Intonacija ir kontekstas čia yra raktas - jei sakoma su šypsena ar juokais, tai greičiausiai yra linksmas, o ne rimtas apibūdinimas.
Autoriteto Krizė Moderniame Pasaulyje
Trumpa šiuolaikinės filosofijos istorija – kaip šiuolaikinė mintis sukūrė autoritetą
Svarbiausias šios krizės simptomas, parodantis jos gilumą ir rimtumą, yra tas, kad ji apėmė tokias ikipolitines sritis kaip vaikų globa ir auklėjimas, kur autoritetas plačiausia prasme visada buvo priimtas kaip natūrali būtinybė, akivaizdžiai nulemta tiek natūralių poreikių, vaiko bejėgiškumo, tiek politinės būtinybės, egzistuojančios civilizacijos tęstinumo, kuris gali būti užtikrintas tik tada, kai ką tik gimusieji įvedami į jau esantį pasaulį, į kurį atėjo kaip svetimieji. Dėl tokio paprasto ir elementaraus dalyko ši autoriteto forma politinės minties istorijoje buvo įvairiausių autoritarinių valdžios formų modelis, tad ir tas faktas, kad toks ikipolitinis autoritetas, reguliavęs santykius tarp suaugusiųjų ir vaikų, mokytojų ir mokinių, nebėra tvirtas, parodo, kad visos senosios, laiko pašventintos autoritarinių santykių metaforos ir modeliai prarado savo įtikinamumą.
Autoriteto Esminiai Aspektai
Autoritetas visada reikalauja paklusnumo, todėl jis dažnai painiojamas su tam tikra galios ar prievartos forma. Tačiau autoritetas neapima išorinių prievartos priemonių naudojimo; kur naudojama jėga, paties autoriteto nebėra. Kur naudojami argumentai, autoritetas negalioja. Priešais egalitarinę įtikinėjimo tvarką stovi autoritarinė tvarka, kuri visada yra hierarchinė. Jeigu autoritetas apskritai apibrėžtinas, tada jis turi būti priešpriešintas tiek prievartai jėga, tiek įtikinėjimui argumentais.
Autoriteto Praradimas
Istoriniu požiūriu mes galime sakyti, kad autoriteto praradimas yra tik galutinė, nors ir lemtinga, fazė tokios raidos, kuri per amžius pirmiausia pagraužė religiją ir tradiciją. Tačiau išnykus autoritetui moderniajai epochai būdinga universali abejonė įsiveržė ir į politikos sritį, kur dalykai ne tik įgyja radikalesnę išraišką, bet ir pasižymi realybe, būdinga tik politikos sričiai.
Kas anksčiau buvo dvasiškai svarbu galbūt tik nedaugeliui, dabar tampa kiekvieno ir visų rūpesčiu. Tardama, kad neketinu aptarinėti „autoriteto apskritai“, o tik labai specifinę autoriteto sampratą, vyravusią mūsų istorijoje, aš norėjau užsiminti apie tam tikrus skirtumus, kuriuos mes linkę ignoruoti, pernelyg radikaliai kalbėdami apie mūsų laikmečio krizę, ir kuriuos aš galbūt galiu lengviau paaiškinti tarpusavyje susijusios tradicijos ir religijos sampratos terminais.
Taigi nenuneigiamas tradicijos praradimas moderniajame pasaulyje visai neimplikuoja praeities praradimo, nes tradicija ir praeitis nėra viena ir tas pat, kaip norėtų mus įtikinti, viena vertus, tradicijos gerbėjai ir, kita vertus, progreso gerbėjai - ir visai nesvarbu, kad pirmieji smerkia tokią dalykų padėtį, o antrieji ją sveikina. Gali būti taip, kad tik dabar praeitis atsivers mums su neįtikėtinu šviežumu ir pasakos dalykus, į kuriuos niekas dar nepajėgė įsiklausyti. Mums gresia užmarštis, o tokia užmarštis - jau nekalbant apie patį turinį, kuris galėtų būti prarastas, - reikštų, kad, žmogišku požiūriu, mes galime save nuskurdinti vienu matmeniu, žmogaus egzistencijos gelmės matmeniu.
Panašiai ir su religijos prarastimi. Nuo Pascalio ir, net labiau, nuo Kierkegaard‘o į tikėjimą buvo įdiegta abejonė, ir modemus tikintysis savo tikėjimą privalo nuolat saugoti nuo abejonių; ne krikščioniškasis tikėjimas savaime, bet krikščionybė (ir, žinoma, judaizmas) moderniojoje epochoje persmelkta paradoksų ir absurdų. Ir jeigu kas nors kita gali atsilaikyti prieš absurdą - galbūt filosofija, - religija tikrai ne. Tačiau šis tikėjimo į institucinės religijos dogmas praradimas nebūtinai implikuoja tikėjimo praradimą ar net krizę, nes religija ir tikėjimas ar tikėjimas (belief) ir tikyba (faith) jokiu būdu nėra tas pat. Tik tikėjimas, o ne tikyba, iš esmės panašus į abejonę ir nuolat jai atviras. Mano galva, panašias išlygas reikia taikyti ir moderniajai autoriteto prarasčiai.
Autoritetas, grindžiamas įkūrimu praeityje kaip nepajudinamu kertiniu akmeniu pasauliui suteikė pastovumą ir tvarumą, kuris reikalingas žmonėms kaip tik dėl to, kad jie yra mirtingi - netvariausios ir bergždžiausios mums žinomos būtybės. Prarasti autoritetą tolygu prarasti pasaulio pagrindą; jį praradus, pasaulis iš tikrųjų pradėjo svyruoti, vis greičiau keistis ir transformuotis iš vieno pavidalo į kitą, tarsi mes gyventume ir grumtumės su protėjišku universumu, kur bet kas kiekvieną akimirką gali tapti beveik bet kuo.
Autoritetas Santykiuose Tarp Žmonių
Šioje knygoje nagrinėjamas autoritetas nusako santykį tarp žmonių. “Mokiniai klauso mokytojo, kuris jiems yra autoritetas“. Šiam santykiui reikalingas dar vienas elementas - tai sritis. Kai iš principo viską, ką sako ir kas priklauso autoriteto sričiai, aš pripažįstu ir priimu, kaip teisinga. Nei vienas asmuo jokioje srityje negali būti autoritetu pats sau. Čia dažnai klystama manant, kad jei jau esu kažkam autoritetas, tai tas kažkas nebegali būti autoritetu man. Aišku, kad gali, tik kitoje srityje. Ar gali vaidmenys pasikeisti? Žinoma, kad gali. Ne veltui sakoma, kad geriausias mokytojo darbo rezultatas, kai mokinys pranoksta mokytoją. Nei vienas žmogus nėra autoritetas kitam visose srityse.
Autoritetas Kaip Moralinis Idealas
Matyt, autoritetas yra ne tiek žinių, kiek moralinė kategorija. Tai ne mokslininkas ar koks poetas, bet išminčius. Autoritete ieškoma moralinio idealo, tokio mahatma, t. y. didelės siela, į kurią telpame mes visi.
Autoriteto Tipai Pagal M. Weberį
Pagal kitiems žmonėms daromą poveikį vokiečių sociologas M. Weberis skyrė tris autoriteto tipus:
- Racionalusis - paaiškinamas ir suprantamas, jį galima pagrįsti protu.
- Tradicinis - įteisina papročiai.
- Charizmatinis - siejamas su tikėjimu maginėmis galiomis, Dievo malone ar panašiai.
Autoriteto Tipai Pagal E. Frommą
Jungtinių Amerikos Valstijų psichologas E. Frommas skyrė du autoriteto tipus:
- Racionalusis - pozityvus, pagrįstas kompetencija ir pagarba jai; pripažįstami vertinimai ir kritika.
- Iracionalusis.
Dievo Autoritètas
Krikščioniškoji pasaulėžiūra taip pat pabrėžia žmogaus autoriteto būtinumą. Ne taip, kaip modernūs, emancipuoti pasaulėvaizdžiai, Biblija pradeda tuo, kad apie žmogų, puolusį Edeno sode, neleidžia manyti kaip apie gerą iš prigimties. Nepadėtų net ir tai, jeigu žmogus augtų bei bręstų be jokios pašalinės įtakos. Mums reikia autoritetų ir mes juos surandame.
Visas autoritetas galiausiai remiasi transcendencija, - taip sako filosofas Karlas Jaspersas. Be sąryšio su Dievu žmogaus autoritetas greitai virsta komandomis ir prievarta, žmonių niekinimu, nelaisve ir tironija. Tikras autoritetas yra tik tas, kurio pradas yra Dieve. Dievas sukūrė žmogų, ir žmogus yra į Dievą orientuotas.
Sekant bibline samprata, nėra tokio žmogaus, kuris pilna to žodžio prasme būtų autonomiškas ir visiškai laisvas nuo Dievo. Dievas, kaip tai mums nedviprasmiškai aiškiai nuo pirmojo iki paskutiniojo puslapio atskleidžia Biblija, yra aukščiausias, absoliutus ir neginčytinas autoritetas. Kitaip ir negalėtų būti, jeigu jau Dievas yra tikras Dievas. Jis turi absoliutų pranašumą tiek brandumu, tiek ir užimama padėtimi. Aukštesnės instancijos kaip jo - visažinio Kūrėjo ir viso pasaulio Globėjo - negali būti. Jis yra Pirmasis ir Paskutinysis, Aukščiausiasis, ir negali būti jokio kito asmens virš jo, kuris nors iš tolo būtų į jį panašus. Jis yra karalių Karalius ir dievų Dievas, ir turi visą valdžią danguje ir žemėje.
Dievo Gailestingumas ir Meilė
Dievas yra gailestingumo Dievas. Tai labai įspūdingai patvirtinta daugelyje Biblijos vietų. Dievo gailestingumas dar nereiškia, kad jo įsakymų ir normų nepaisymas palieka be pėdsakų. Tačiau Dievas „ilgai dūsauja“ dėl savo dažnai nepaklusnių vaikų. Jis kantrus su jais ir norėtų, kad jie atsiverstų.
Taip pat ir meilė yra neatskiriama nuo Dievo esaties. Ji turi lemiamą vaidmenį apibrėžiant Dievo kaip autoriteto ir žmogaus santykius. Dievą Paulius vadina „ramybės ir meilės Dievu“. Graikiškas žodis, giminingas visoms su žodžiu „meilė“ susijusioms reikšmėms, yra agapė. Nors agapė tarsi ir neatsiremia į jausmus, jie ten vis dėlto yra. Agapė - tai meilė, kuri remiasi ne jausmais, ne simpatija ar antipatija, bet sąmoningu apsisprendimu palaikyti kitą.
Paklusnumas Dievui
Biblinis reikalavimas paklusti aiškiai atskleidžia tai, jog Dievui nelabai terūpi, kad su jo autoritetu būtų skaitomasi tik kaip su įsakinėjančia valdžia. Mozės įstatymo eilutėse, kuriomis Izraelio tauta bus graudenama paklusti Dievo įsakymams, atskleidžiama tokia mintis: „…nes Viešpats, jūsų Dievas, bando jus, kad sužinotų, ar jūs iš tikrųjų mylite Viešpatį, savo Dievą, visa savo širdimi ir siela. Čia kalbama apie meilės ryšį.
Autoriteto Sampratos Apibendrinimas
Apibendrinant, autoritetas yra daugialypė sąvoka, apimanti galią, įtaką, moralę ir tradicijas. Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame tradiciniai autoritetai praranda savo įtaką, svarbu permąstyti, kas yra autoritetas ir kaip jis veikia mūsų gyvenimus. Dievo autoritetas, kaip aukščiausias moralinis kompasas, gali būti atrama ieškant tikrojo autoriteto.
| Tipas | Apibūdinimas | Pavyzdys |
|---|---|---|
| Racionalusis (Weberis) | Paaiškinamas ir suprantamas, pagrįstas protu | Mokslininkas, pateikiantis įrodymais pagrįstas teorijas |
| Tradicinis (Weberis) | Įteisintas papročiais ir tradicijomis | Karalius, paveldėjęs sostą |
| Charizmatinis (Weberis) | Siejamas su tikėjimu maginėmis galiomis ar Dievo malone | Religinis lyderis, turintis didelį sekėjų ratą |
| Racionalusis (Frommas) | Pozityvus, pagrįstas kompetencija ir pagarba | Patyręs gydytojas, kurio nuomonė gerbiama |
| Iracionalusis (Frommas) | (Apibrėžimas nepateiktas) | - |
tags: #ka #reiskia #buti #autoritetas