Ką turi mokėti ketvirtokas?

Lietuvių kalbos ir literatūros dalyko paskirtis - suteikti mokiniams lietuvių kalbos ir literatūros (kultūros) pagrindus, padėti ugdytis kalbėjimo, klausymo, skaitymo, teksto analizės ir interpretacijos bei rašymo įgūdžius, gebėjimą reikšti mintis raštu ir žodžiu taisyklinga lietuvių kalba, supažindinti mokinius su Lietuvos, Europos ir pasaulio literatūra bei kultūra.

Literatūrinis ugdymas padeda mokiniams suprasti literatūrą kaip žodžio meną, savęs ir pasaulio pažinimo priemonę, ugdytis savarankiško skaitymo įgūdžius ir pomėgį skaityti, gebėjimą analizuoti ir interpretuoti įvairių žanrų tekstus, formuotis estetinį skonį.

Literatūrinio ugdymo metu mokiniai įgyja emocinės patirties, pažįsta Lietuvos ir pasaulio literatūros (kultūros) tradiciją, lietuvių literatūros, tautosakos savitumą ir sąveiką su kitų tautų literatūra bei kultūra, literatūros rūšių ir žanrų specifiką.

Nagrinėdami lietuvių ir kitų tautų literatūrinį bei kultūrinį palikimą, pažindami kalbą kaip socialinį kultūrinį reiškinį, mokiniai suvokia istorinės atminties, tradicijų, kalbos vertę, asmeninio indėlio į kultūros kūrimą prasmę, ugdosi dialogu, atsakomybe, kūrybiškumu pagrįstą santykį su savosios kultūros tradicija, pagarbą bei atvirumą kitoms kalboms ir kultūroms.

Lietuvių kalbos ir literatūros pamokose ugdomas gebėjimas tinkamai dalyvauti diskusijoje, argumentuotai išsakyti savo nuomonę, išklausyti ir gerbti kitus, apginti savo požiūrį, nepažeidžiant kitų ir savo paties orumo, prisiimti atsakomybę už savo tekstus.

Analizuojant ir interpretuojant bei kuriant sakytinius ir rašytinius tekstus, ugdomas kūrybiškumas, vaizduotė, lavinami analitiniai įgūdžiai, kritinis mąstymas.

Lietuvių kalbos ir literatūros dalykas atveria įvairių integracijos su kitais dalykais - istorija, daile, muzika, etika, užsienio kalbomis, pilietiškumo pagrindais ir kt. - galimybių.

Programoje pateiktos pasiekimų sritys yra bendros visoms klasėms nuo 1 iki IV gimnazijos, kiekvienam koncentrui (1-2 klasės, 3-4 klasės, 5-6 klasės, 7-8 klasės, 9-10 ir I-II gimnazijos klasės, III-IV gimnazijos klasės) numatyti konkretūs kiekvienos srities pasiekimai, suformuluoti atsižvelgiant į vaiko raidos ypatumus ir įgytą patirtį.

Programoje aprašyti mokinių pasiekimai suprantami kaip žinių ir supratimo, gebėjimų ir vertybinių nuostatų visuma.

Mokymo(si) turinys apibrėžia tematiką, tekstus ir kontekstus, kuriuose ugdomi mokinių pasiekimai.

Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė.

Kultūrinė kompetencija

Kultūrinė kompetencija apima kultūrinį išprusimą, kultūrinę raišką ir kultūrinį sąmoningumą.

Kultūrinis išprusimas pirmiausia susijęs su žiniomis: mokiniai ugdosi skaitydami, nagrinėdami, interpretuodami, lygindami ir vertindami įvairių žanrų ir laikotarpių lietuvių bei pasaulio literatūros kūrinius; susipažindami su svarbiais tekstais ir reiškiniais; domėdamiesi šiuolaikinės literatūros ir kultūros aktualijomis ir jas savarankiškai vertindami; apibūdindami bendresnes Lietuvos literatūrinio ir kultūrinio gyvenimo tendencijas bei jų sąsajas su tradicija; susipažįsta su svarbių literatūros kūrėjų biografijomis; atpažįsta kultūrinius simbolius ir stereotipus; lygina įvairius literatūros ir kultūros reiškinius, įžvelgdami jų tarpusavio sąsajas.

Kultūrinę raišką mokiniai ugdosi, pažindami lietuvių kalbos kūrybines galias, reikšdami mintis, kurdami įvairių žanrų tekstus žodžiu ir raštu taisyklinga, aiškia bei turininga kalba, pasirinkdami tinkamą kalbinę raišką; praktiškai pritaikydami kultūros kūrėjo, atlikėjo, aktyvaus stebėtojo, vartotojo, kritiko gebėjimus; realizuodami savo talentus, literatūrinius ir kitus meninius polinkius, kultūrinius interesus; dalyvaudami mokyklos, bendruomenės, regiono ir Lietuvos kultūriniame gyvenime.

Kultūrinį sąmoningumą mokiniai ugdosi, suvokdami kalbos reikšmę asmens tapatybei ir pasaulėvaizdžiui, bendruomenei ir valstybei; suprasdami ir vertindami lietuvių kalbos ir literatūros reikšmę bendresniame Lietuvos ir pasaulio kultūros kontekste; atpažindami ir kritiškai vertindami propagandą, manipuliavimą žodžiais ir vaizdais, diskutuodami apie medijų kultūrą; įgydami nuostatą puoselėti lietuvių kalbą ir kultūros paveldą, gerbti kultūrų įvairovę.

Pažinimo kompetencija

Pažinimo kompetencija apima dalyko žinias ir gebėjimus, kritinio mąstymo, problemų sprendimo, mokėjimo mokytis gebėjimus.

Dalyko žinias ir gebėjimus mokiniai ugdosi, analizuodami kalbos vienetus, mokydamiesi taisyklingai kalbėti ir rašyti, skaitydami, nagrinėdami ir vertindami įvairių žanrų ir laikotarpių lietuvių bei pasaulio literatūros kūrinius, kultūros tekstus, kurdami įvairių žanrų ir tipų tekstus, vartodami kalbotyros, literatūros teorijos ir teksto analizės sąvokas ir terminus.

Kritinį mąstymą mokiniai ugdosi, kai analizuoja teksto turinį ir kalbą, suvokia ryšius tarp vaizduojamų įvykių, daro išvadas; geba remtis kūrinio turiniu, formuluodami savo idėjas apie gyvenimą, vertybes ir tikėjimą; vertina kūrinių herojų charakterius ir paaiškina, kodėl rašytojas kuria konkretų charakterį, apibūdina rašymo stilių, ieško jungčių tarp kultūros reiškinių, kūrinių, idėjų ir raiškos, kritiškai vertina alternatyvius požiūrius ir medijų informacijos patikimumą.

Problemų sprendimo gebėjimus mokiniai ugdosi, kai įvairiuose pokalbiuose, rašiniuose kelia aktualias problemas, svarsto, pritaria arba prieštarauja pateikdami argumentų, priima pagrįstą sprendimą, analizuoja kūrinių problemas, vertina teksto idėjas ir intencijas, susieja jas su kitais tekstais, savo patirtimi ir nuostatomis.

Komunikavimo kompetencija

Komunikavimo kompetencija apima pranešimo kūrimą, jo perteikimą ir komunikacinę sąveiką bei analizę ir interpretavimą.

Pranešimo kūrimo gebėjimus mokiniai ugdosi, taisyklingai kalbėdami ir rašydami, pasirinkdami tinkamą kalbinę raišką ir komunikavimo strategijas; žodžiu ir raštu atpasakodami tekstus, atmintinai mokydamiesi įvairių žanrų kūrinius ar jų fragmentus; apibūdindami verbalinio ir neverbalinio teksto temą, turinį ir paskirtį; samprotaudami apie įvykius ir reiškinius, pagrįsdami savo nuomonę, naudodamiesi įvairiais šaltiniais; sakydami kalbas, rašydami kūrybinius darbus; išsiaiškindami nežinomų žodžių reikšmes ir išmokdami juos vartoti; taikydami įvairias kalbėjimo, skaitymo ir rašymo strategijas.

Pranešimo perteikimo ir komunikacinės sąveikos gebėjimus mokiniai ugdosi, realiai ir virtualiai bendraudami poromis ar grupėje, pasirinkdami taisyklingą ir tinkamą kalbinę raišką; kalbėdami apie skaitymo metu patirtus jausmus ir pažintas vertybes, pristatydami savarankiškai perskaitytą knygą, kalbos, literatūros tyrimus.

Kūrybiškumo kompetencija

Kūrybiškumo kompetencija apima tyrinėjimo, generavimo, kūrimo, vertinimo ir refleksijos gebėjimus.

Tyrinėjimo gebėjimus mokiniai ugdosi ieškodami reikiamos informacijos įvairiuose šaltiniuose, kritiškai vertindami rastą informaciją ir jos patikimumą; analizuodami, interpretuodami ir lygindami Programoje numatytus poezijos, prozos ir dramos kūrinius, aptardami Programoje numatytus Lietuvos kultūros reiškinius ir asmenybes; stebėdami, gretindami ir vertindami kalbos reiškinius daugiakalbėje ir daugiakultūrėje aplinkoje; rinkdami, siedami ir kritiškai vertindami kūrybai reikalingą informaciją, kurdami įvairias istorijas, pasakojimus.

Generavimo gebėjimus mokiniai ugdosi, keldami originalias idėjas ar problemų sprendimus, rašydami įvairius kūrybinius darbus, argumentuotai reikšdami savo požiūrį į kalbamus dalykus, pagrįsdami jį asmenine patirtimi, grožiniais ir negrožiniais tekstais, dalydamiesi kūrybinėmis idėjomis ar sprendimais analizuojant programinius kūrinius, argumentuotai įvertindami istorinį kultūrinį kontekstą.

Kūrimo gebėjimus mokiniai ugdosi, savarankiškai žodžiu ir raštu kurdami įvairių žanrų ir tipų tekstus, išbandydami skirtingas kalbinės raiškos priemones ir būdus, taikydami pagrindines akademinio ir kūrybinio rašymo strategijas, tobulindami ir pristatydami savo darbus, susijusius su analizuojamais kūriniais, samprotaujamojo pobūdžio darbais.

Kurdami asmeniškai ir socialiai prasmingus darbus, pristatydami savo idėjas, mokiniai atsižvelgia į etikos ir intelektinės nuosavybės normas.

Pilietiškumo kompetencija

Pilietiškumo kompetencija apima pilietinį tapatumą ir pilietinę galią; gyvenimą bendruomenėje, kuriant demokratinę visuomenę; pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms; valstybės kūrimą ir valstybingumo stiprinimą tarptautinėje bendruomenėje.

Pilietinį tapatumą ir pilietinę galią mokiniai ugdosi, vertindami skaitomo, klausomo ir audiovizualinio teksto turinį, raišką, intenciją, poveikį klausytojui, interpretuodami ir apibendrindami; kritiškai vertindami įvairių šaltinių informaciją ir tinkamai ją panaudodami; reikšdami mintis ir jausmus sklandžia, aiškia, turtinga kalba; reikšdami argumentuotą asmeninį požiūrį į įvykius, reiškinius ar tekstus; rašydami įvairių tipų rašinius, įvairius pasakojamuosius, informacinius, aiškinamuosius ir argumentavimo tekstus.

Gebėjimą sugyventi bendruomenėje mokiniai ugdosi, kurdami ir puoselėdami teigiamus tarpusavio santykius įvairiose komunikavimo situacijose; kultūringai keldami problemas, atsakingai priimdami sprendimus; sąmoningai stebėdami kalbos reiškinius, vykstančius daugiakalbėje ir daugiakultūrėje aplinkoje, gretindami skirtingų kalbų elementus; apibūdindami įvykius ir reiškinius, apie juos pasakodami ir samprotaudami.

Pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms mokiniai ugdosi, laikydamiesi bendrinės lietuvių kalbos normų ir viešojo bendravimo etikos; pasirinkdami tinkamą komunikavimo būdą; aptardami savo amžiui aktualias problemas; tinkamai dalydamiesi patirtimi, nuomone ir informacija; kartu priimdami pagrįstus sprendimus; atitinkamais aspektais analizuodami Programoje numatytus kūrinius.

Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija

Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija apima asmens savimonę ir savitvardą; socialinį sąmoningumą ir tarpusavio santykių kūrimo gebėjimus; atsakingą sprendimų priėmimą; asmens rūpinimąsi fizine ir psichine sveikata.

Savimonės ir savitvardos įgūdžius mokiniai ugdosi, kai nagrinėdami literatūros kūrinius mokosi atpažinti ir įvardyti paauglystei būdingas emocijas; analizuoja įvairias situacijas ir mokosi įveikti iššūkius (nepalankias situacijas, neviltį ir nusivylimą); analizuoja ir įvardija žmogiškąsias vertybes (pagarbą sau ir kitiems, geranoriškumą, atsakomybę, pagalbą, sąžiningumą, drąsą, savidrausmę, sveikatą; šeimą); geba paaiškinti, kaip sudėtingose situacijose vertybės padeda rasti sprendimus; siekia asmeninių ir akademinių tikslų, analizuoja akademinio tobulėjimo pažangą, reflektuoja sėkmę ir klaidas.

Empatiškumo, socialinio sąmoningumo ir teigiamų tarpusavio santykių kūrimo įgūdžius mokiniai ugdosi, kai mokosi nuspėti kitų emocijas ir savijautą skirtingose situacijose; lygina savo ir kitų požiūrius, supranta, kad vertybinės nuostatos skirtingose kultūrose gali būti skirtingos; analizuoja, kaip žmogaus elgesys veikia kitus žmones; pritaiko veiksmingo klausymosi įgūdžius kasdieniuose pokalbiuose, naudojasi pokalbio užmezgimo ir palaikymo strategijomis, kad suprastų kitų emocijas ir savijautą; net ir sunkioje situacijoje mokosi išlikti objektyvūs ir argumentuoti savo nuomonę.

Atsakingo sprendimų priėmimo ir elgesio įvertinant pasekmes gebėjimus mokiniai ugdosi, kai mokosi planuoti laiką, laiku atlikti užduotis, analizuoja galimus iššūkius ir kliūtis, kurių gali kilti, atliekant užduotis, planuoja, kaip jas įveikti; apmąsto ir įsivertina, kaip sekėsi atlikti užduotis; geba apmąstyti, įvertinti savo ir bendraklasių gebėjimus, žinias, savybes ir panaudoti jas bendruomenės gerovei.

Skaitmeninė kompetencija

Skaitmeninė kompetencija apima bendravimą ir bendradarbiavimą virtualioje erdvėje, skaitmeninio turinio kūrimą, informacijos atranką ir vertinimą, problemų sprendimą, medijų raštingumą.

Bendravimo ir bendradarbiavimo virtualioje erdvėje gebėjimus mokiniai ugdosi, kai saugiai ir etiškai bendrauja ir bendradarbiauja virtualiose socialinėse grupėse, žaidžia internetinius humanitarinio pobūdžio žaidimus ir mokosi, ugdydamiesi skaitmeninę kompetenciją, rašo asmeninius ir dalykinius elektroninius laiškus, dalijasi informacija; naudodamiesi socialiniais tinklais, dalyvauja savo mokyklos, bendruomenės, regiono, Lietuvos kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime.

Skaitmeninio turinio kūrimo gebėjimus mokiniai ugdosi, kurdami su lietuvių kalbos ir literatūros dalyku susijusį ir tarpdalykinį skaitmeninį turinį, pavyzdžiui, pranešimo pateiktis, įgarsindami tekstą, skelbdami savo kūrybą, rašto darbus, etiškai komentuodami knygas ir kultūros įvykius mokyklos intranete ar (ir) internete.

Informacijos atrankos ir vertinimo gebėjimus mokiniai ugdosi, kai teisėtai ir kūrybiškai naudojasi interneto galimybėmis; savarankiškai naudojasi įvairiais elektroniniais žodynais, tekstynais ir elektroniniais mokymosi šaltiniais, kalbos ir literatūros duomenų bazėmis, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Konsultacijų banku, socialiniais tinklais ir kt.

Problemų sprendimo gebėjimus mokiniai ugdosi, kai sumaniai naudojasi skaitmeninėmis priemonėmis, siekdami veiksmingo ir konstruktyvaus lietuvių kalbos ir literatūros dalyko mokymosi; puoselėja savo informacine? vertybių kultūrą (atsakingai pasirenka informacijos šaltinius internete, saugo intelektinę nuosavybę, gerbia autorių teises, rūpinasi komentarų kultūra).

Tarp ketvirtos ir penktos klasės vaikas gali patirti įvairius brandos ir fizinius pokyčius, kurie taip pat atsiliepia ir edukacinėje aplinkoje. Tai yra itin svarbus etapas, kadangi dažnu atveju keičiasi mokykla, klasė, auklėtojai bei mokytojai. Ką reikėtų žinoti, kad vaikas lengviau adaptuotųsi pamokų metu ir kaip tam galima pasiruošti dar ketvirtoje klasėje?

Pradinių klasių mokinys nėra pratęs prie dešimtbalės vertinimo sistemos, todėl itin savikritiški ar tobulumo siekiantys mokiniai gali neigiamai sureaguoti į įvertinimus, kurie yra patenkinami ar vidutiniai, visgi vaikui reikėtų paaiškinti, jog pažymys gali įvertinti žinių lygį, o ne patį jį, todėl ir pradinėse klasėse gauti įvertinimai turėtų būti tinkamai aptariami šeimoje, kad mokiniui būtų lengviau adaptuotis prie naujosios vertinimo sistemos.

Natūralu, jog ketvirtoko pareigos yra kiek mažesnės nei penktoko, tačiau, jei pradinėse klasėse į tai nebuvo kreipiamas dėmesys, ateityje gali būti dar sunkiau prisitaikyti ir susitvarkyti su laukiančiomis pareigomis. Tai reiškia, jog ketvirtokais turi pilnavertiškai suprasti, už ką yra atsakingas, kokias vertybes puoselėja ir kaip geba susitvarkyti su pavestomis užduotimis. Vienas iš dažniausių praktinių pavyzdžių - namų darbai, jei ketvirtokas negeba jų atlikti savarankiškai (žinoma, kartais pagalba galima), tai gali reikšti, jog yra daugiau mokėtinų dalykų būsimam penktokui, kurių jis negebės atlikti. Kuo anksčiau vaikas pradės suprasti savo pareigybes, tuo savarankiškesnis ir lengvesnis gali tapti mokymo(si) kelias.

Kadangi kiekvieno vaiko raida ir mokymo(si) pasiekimai skiriasi, pravartu nustatyti pasiekimų lygį ketvirtos klasės pradžioje, viduryje ir pabaigoje. Tai yra itin reikalinga, jei svarstote apie įstojimą į pasirinktą mokyklą, kadangi reikalinga užtikrinti, kad vaikas mokėtų mokykloje reikalaujamus dalykus. Papildomų užsiėmimų su korepetitoriumi metu mokinys gali pasitikrinti savo lygį individualiai bei nuspręsti, ar yra reikalinga pagalba, siekiant, kad žinių lygis atitiktų reikalaujamą, be to, tai tampa tam tikru įvadu į penktąją klasę, kadangi mokinys susipažįsta su dalykais, kurie jo laukia.

Dažnai tėveliai sako, jog pastebi, kad penktoje klasėje vaiko mokymosi rezultatai šiek tiek nukrenta, tai - natūralus reiškinys, vyksta adaptacinis etapas, kuomet mokinys bando prisitaikyti prie naujų pedagogų bei naujos vertinimo sistemos. Kadangi krūvis automatiškai didėja, mokiniui gali prireikti atrasti naujus mokymo(si) būdus bei metodus. Šį dalyką galima numatyti ir ankstesnėje klasėje, atsižvelgiant į tai, kaip vaikas reaguoja į įvairius aplinkos veiksnius. Tarkime, jei jūsų sūnui ar dukrai yra sudėtinga bendrauti su žmonėmis, kurių jis nesutinka kasdien, gali būti, jog praeis kiek daugiau laiko, kuomet jis užmegs ryšį su bendraklasiais naujoje mokykloje. Ruošiantis šiam etapui galite pasidalinti savo patirtimi ir patarimais, kaip jūs elgtumėtės vienoje ar kitoje situacijoje, kuri jūsų vaikui gali kelti diskomfortą.

Svarbu ir tai, kad besikeičiant aplinkai, vaiko būdas gali kisti kartu, todėl, jei pastebite, kad mokiniui yra sunku susikoncentruoti arba jis yra itin aktyvus, verta tam skirti dėmesį. Jei mokinys labai blaškosi, jam reikalinga konkreti mokymosi metodika, schemos ir užrašai, padėsiantys „viską sudėlioti į vietas“. Dažnai korepetitoriai duoda ne tik pačią mokymo(si) medžiagą, bet ir pataria, kaip ja naudotis, tarkime, kurie pratimai yra skirti lavinti atmintį, kurie yra kritiniam mąstymui, kurie yra pasikartojimo ir pan., todėl konkretumas tokiose situacijose gelbsti. Jei mokinys yra itin aktyvus, dažnai gelbsti užduotys, kurias reikia atlikti per tam tikrą laiką, jei jos atliekamos kokybiškai - vaikas gali būti apdovanojamas interaktyvia, neįprasta užduotimi, kuri sužadina smalsumą, jei kokybės trūksta, tuomet jis yra skatinamas labiau pagalvoti, išlaikyti dėmesį ir viską atlikti geriau.

Per ilgus darbo mokykloje metus, laikausi tokios nuomonės - pirmiausia svarbu formuoti žmogiškuosius santykius, o tik paskui dalykinius. Žinoma, labai svarbu mokėti rašyti be klaidų, mokėti daugybos lentelę, žinoti istorijos faktus ar laisvai kalbėti angliškai, bet būti pareigingu, atsakingu, punktualiu tiesiog būtina.

Daktarė Aušra Maldeikienė knygoje - „Melo ekonomika“ lygino Lietuvos ir Kinijos mokinius. Knygoje A. Maldeikienė akcentavo kiniečio mokinio pareigos jausmą, nuo 3-4 metų žygiavimą į mokyklėlę, ilgą pamokų laiką, neoficialiai trunkanti ir iki 20 ar 21 valandos. Lietuvaičiams pareigos jausmas nėra aktualus, namų darbai kančia, prailginti mokslo metai yra beprasmybė. O juk reikia išmokti mokytis. Reikia išmokti dirbti, tiesiog dirbti.

Viskas vyksta palaipsniui.

1. Ketvirtokas nenori rašyti skaičių anglų kalba, kadangi jis jau juos moka.
2. Praėjo du metai. Šeštokas nenori mokytis eilėraščio, nes jam to nereikia.
3. Aštuntokas nenori mokytis Pitagoro teoremos, nes jam gyvenime to nereikės.
4. Dešimtokas nenori mokytis surinkinėti kompiuterio, kadangi tai sena architektūra ir jam reikia šviežio, kvepiančio dažais korpuso.
5. Profesinės mokyklos, kolegijos ar universiteto absolventas apiformino fiktyviai praktiką, kadangi nenori „dykai nugaros lenkti“.
6. O dabar finalas. Darbdavys nesudomino, kadangi mažai moka, daug darbo ir tiesiog NEĮDOMU.

Kaip turbūt pastebėjote, problema ties kiekvienu etapu vis didėja. Gal žodį NEĮDOMU laikas pakeisti į žodį reikia?

Pažymiai nėra trauma - jie rodo, kiek tu išmokai iš to, ką turėtum būti išmokęs tokio amžiaus. Trauma gali būti tada, jei tėvai ar mokytojai yra iškėlę vaikui per didelius reikalavimus ir už jų neatitinkančius balus, vaiką baudžia.

Mano nuomone, pažymiai reikalingi ir tėveliams, ir vaikams. Labai gerai prisimenu, kaip mano dukra verkė pirmoje klasėje Ir žinote dėl ko? Ogi dėl to, kad nesuprato, ar pakankamai gerai mokosi, ar reikia dar pasistengti.

Ji labai norėjo gerai mokytis ir tikrai mokėsi gerai, bet negavo jai suprantamo įvertinimo ir tai jai buvo didžiulis stresas. Taigi manau, kad pažymių nerašymas yra naudingas tiems, kurie mokosi prasčiau, bet labai kenkia tiems, kurie mokosi geriau.

Bet kiek žmonių, tiej nuomonių. Man vis tiek atrodo, kad tiek vaikas, tiek suaugęs nori konkretaus įvertinimo už pastangas ir gerą darbą. Vaikams tai- pažymiai, suaugusiam- pakėlimas pareigose, premijos ir t.t.

tags: #ka #turi #buti #ismokes #ketvirtokas