Ką daryti, kad gautum norimą darbą ir kaip išsaugoti santykius?

Šiame straipsnyje aptarsime patarimus, kaip elgtis darbo pokalbio metu, kad įsidarbintumėte, ir kaip išsaugoti santykius, jei mylimas žmogus neatleidžia.

Kaip gauti norimą darbą?

Skrolinai per skelbimus, ieškodamas svajonių darbo ir radai tokį, kuris, regis, sukurtas būtent Tau? Nori to darbo, bet ką daryti, kad jį gautum? Reikia tiesiog viską padaryti pagal aiškią, visiems žinomą instrukciją ir nesuklysti.

Dažniausios klaidos ieškant darbo

1. Klaida Nr. 1: Prisipažink, yra tekę siųsti CV vien perskaičius patikusį darbo skelbimą? Negerai. Bet ne apie kritiką, o apie pamokas pakalbam. Ką tyrinėti (geriausia - dar prieš išsiunčiant CV):
   • įmonių katalogų informaciją (rekvizitai.lt, 118.lt ar pan.) - darbo pokalbio metu galėsi įsivaizduoti, apie kokį atlyginimą kalbama;
   • žinosi, ką apie įmonę yra rašiusi spauda.

   Jeigu esi tvarkingai užpildęs savo profilį ir turi draugų, matysi, kas iš pažįstamų dirba toje įmonėje.

2. Klaida Nr. 2: Personalo atrankų ekspertai pastebi, jog maždaug apie 40 proc. kandidatų klasifikuojami, kaip netinkami siūlomai pozicijai dėl turimų kvalifikacijų. Tuo tarpu kandidatai, dažniausiai, yra įsitikinę, jog turi kvalifikacijas dirbti siūlomo pobūdžio darbą. Manytina, jog šis nesusipratimas kyla tada, kai paruošus vieną CV variantą jis siuntinėjamas į skirtingas įmones, pastarojo nepritaikant skirtingoms pozicijoms ir jų ypatybėms.
3. Klaida Nr. 3: Nepamiršk, užpildydamas savo CV, skirti dėmesio ir motyvaciniam laiškui. Motyvacinis laiškas parodo Tavo norą ir motyvaciją, kodėl kandidatuoji ten įsidarbinti, o į tai darbdavys labai atsižvelgia. Taip pat, motyvaciniame laiške turi galimybę parašyti išskirtinį laišką tarp kitų konkurentų, kurie taip pat stengiasi įsidarbinti į tą patį darbą, todėl atverk savo unikalumą. Pasigirk savo ankstesniais laimėjimais, apdovanojimais, kurie rodo, jog esi aktyvus, aišku, geriau, jei tie laimėjimai būtų susiję su kandidatuojama darbo pozicija. Paminėk, kodėl Tu tinki šiam darbui, išreikšk norą įsidarbinti ir kokius kriterijus atitinki.
4. Klaida Nr. 4: Kad galėtum kalbėti tiesiai į dešimtuką, būtinai išsaugok skelbimo nuorodą - o dar geriau - tekstą savo pašte (nes neretai į darbo pokalbius kviečia, kai darbo skelbimas yra pasibaigęs - todėl jo gali tiesiog neberasti). Kai darbdavys užduos Tau kokį nors klausimą arba norėsi pasitikslinti dėl keliamų reikalavimų darbuotojui, Tu iš karto galėsi pažiūrėti į darbo skelbimą ir atsakyti į visus darbdavio klausimus.
5. Klaida Nr. 5: Galbūt yra baimė arba mąstymas, kad atrodysi netinkamai klausdamas darbdavio klausimų? Tikrai ne! Darbdavys visada susidaro teigiamą įspūdį apie darbuotoją, kai jis yra pasiruošęs klausimus apie darbo poziciją arba jei ir nepasiruošia klausimų, klausia jų per darbo pokalbio eigą, žodžiu - yra svarbu netylėti ir klausti. Tik klausdamas ir viską išsiaiškinęs galėsi rimtai nusiteikti, ir pasiruošti savo būsimam darbui, suprasti, kokios bus Tavo pareigos, ir užduotys darbe.
6. Klaida Nr. 6: Vėlavimas arba atvykimas per anksti yra didelis minusas! Tai pats pirmas įspūdis apie Tave, o juk nenori, kad jis jau būtų sugadintas? Geriausia yra atvykti į darbo pokalbį, jei jis vyks gyvu kontaktiniu būdu, 15 minučių prieš paskirtą laiką. Tai yra pats viduriukas, kuomet būsi užtikrintas, kad atvyksi laiku ir nepavėluosi ar nebūsi per anksti. Mokslininkai teigia, jog atvykus anksčiau, nei 15 minučių į darbo pokalbį yra nepriimtina ir jau per anksti. Jei kalbame apie virtualų darbo pokalbį, kuris yra populiarus ypač šiais laikais, geriausia yra prisijungti 5 minutėmis anksčiau, nei buvo paskirta.
7. Klaida Nr. 7: Atvykęs į darbo pokalbį, jei matai, kad nėra paruošta vandens stiklinė, paprašyk jos! Tai nėra nieko gėdingo ar trukdančio darbdavį, atvirkščiai, tai parodo, jog Tu jautiesi pasitikintis savimi. Per darbo pokalbį gaudamas kokį nors sunkesnį, painiojantį klausimą, visada yra verta neskubėti ir geriau pamąstyti, ką atsakysi. Vandens atsigėrimas gali būti tam tinkamas laikas. Kol gersi vandenį, turėsi laiko apmąstyti ir pateikti vertingesnį ir stipresnį atsakymą.
8. Klaida Nr. 8: Jei esi pasimetęs per darbo pokalbį ir šneki lyg robotas, nedarydamas jokių kūno judesių - tai nėra gerai. Neverbalinė kūno kalba sudaro teigiamą įspūdį darbdaviui, kai pateiki savo nuomonę, teiginį, pasakoji apie save ir savo vertybes, todėl rankų judesiai, galvos linktelėjimas ar pasvirimas į priekį sėdint, rodo, kad šneki atvirai, jautiesi patogiai ir nesi įsitempęs. Be to, stenkis kuo mažiau nervuotis. Be abejo, per darbo pokalbį kyla didelis nerimas ir baimė, tačiau stenkis išlikti ramus, susikaupti ir įsiklausyti, ką sako Tau darbdavys. Prieš darbo pokalbį išgerk žolelių arbatos ir užkąsk riešutų - pamatysi, kaip stresas ir nerimas greitai pradings! Taip pat, savo puikų neverbalinį bendravimą gali papildyti ir šypsena. Ji niekada nepakenkė niekam, tačiau šypsotis per daug ir per dažnai nepatartina.
9. Klaida Nr. 9: Labai panašiai, kaip ir su neverbaline kūno kalba. Akių kontaktas, taip pat priklauso kūno kalbai. Jei šneki apie save per darbo pokalbį, tačiau esi nuleidęs akis, nepalaikai jokio akių kontakto, kai šneka darbdavys, tuomet jis gali susidaryti neigiamą įspūdį, Tu jo neprisileidi ir jautiesi ne savimi. Tiesioginis akių kontaktas reiškia ne tik pasitikėjimą, drąsą, bet ir pagarbą pačiam darbdaviui, su kuriuo kalbi per darbo pokalbį.
10. Klaida Nr. 10: Pagaliau, praėjo darbo pokalbis! Dabar gali nusiraminti. Bet palauk… o kas dabar laukia? Kad neklausinėtum tokių klausimų savęs, pasidomėk, kokia bus situacija toliau, po darbo pokalbio. Jei jau žinai, kad esi priimtas, valio! Tačiau išsiaiškink, kas bus toliau, kokių turėsi imtis veiksmų ateityje: antras darbo pokalbis, praktinė užduotis, sutarties pasirašymas, darbo vietos aprodymas ar kita.
11. Klaida Nr. 11: Melas, kaip ir gyvenime, taip ir darbe yra no, no. Jis niekada nenuveda teisingu keliu. Yra geriausia sakyti tiesą, koks esi iš tikrųjų ir nemeluoti apie savo sugebėjimus ar darbinę patirtį. Jei darbdavys matys, kad negali pasitikėti Tavimi, tuomet yra mažas šansas, kad gausi darbo vietą. Būk atviras apie savo sugebėjimus, patirtį, nuomonę, buvusius darbus, kodėl išėjai, kokios buvo to priežastys ar ko tikiesi iš būsimo darbo (atlyginimas, darbo pozicija, vieta…).
12. Klaida Nr. 12: Esu komunikabilus, draugiškas, darbštus, drąsus… Kiek yra darbdavių tai girdėję? Greičiausiai daugelis… Tačiau išskirtiniai tavo asmenybės privalumai, tinkantys šiam darbui pridės papildomą pliusą sėkmės link. Darbdaviai visada nori išgirsti ką nors kitokio, ne banalaus. Pateik rimtus argumentus, kodėl nori įsidarbinti į šią darbo poziciją, visas savo darbines patirtis paversk privalumais, kurie rodys, kaip tai gali prisidėti prie būsimo darbo. Galbūt turi, kokių nors išskirtinių, įsimintų darbo pavyzdžių, kuomet turėjai atlikti ar padėti kam nors ir tapai nuo to stipresniu darbuotoju?

Taip pat, svarbu prisiminti, kad jei ieškai darbo, neabejojame, kad Tavo CV sulaukia nemažai darbdavių. Iš daugybės išsiųstų CV, skambučių sulauki keleto, o į pokalbį pakviečia vos vienas kitas. Nemažai laiko sugaišti dalyvaujant įvairiuose darbo pokalbiuose, tačiau į antrąjį ar trečiąjį atrankos etapą Tave pakviečia 2-3 įmonės. Natūralu, jei esi pakviestas į tolimesnius atrankose etapus, nustojai siųsti CV ir ieškoti kitų galimybių. Tačiau paskutinę dieną gauni neigiamą atsakymą - darbą gavo kitas kandidatas.

Kad nereikėtų skaudžiai nusivilti, patariame: jei dalyvauji keletoje atrankos etapų ir esi užtikrintas (-a) savo sėkme, darbo paieškų t.y. CV siuntimo bei pokalbių dėl darbo apleisti vis dėlto nereikėtų. Pasiūlymų gali gauti pačių įvairiausių ir sudalyvauti ne vienos įmonės darbo pokalbiuose.

Jei atsidūrei ne tokiame darbe, kokiame turėjai būti pagal darbo pokalbį, gali netekti ir piniginės naudos. Daugelis darbdavių naujiems komandos nariams paskiria bandomąjį laikotarpį, kurio metu darbuotojo įgūdžiai yra tikrinami. Jo metu darbdavys įprastai moka mažesnį darbo užmokestį, o jį pakelia kiek vėliau. Ar pasitaiko atvejų, kad paskirtų užduočių metu neturi galimybės atskleisti savo profesinių įgūdžių, nuo kurių priklauso tavo atlyginimas? Jei jauti, jog darbo užmokestis neatitinka Tavo patirties ir įgūdžių - siūlome iš pradžių pabandyti pasikalbėti su darbdaviu. Galbūt darbadvys ir Tu teisingai nesupratote vienas kito lūkesčių?

Žinoma, jei pasikalbėjus su darbdaviu jauti, kad per tam tikrą laikotarpį padarei viską ką galėjai, o ilgainiui situacija nesikeičia, reikėtų pasvarstyti - gal verta dairytis kitų galimybių? Žinoma, visiems būna dienų lyg tyčia. Tačiau jei naujas darbas nesuteikia tau galimybės tobulėti ar lavinti profesinių įgūdžių - pagalvok, ar tikrai šioje įmonėje Tavo vieta. Kiekviena darbo patirtis Tave turėtų kelti laipteliu aukščiau. Jei naujoje darbovietėje jautiesi stovintis (-i) vietoje - ištaikyk progą pasikalbėti su su savo vadovu. Galbūt darbdavys laukia kol "apšilsi" kojas? Galbūt tavo vadovai Tau jau parūpino tau kvalifikacijos kėlimo mokymus? Betkokiu atveju, pasiklausk, ar tokios galimybės augti įmonėje yra. Jei taip - šaunu!

Klausimai, kuriuos gali užduoti darbdavys

• Papasakok apie save.
• Kodėl nori dirbti būtent čia?
• Kaip gali prisidėti prie įmonės tikslų įgyvendinimo?
• Ką veikei, kai neturėjai darbo?
• Kas tau patiko/nepatiko ankstesniame darbe?
• Apibūdink sunkiausias situacijas darbe. Kaip jas sprendi?
• Ko išmokai iš savo padarytų klaidų?
• Ar tau labiau patinka dirbti vienam, ar komandoje?
• Kaip manai, kodėl esi tinkamas šiam darbui?
• Ar esi linkęs darbus ,,parsinešti'' į namus?
• Kokie tavo karjeros tikslai?
• Kokie tavo atlyginimo lūkesčiai?
• Kodėl nori pakeisti darbo vietą?
• Kaip tave apibūdintų kiti?
• Kodėl buvai atleistas/išėjai iš ankstesnio darbo?
• Ar turi klausimų man?
• Kaip susitvarkai su stresu?
• Kokie tavo didžiausi profesiniai pasiekimai?
• Trumpai papasakok ką daro mūsų įmonė?
• Kaip manai, koks yra mūsų išskirtinumas lyginant su konkurentais?
• Kaip atrodė tavo darbo diena ankstesnėje pozicijoje? Įvardink konkrečias užduotis.
• Kokie trys asmenys, kolegos, įmonės, klientai galėtų tave rekomenduoti?
• Didžiausias iššūkis, su kuriuo teko susidurti?
• Kokios tavo didžiausios stiprybės?
• Ką apie tave pasakytų buvęs vadovas?
• Kuo tu geresnis kandidatas už tuos, su kuriais šiandien jau kalbėjomės?
• Ką asmuo, kuris tavęs nemėgsta, pasakytų apie tave?
• Ar turite reikiamą kvalifikaciją?
• Apibūdink savo darbo stilių.
• Ar kada nors nesutarei su vadovu ir dėl to buvo sunku dirbti?

Svarbu nebijoti pateikti savęs iš blogosios pusės, pavyzdžiui, manęs galima nemėgti dėl reiklumo ir punktualumo. Niekada nepalieku nebaigtų darbų ar netvarkos, ir to paties reikalauju iš aplinkinių.

Vadovai dažniausiai nori išgirsti, kad tu mėgsti planuoti darbus, bet dirbi lanksčiai, kūrybingai, kartais analizuojant situaciją ir koreguojant savo planus, priklausomai nuo jau pasiekto rezultato. Gali paminėti, jog darbe bendrauji palaikydamas draugiškus darbo santykius. Jei kandidatuosi į vadovo pareigas gali paminėti, kad esi liberalus vadovas, nes šis darbo stilius laikomas moderniu bei pažangiu.

Net jei ir buvo nesutarimų su buvusiu vadovu, neatsiliepk apie jį neigiamai. Gali pasakyti, jog nesutapo požiūris į tam tikrus dalykus ar pačią darbo specifiką.

Kaip išsaugoti santykius?

Mano praktikoje poros dažniausiai kreipiasi, nes nesusikalba tarpusavyje, kaip ir viskas gerai, žmonės myli vienas kitą, nori būti kartu. Tik kartu būti neišeina, nes buvimas kartu neša daug kančios.

Patarimai, kaip išsaugoti santykius

• Suprasti, ko nori iš antros pusė ir pačių santykių, t.y kokie tavo poreikiai šiuose santykiuose. Ko tikiesi iš žmogaus, kokių santykių nori? Ar planuoji, įsivaizduoji ateitį su šiuo žmogumi? Ar sutampa Jūsų vestybės? Mes artimuose santykiuose paprastai norime tenkinti tris poreikius: saugumo, priėmimo ir pripažinimo.
• Poreikius labai aiškiai pasakyti antrai pusei, t.y. nereikia priekaišauti burbėti, kaltinti užtenka aiškiai išsakyti, ko norite. Kuo konkrečiau tuo geriau. Apie tai, kad poroje reikia kalbėtis net nerašysiu. Tai yra gerų santykių esmė, nes savaime suprantamų dalykų santykiuose nėra. Kiekvienas iš Jūsų yra atėjęs iš skirtingos šeimos , su kitokia patirtimi ir tam, kad santykiai rutuliotųsi sėkmingai, reikia kalbėtis, tartis, aiškintis. Tik labai svarbu tai, kaip mes kalbame., t.y. ar kaltiname, reikalaujame, šantažuojame ar tiesiog išsakome savo poreikius.
• Suvokti, kaip norite gauti meilę ir kokiu būdu meilę nori gauti jūsų partneris. Mūsų meilės kalbos skirtingos, mes meilę duodame ir norime gauti paprastai tokiu būdu, kokiu ją gaudavome vaikystėje. Mums rodo meilę, bet mes jos nejaučiame mums reikiamu būdu ir pykstame. Labai rekomenduoju visoms poroms paskaityti G.Chapman knygą „Penkios meilės kalbos.
• Kartais tiesiog stabdyti karą santykiuose. Poros santykiuose labai sunku, o kartais ir neįmanoma rasti priežastį, kodėl susipykote, kas pradėjo konfliktą, kas kaltas dėl to, kad vyksta barnis ir pan. Ir nei vienas nebežino dėl ko vykstas karas. Kaip viena mano draugė sakė: „nesikalbu su vyru antra savaitė, o dėl ko supykau jau neatsimenu, bet pradėti kalbėti vis tiek negaliu“. Santykiuose daug efektyvesnė strategija yra ne kaltų ieškojimas, o tiesiog karo stabdymas, jei tai nėra vertybinis poros klausymas.
• Atsakyti/sureaguoti į partnerio norą bendrauti. Laimingesnės ir geriau sutaria tos poros, kurios daugiau kartų sureaguoja į vienas kito norą bendrauti, t.y. jei vienas nori užmegzti kontaktą, pakalbėti, apsikabinti, kažką parodyti, kitas asmuo į tai sureaguoja.
• Susikurti savo konfliktų algoritmą. Dažniausiai konfliktus poroje mes sprendžiame tuo būdu, kokiu jie būdavo sprendžiamo mūsų gimtojoje šeimoje. Tiesiog iš anksto susitarti, kaip bus sprendžiami ginčai, gal prieš keičiantis nuomonėmis reikia padaryti pusės valandos pauzę arba konfliktus spręsti susirašinėjant, o nekalbant arba įsivesti STOP ženklą, kurį davus reikia sustoti ir išsiskirstyti, kol aistros nurims.

Kai jūsų mylimasis susimauna, atskirkite ketinimus nuo elgesio. Atpažįstate partnerio savybes, kurias mėgstate ir kuriomis žavitės, ir suprantate, kad jis ar ji stengėsi pagal savo sugebėjimus, bet susimovė, nes tiesiog išmano ne viską. Taip atsitiko ne todėl, kad kitas yra blogas žmogus; ne todėl, kad jis slapta jūsų nekenčia ir nori jus palikti; ne todėl, kad yra susižavėjęs kitu žmogumi, kuris atitraukia jį nuo jūsų. Jis yra geras žmogus - štai kodėl esate su juo.

Išmintingai rinkitės, dėl ko verta pyktis. Esu laimingai vedęs daugiau nei keturiasdešimt metų. Viena, ką galiu patarti: rinkitės, dėl ko verta pyktis. Kai kurie dalykai svarbūs ir dėl jų verta susierzinti. Bet dauguma - ne. Pradėk ginčytis dėl smulkmenų ir ginčams nebus galo; smulkmenų randasi nuolat, laikui bėgant ginčai dėl jų smarkiai kenks. Tai primena kinišką kankinimo vandeniu metodą: trumpuoju laikotarpiu poveikis nedidelis, bet ilgainiui kankinamąjį palaužia.

Pagalvokite: ar tai tikrai svarbu? Ar verta dėl to ginčytis? Jei reguliariai neskirsite laiko kartu papietauti, pasivaikščioti ar pavakarieniauti ir pažiūrėti filmą, tada iš esmės tapsite kambario draugais. Gyvenime labai svarbu puoselėti ryšį ir laimėje, ir varge. Galų gale vaikai užaugs, šlykštukas svainis įstos į vienuolyną, o tėvai numirs. Kai tai atsitiks, atspėkite, kas liks? Taip, Pone Teisusis (Ponia Teisioji)! Tikrai nenorite pabudę po dvidešimties metų spoksoti į svetimą žmogų, mat gyvenimui bėgant ryšys, kurį užmezgėte prieš prasidedant nemalonumų virtinei, nutrūko.

Iš daugelio gautų atsakymų, sakyčiau, maždaug pusėje buvo minimas vienas paprastas, bet veiksmingas patarimas: niekada nenustokite kartu mėgautis mažais malonumais ar vienas kitam padaryti malonių staigmenų. Tokie paprasti dalykai, kaip prieš einant miegoti pasakyti „myliu tave“, laikytis už rankų žiūrint filmą, kartkartėmis padaryti mažą paslaugą, padėti atlikti namų ruošos darbus. Lygiai kaip, anot Fredo, susituokusio daugiau nei keturis dešimtmečius, ginčai dėl smulkmenų pamažu jus abu išvargins (tai „primena kinišką kankinimo vandeniu metodą“), taip mažos paslaugos ir meilės ženklai ilgainiui duos naudos.

Mūsų kultūroje vaikai garbinami. Tikimasi, kad tėvai dėl jų paaukos viską. Vis dėlto geriausias būdas užauginti sveikus ir laimingus vaikus - išlaikyti sveiką ir laimingą santuoką. Dėl to, kad vaikai laimingi, santuoka laiminga netampa. Tai dėl laimingos santuokos vaikai užauga laimingi. Tad pirmenybę teikite santuokai.

Skaitytojai primygtinai siūlė reguliariai rengti pasimatymus, planuoti savaitgalio išvykas ir skirti laiko seksui - net kai esate pavargę, net kai esate įsitempę ir išsekę, o kūdikis verkia, net kai jaunėliui kitą dieną pusę šešių ryto futbolo treniruotė. Skirkite tam laiko.

Namų tvarkymas, vaikų auklėjimas, atostogų planavimas, indaplovės ištuštinimas, dovanų pirkimas, vakarienės gaminimas, finansinis aprūpinimas ir t. t. - tokių darbų neverta dalytis per pusę. Kuo anksčiau abu tai priims, tuo abu bus laimingesni. Visi turime mėgstamų ir nekenčiamų darbų; visi turime darbų, kuriuos atlikti mums sekasi, ir tų, kuriuos atlikti sekasi nekaip. Pasikalbėkite su savo partneriu apie tokius darbus prieš imdamiesi tų visų gyvenime neišvengiamų „malonumų“.

Dauguma žmonių įsivaizduoja, kaip turėtų veikti santykiai. O iš tikrųjų santykiai… Jie chaotiški. Jie įtempti. Tiesa ta, kad santykiai yra netobulas, problematiškas reiškinys. Dažna patarimų dėl santykių valdymo logistikos žinia buvo būkite pragmatiški. Jei žmona yra teisininkė ir kas savaitę praleidžia 50 valandų biure, o vyras - menininkas ir gali dirbti iš namų, atlikti didžiąją dalį kasdienių tėvystės pareigų prasmingiau jam. Tai ekonomikos pagrindai: darbo pasidalijimas naudingas visiems.

Išsiaiškinkite, ką kiekvienas iš jūsų gerai mokate, ką mėgstate ir ko nekenčiate daryti, o tada atitinkamai pasiskirstykite. Mano žmona mėgsta valyti (rimtai, nejuokauju), bet nepakenčia smarvės. Taigi, spėkite, kam tenka plauti indus ir nešti šiukšles? Be to, daugelis porų pasiūlė nustatyti bendresnes santykių taisykles. Kokiu mastu pasidalysite finansinę naštą? Kiek paskolų paimsite ar išsimokėsite? Kiek kiekvienas gali išleisti nepasitaręs su kitu? Kokius pirkinius reikėtų įsigyti kartu? O gal pasitikite vienas kitu ir apsipirkinėsite atskirai? Tarkitės. Žinoma, tai nieko smagaus ar įdomaus, bet reikalinga.

Viena moteris netgi rašė, kad ji su vyru kasmet vykdo „metinę reviziją“. Ji iš karto įspėjo mane nesijuokti, bet tai tiesa - ši pora rengia metines revizijas, per kurias aptaria viską, kas vyksta buityje ir ką gali padaryti ateinančiais metais, kad pakeistų tai, kas neveiksminga. Net jei manote, kad tokie dalykai skamba nuobodžiai, būtent dėl to ši pora nepraranda bendro pulso.

Esu vedęs 44 metus (susilaukiau keturių vaikų, kurie padovanojo man šešis anūkus). Manau, kad svarbiausias dalykas, kurį išmokau per tuos metus: meilė, kurią jaučiate vienas kitam, nuolat keičiasi. Kartais jaučiate gilią meilę ir pasitenkinimą, kartais nenorite su sutuoktiniu turėti nieko bendra; kartais juokiatės kartu, kartais rėkiate vienas ant kito. Tai - it pasivažinėjimas amerikietiškais kalneliais, nuolatinis kilimas ir leidimasis, bet kai pakankamai ilgai būnate kartu, nuosmukiai tampa ne tokie sunkūs, o pakilimai - meilesni ir su daugiau pasitenkinimo. Taigi jei jaučiate, kad niekada nebegalėsite mylėti partnerio, tai gali pasikeisti, jei suteiksite galimybę tam įvykti.

Manau, kad žmonės per anksti pasiduoda. Turite būti toks žmogus, koks norite, kad būtų sutuoktinis. Kai vadovaujatės tokiu požiūriu, viskas labai pasikeičia.

Man įstrigo vienas iš daugybės gautų el. laiškų. Slaugytoja rašė, kad anksčiau dirbo su daug senyvo amžiaus pacientų. Vieną dieną ji kalbėjosi su devintą dešimtį baigiančiu vyru apie santuoką ir tai, kodėl jo santuoka truko taip ilgai, jis pasakė: „Santykiai tarsi bangos - žmonės turi išmokti plaukti jomis.“ Senolis tęsė, kad santykiuose, kaip ir vandenyne, nuolat kyla emocijų bangos - kai kurios trunka valandas, kitos - mėnesius ar net metus. Raktas į sėkmę - suprasti, kad reta tų bangų susijusi su santykių kokybe: žmonės netenka darbo, miršta šeimos nariai, poros persikelia, keičia darbą, uždirba daug pinigų, praranda daug pinigų. Jūsų, kaip atsidavusio partnerio, darbas yra tiesiog plaukti bangomis su mylimuoju, kad ir kur jos judu neštų. Juk galiausiai nė viena iš šių bangų netrunka amžinai.

Prieš dvejus metus staiga pradėjau piktintis savo žmona dėl daugybės priežasčių. Jaučiausi taip, lyg plauktume pasroviui, puikiai kartu egzistuodami ir auklėdami vaikus, bet mūsų ryšys nebuvo tikras. Jis tiek pašlijo, kad svarsčiau galimybę pagyventi atskirai; tačiau kai tik gerai apie tai susimąstydavau, negalėjau nustatyti nė vienos konkrečios esminės problemos. Žinojau, kad ji nuostabus žmogus, mama ir draugė. Kaip reikiant prikandau liežuvį ir vyliausi, kad šita nerimastis praeis taip pat staiga, kaip ir atėjo. Laimei, taip ir nutiko, o aš myliu ją labiau nei bet kada. Taigi išmintingiausia yra, nors ir abejojant, tikėti sutuoktiniu. Jei taip ilgai buvote laimingi, taip yra dėl rimtos priežasties. Būkite kantrūs ir sutelkite dėmesį į daugelį išlikusių jos savybių, dėl kurių kadaise ją ir įsimylėjote.

Tokiu būdu galima išvengti skyrybų, kurios dažnai įvyksta per anksti. Svarbu suprasti, kad santykiai nėra visada lengvi, tačiau jie gali būti vertingi ir pilni meilės, jei abu partneriai yra pasirengę dirbti dėl jų.

tags: #kad #buto #ko #tikesi #kad