Į klausimą - kur Lietuvoje geriausia gyventi, tikėtina, daugelis atsakytų skirtingai. Tačiau, remiantis įvairiais tyrimais ir indeksais, galima susidaryti objektyvesnį vaizdą apie tai, kurios savivaldybės siūlo geriausias sąlygas savo gyventojams.
Finansų ministerijos valdomoje svetainėje Lietuvosfinansai.lt pateikiamas 2023 m. duomenimis papildytas savivaldybių gyvenimo kokybės indeksas (GKI). GKI sudarytas iš 40 rodiklių 6 srityse: materialinės gyvenimo sąlygos; gyventojų verslumas ir verslo konkurencingumas; sveikatos paslaugos; švietimo paslaugos; demografija, pilietinis ir visuomeninis aktyvumas; viešoji infrastruktūra, gyvenamosios aplinkos kokybė ir saugumas.
Naudojantis GKI, galima pamatyti kiekvienos savivaldybės bendrą, atskirų sričių ir rodiklių įvertinimą, savivaldybes palyginti tarpusavyje ar stebėti pokyčius 2013-2023 m. Savivaldybių GKI sudarytas siekiant įvertinti socialinius ir ekonominius skirtumus tarp šalies savivaldybių. Tokio išsamaus įrankio, kuris leistų palyginti bet kurią savivaldybę su kitomis panašiomis, apskrities ar tiesiog visomis 60 Lietuvos savivaldybėmis šešiose srityse ir matyti pokyčius, Lietuva iki šiol neturėjo.
Pažvelkime į 2023 m. rezultatus ir išsiaiškinkime, kur Lietuvoje gyventi geriausia.
Bendras savivaldybių gerovės indeksas
Įvertinus visus sudedamuosius komponentus paaiškėjo, kad geriausia yra gyventi Vilniuje. Bendrame, susumuotų rezultatų sąraše ir Lietuvos savivaldybių gerovės indekse pirmąją vietą užėmė ir 6, 5 balus gavo Vilniaus m.
2023 m., kaip ir 2022 m. pirmoje GKI vietoje buvo Vilniaus m. savivaldybė su 1,03 siekiančiu indeksu, kai šalies vidurkis buvo 0,59. Antrąją vietą ir 5,4 balus gavo Klaipėdos r.
Lyginant su 2022 m. duomenimis, TOP 5 išliko beveik tos pačios savivaldybės, tik lyderių gretas papildė Neringos savivaldybė, 2022 m. buvusi 8-toje pozicijoje. 2023 m. 2-oje vietoje išliko Kauno m. savivaldybė (0,82), 3-oje - Klaipėdos m. (0,79), 4-oje - Neringos (0,79) ir 5-oje - Kauno r. (0,77) savivaldybė (2022 m. Kauno r. savivaldybė buvo 4-toje pozicijoje). 2022 m. Palangos m. kurortinė savivaldybė buvusi 5-oje pozicijoje, 2023 m. nusileido į 8-tą.
TOP 5 savivaldybės pagal GKI 2023 m.
| Vieta | Savivaldybė | Indeksas |
|---|---|---|
| 1 | Vilniaus m. sav. | 1.03 |
| 2 | Kauno m. sav. | 0.82 |
| 3 | Klaipėdos m. sav. | 0.79 |
| 4 | Neringos sav. | 0.79 |
| 5 | Kauno r. sav. | 0.77 |
Pagal šiuos rezultatus daroma prielaida, kad išskirtose vietose gyventi geriausia. Gyvenimas sostinėje galimai pasiūlo daugiau finansinių, karjeros ar mokslo galimybių.
Ketvirtoji vieta ir 5,3 balai skirti Kauno m. sav., o penktoji vieta ir taip pat 5,3 balai - Klaipėdos m.
Lietuvos savivaldybių žemėlapis
Savivaldybės pagal atskirus komponentus
Vertinant savivaldybes pagal atskiras sritis tarp lyderių patenka ir žemesnes pozicijas užimančios savivaldybės.
Materialinės gyvenimo sąlygos
Materialinės gyvenimo sąlygos 2023 m. geriausios buvo: 1 vieta - Vilniaus m. (0,38), 2 vieta - Kauno m. (0,35), 3 vieta - Kauno r. (0,35), 4 vieta - Klaipėdos m. (0,33), pakilusi iš 7 pozicijos ir 5 vieta - Klaipėdos r. (0,32), pakilusi iš 6 pozicijos.
2022 m. savivaldybės pagal šį sub-indeksą rikiavosi taip: Vilniaus m. (0,38), Kauno r. (0,35), Kauno m. (0,34), Vilniaus r.
Gyventojų verslumas ir verslo konkurencingumas
Pagal gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo sub-indekso reikšmes, 1-ą vietą nuo 2013 m. stabiliai ir toliau užima Vilniaus m. (0,32) savivaldybė, toliau, kaip ir 2022 m., taip ir 2023 m., rikiuojasi Mažeikių r. (0,22), Neringos (0,2), Klaipėdos m. (0,16) ir Kauno m.
Vilniaus politikos analizės instituto tyrimų vadovas Gintaras Šumskas, kalbėdamas apie atlikto tyrimo rezultatus ir konkrečiai apie ekonomikos aktyvumo indeksą, sakė, kad Lietuvą būtų galima dalinti į keturias dalis.
„Pirmoji Lietuva, čia jokių siurprizų - sostinė Vilnius. Vilniaus miestas yra atsiplėšęs ženkliai nuo kitų regionų, kas susiję su ekonominėmis galimybėmis. Vilnius yra magnetas, jis - išskirtinis. Kaunas ir Klaipėda atsilieka gana smarkiai. Antroji - miestai pirmūnai, tai Kaunas, Klaipėda ir keli kurortai. Trečioji didelė grupė - aukso vidurio vidutiniokai. Tai irgi gerai. Ketvirtoji - savivaldybės, kurioms reikia pasitempti, vėluojančios gerovės grupė. Dėl tokios padėties gali būti kaltos ir kompleksinės priežastys, susijusios su centrine valdžia. Žemėlapyje pažiūrėjus tai būtų Šiaurės Rytų ir Pietvakarių Lietuvos pasienio savivaldybės. Tai nuo didmiesčių atitolusios savivaldybės. Kuo jos arčiau Lietuvos centro - tuo geriau”, - sakė G.Šumskas.
Sveikatos paslaugos
Pagal sveikatos paslaugų sub-indekso reikšmes 2023 m. lyderio poziciją užėmė Birštono (0,08) savivaldybė, pakilusi iš 5-tos pozicijos, toliau rikiuojasi Kauno m. (0,08), Šiaulių m. (0,07), Klaipėdos m. (0,07) ir Vilniaus m. (0,07) savivaldybės.
2022 m. lyderio pozicijas užėmė Palangos m. (0,09), 2023 m. užima 7-ą poziciją, toliau rikiavosi Šiaulių m. (0,08), Kauno m. (0,07), Klaipėdos m.
Švietimo paslaugos
Pagal švietimo paslaugų sub-indekso reikšmes savivaldybės rikiuojasi taip: 1-ą poziciją užima Vilniaus m. (0,07) savivaldybė, pakilusi iš 5-os vietos, Kauno m. (0,07), 2022 m. užėmęs lyderio pozicijas, nusileido į 2-ąją vietą, 3-ioje vietoje - Panevėžio m. (0,06) savivaldybė, pakilusi iš 7-os pozicijos, 4-oje - Klaipėdos m. (0,06) savivaldybė, pakilusi iš 6-os pozicijos, ir į 5-ąją vietą iš 3-ios nusileidusi Marijampolės (0,06) savivaldybė.
2022 m. Kauno m. (0,06) užėmė 1 vietą, toliau rikiavosi Pakruojo r. (0,06), Marijampolės (0,06), Birštono (0,06), bei Vilniaus m.
Demografija, pilietinis ir visuomeninis aktyvumas
Pagal demografijos, pilietinio ir visuomeninio aktyvumo sub-indekso reikšmes savivaldybės rikiuojasi taip: 1-oje vietoje - Kauno r. (0,14), pakilęs iš 2-os vietos, 2-oje vietoje - Klaipėdos r. (0,13), 3-oje vietoje - Utenos r. (0,12), pakilęs iš 18-tos vietos, 4-oje vietoje - Neringa (0,12) bei 5-oje vietoje - Vilniaus r. (0,11) savivaldybė.
2022 m. savivaldybės pagal šį sub-indeksą rikiavosi taip: Klaipėdos r. (0,14), Kauno r. (0,13), Vilniaus r. (0,13), Trakų r.
Viešoji infrastruktūra, gyvenamosios aplinkos kokybė ir saugumas
Pagal viešosios infrastruktūros, gyvenamosios aplinkos kokybės ir saugumo sub-indekso reikšmes 2023 m. pirmose trijose aukščiausiose pozicijose yra kurortinės savivaldybės. Lyderio poziciją užima Birštonas (0,13), į 2-ąją vietą nusileido Neringos (0,13) savivaldybė, pirmavusi nuo 2014 m. iki 2022 m., 3-ąją vietą, kaip ir 2022 m., užima Druskininkai (0,1), 4-oje vietoje, kaip ir 2022 m. - Rietavas (0,1), o 5-tą vietą užima Visaginas (0,09), pakilęs iš 6 vietos.
2022 m. savivaldybės pagal šį sub-indeksą rikiavosi taip: Neringos (0,13), Birštono (0,13), Druskininkų (0,1), Rietavo (0,09), Klaipėdos m.
Savivaldybės, kurioms reikia pasitempti
Tačiau kai kurie rajonai išsiskiria ne taip teigiamai. Paskutinėse Lietuvos savivaldybių gerovės indekso vietose likę ir prie rajonų, kuriems reikėtų pasistengti priskiriama Anykščių r. sav. su 2,4 surinktais balais. Biržų r. ir Šakių r. sav. gavo po 2,3 balus. Kelmės r. sav. atiteko 2,2 balai. Lazdijų r. sav. - 2,1 balai, o patį blogiausią įvertinimą gavo Ignalinos r. sav.
Šiose vietovėse pastebimas tiek socialinio ar fizinio saugumo trūkumas, tiek ir menka darbų ar švietimo pasiūla.
Žemiausias bendras GKI rodiklis 2023 m. buvo nustatytas Lazdijų r. (0,46) savivaldybėje. Toliau seka Vilkaviškio r. (0,47), Skuodo r. (0,47), Kalvarijos (0,47) ir Ignalinos r. (0,48) savivaldybės.
Vertinant savivaldybes, esančias žemiausiose GKI pozicijose pagal atskiras sritis tarp visų savivaldybių, matyti, kad Lazdijų r. savivaldybė užima gana aukštą - 25 vietą - pagal viešosios infrastruktūros gyvenamosios aplinkos kokybę ir saugumą, Vilkaviškio r. - pagal tą patį sub-indeksą - 32 vietą. Skuodo r. savivaldybė užima 16-ą vietą pagal viešosios infrastruktūros gyvenamosios aplinkos kokybę ir saugumą, 21-ą vietą pagal švietimo paslaugas. Kalvarijos savivaldybė užima 21-ą vietą pagal demografijos, pilietinio ir visuomeninio aktyvumo sub-indeksą. Ignalinos r.
Pagal materialinių gyvenimo sąlygų sub-indeksą žemiausias vietas 2023 m. užima šios savivaldybės: Lazdijų r. (0,22), Neringos (0,23), Kalvarijos (0,23), Šalčininkų r. (0,24), Vilkaviškio r.
Gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo sub-indekso apačioje yra šios savivaldybės: Skuodo r. (0,01), Zarasų r. (0,02), Lazdijų r. (0,02), Vilkaviškio r. (0,02), Šalčininkų r.
Sveikatos paslaugų sub-indekso žemiausias 4-ias vietas 2023 m., kaip ir 2022 m., tuo pačiu eiliškumu užima šios savivaldybės: Skuodo r. (0,03), Pagėgių (0,03), Kazlų Rūdos (0,03), Alytaus r. (0,03). 2023 m. 5-tą vietą nuo sub-indekso apačios užima Švenčionių r.
Švietimo paslaugų sub-indekso žemiausias vietas užima šios savivaldybės: Pagėgių (0,03), Panevėžio r. (0,03), Trakų r. (0,03), Šalčininkų r. (0,03), Vilniaus r. (0,03).
Demografijos, pilietinio ir visuomeninio aktyvumo sub-indekso žemiausias vietas užima šios savivaldybės: Ignalinos r. (0,03), Skuodo r. (0,04), Kelmės r. (0,04), Panevėžio m. (0,04), Rokiškio r.
Viešosios infrastruktūros, gyvenamosios aplinkos kokybės ir saugumo sub-indekso žemiausias vietas užima šios savivaldybės: Kalvarijos (0,06), Mažeikių r. (0,06), Radviliškio r. (0,07), Šilutės r. (0,07), Kaišiadorių r. (0,07).
Pozicijų šuoliai ir kritimai
Pastebimai pagerėjęs bendras GKI užfiksuotas šiose savivaldybėse: Akmenės r. savivaldybė - pakilo per 12 pozicijų (iš 43 vietos 2022 m. Utenos r. savivaldybė - pakilo per 9 pozicijas (iš 23 vietos 2022 m. Telšių r. savivaldybė - pakilo per 9 pozicijas (iš 41 vietos 2022 m. Varėnos r. savivaldybė - pakilo per 9 pozicijas (iš 54 vietos 2022 m. Pasvalio r. savivaldybė - pakilo per 8 pozicijas (iš 50 vietos 2022 m.
Pastebimai nukritęs bendras GKI reitingas: Kaišiadorių r. savivaldybė - nukrito per 20 pozicijų (iš 27 vietos 2022 m. Visagino savivaldybė - nukrito per 14 pozicijų (iš 34 vietos 2022 m. Šilutės r. savivaldybė - nukrito per 5 pozicijas (iš 49 vietos 2022 m. Pagėgių savivaldybė - nukrito per 5 pozicijas (iš 35 vietos 2022 m.