Dauguma tėvų ir vaikų su nerimu laukia artėjančių mokslo metų. Nesvarbu, ar vaikas žengs į mokyklą pirmą kartą, ar grįš po vasaros atostogų, mokslų sezono pradžia visada reikalauja psichologinio ir praktinio pasirengimo. Kaip tėvai galėtų padėti vaikams pasiruošti naujiems mokslo metams? Kaip suaugusiems suvaldyti savo pačių nerimą ir neperduoti jo vaikams?
Psichologinis pasirengimas
Su kiekvienu rugsėju šeimoms su vaikais ateina pokyčiai. Kiekvienas pokytis reikalauja prisitaikymo prie jo. Tam būtina papildomai įdėti energijos ir pastangų, o tai yra stresas. Pats savaime stresas nėra nei gerai, nei blogai, tai adaptavimosi reakcijos. Kaip stipriai fiziškai ir emociškai mus paveiks priklauso ir nuo nervų sistemos ypatumų, ir nuo mūsų suvokimo, ir pasiruošimo prisiderinti prie neišvengiamų pokyčių.
Iš esmės mūsų tikslas nėra streso ir su tuo susijusių emocijų vengimas. Tai tiesiog neįmanoma. Mūsų tikslas yra per pasirengimą, per iššūkių įveikimą išmokti naviguoti pokyčių situacijose taip, kad stiprintume savo atsparumą, emocinės savireguliacijos ir savivokos gebėjimus tam, kad kuo geriau prisitaikytume pasikeitusioje kasdienybėje. Tokių svarbių gebėjimų bei patirčių suvokimo palaipsniui turime mokyti ir vaikus.
Taigi mokslo metų pradžioje mums svarbu ne tiek apsaugoti vaiką nuo galimų sunkumų, kiek stiprinti tų sunkumų įveikos gebėjimus. Tai pareikalaus tėvų suvokimo, situacijos matymo ir galimybių (savo ir vaiko) vertinimo, kantrybės ir nuoseklumo. Svarbiausia - kasdienis vaiko auklėjimas, siekiant išugdyti svarbių įgūdžių, kurių vaikui prireiks ne tik jo dabartyje, bet ir suaugus.
Kaip suvaldyti emocijas?
Tam, kad tinkamai, su suvaldomomis emocijomis susitvarkytume su pokyčiais, yra svarbi užimtumo logistika, suderintas kasdienos veiklų tinklelis. Kiek laiko užims kelionė į mokyklą ir darbus, kada keltis ir kada eiti miegoti, kokia yra vaikams būrelių galimybė, kaip ir kada jie grįš namo - patys ar kažkas turės tuo pasirūpinti, kas ir kada pasirūpins maistu. Toks tinklelis nusistovės tik ilgainiui.
Svarbu nepamesti tikslo, dėl ko čia visa tai darom. Teks pasiruošti atlaikyti nenumatytų situacijų ir su tuo susijusių emocijų antplūdį. Kai turime nuostatą, kad tikrai rasime sprendimą bei išeitį, tada daug mažiau patiems „nurauna stogą“. O tai savo ruožtu suteikia mums daugiau erdvės ir sau, ir vaikams neišsemiant visų savo kantrybės resursų. Tuo pačiu vaikai po kruopelytę įgauna patirties, kad nėra padėties be išeities, tik reikės pasistengti ir jos paieškoti.
Vienas efektyviausių būdų suvaldyti pyktį, stresą ir nerimą yra sąmoningai išlaikomas kvėpavimo ritmas. Kai esame veikiami streso, kvėpavimas tampa paviršutiniškas ir neritmingas, tai biologinė kūno reakcija aliarmo sistemoje „kaukis“ arba „bėk“. Kai kvėpavimas yra patogiai ritmiškas, smegenys iš kūno gauna informaciją, kad aliarmo nebereikia, ir mes aprimstame. Kai įgundame suvaldyti stiprias emocijas, savo pačių pavyzdžiu parodome vaikui, kad tai yra įmanoma. Tik vėlgi turime prisiminti, kad savireguliacijos gebėjimas vaikams formuojasi palaipsniui, ir užtrunka ne vienerius metus.
Psichologės patarimai. Kaip sumažinti stresą prieš egzaminą
Kaip kalbėtis su vaikais?
Labai svarbu vaikams paprastai, bet suprantamai paaiškinti pasikeitusią kasdienybę, kodėl dabar reikės keltis ar eiti miegoti būtent tada, ar kad pasiimti ateis mama, o ne tėtis, arba kad reikės patiems sugalvoti ką veikti, arba kad pamokų ruošai teks dalintis kompiuteriu. Ramiai, ne gąsdinant, be apgailestavimo ar nusivylimo ir būsimo vargo balse. Vaikai perima tėvų emocijas, net nesuprasdami iš kur jos tokios. Stebėdami tėvų emocijas vaikai išmoksta reaguoti į situacijas ir susidaro nuomonę apie save.
Žinoma, tėvams reikės suruošti viską vaikams į mokyklą. Tam teks iš anksto numatyti lėšas. Tokia yra suaugusiojo pareiga. Svarbu nekaltinti vaiko, kad dėl jo poreikių, dėl to, kad išaugo, sunešiojo ar išnaudojo dabar teks tiek pinigų išleisti. Taip įskiepysime, jog vaiko poreikiai yra kažkas nepriimtino, varginančio, dėl ko jis pats kaltas, kad jį gali atstumti, nemylėti ar sumenkinti. Visų žmonių natūralus poreikis yra jaustis priimtam. Pirminių įgūdžių, kaip to pasiekti, išmokstame šeimoje.
Jei vaikas patiria, kad toks, koks yra, jis yra priimtinas, formuojasi didesnis pasitikėjimas savimi ir tėvais, o per tai tvirtesnis gebėjimas įveikinėti savuosius gyvenimo iššūkius. Kai vaikas nepatiria priėmimo jausmo, klaidų ir bandymų būdu ieško visų jam įmanomų būdų tą poreikį patenkinti. Vieni vaikai išmoksta užgniaužti savo poreikius, kiti - išsireikalauti per jėgą. Kaip kada dažniau pasiseka jų aplinkoje, taip ir įsitvirtina.
Kai vaikas patiria priėmimą šeimoje, jam daug lengviau yra rasti būdų, kaip būti priimtu ir kitoje aplinkoje. Atmetimo, nepriėmimo baimė yra viena stipriausių žmogaus gyvenime. Ji gali žlugdančiai veikti tiek gebėjimų raiškoje, tiek bendravime, tiek santykiuose su kitais žmonėmis. Atmetimo baimė visada šaknimis eina į vaikystę. Dėl to labai svarbu, kad vaikai gautų šansų patirti, kad jie priimtini, kad viskas su jais gerai, kad jų poreikiai yra svarbūs, kad jų nuomonė yra reikšminga, kad jų noras prisidėti yra priimamas, kad jie yra pajėgūs tiek, kiek gali.
Praktiniai patarimai pasiruošimui
Rugsėjis su visais jo ypatumais - tai nėra netikėtai iškrentantis sniegas ant galvos. Tai prognozuojami įvykiai šeimos gyvenime. Vaikai išeis į mokyklą, pasikeis jų dienotvarkė, neišvengiamai pasikeis ir tėvų dienotvarkė. Tai yra santykinai lengviausia dalis numatant būsimą kasdienybę. Sudėtingiausia būna numatyti tiek savo pačių, tiek vaikų emocines reakcijas.
Pasiruošimas naujiems mokslo metams gali tapti puikia finansinio raštingumo pamoka vaikams. Kartu atlikdami turimų daiktų reviziją, sudarinėdami reikalingų priemonių sąrašą, vaikams padedate suprasti, kodėl svarbu planuoti išlaidas, kaip įvertinti daiktų kainą ir kokybę, ypač jei jie naudojami kasdien. Skatinkite vaikus norimam daiktui, kuris nebuvo suplanuotas įsigyti, panaudoti santaupas arba susitaupyti ir jį įsigyti vėliau, aptarkite norus, galimybes ir poreikius, o kartais pasitelkite šiek tiek kūrybiškumo: turimus daiktus galima atnaujinti, keistis su draugų šeimomis, įsigyti iš aukštesnių klasių mokinių tėvų, pavyzdžiui, uniformą ar vadovėlius.
Nauji mokslo metai - naujos galimybės, patirtys, pažintys ir stilius. Nebijok keisti pastarojo - atnaujink savo garderobą, įvesk daugiau spalvų, nebijok pokyčių. Jei praėjusiais metais jautei, jog per mažai pasistengei, šiais metais gali pasiekti kur kas daugiau. Viskas - tavo rankose. Daugelis mokslo specialistų pataria prieš prasidedant naujiems mokslo metams susirašyti tikslus, kuriuos sieksi įgyvendinti.
Ruošiame pradinukus
Laikykite vaikų miegą prioritetu - 21 val. visi miega! Paskutinę atostogų savaitę pabandykite tris-keturias dienas keltis anksčiau - tada vakare vaikai savaime eis miegoti anksčiau. Vyresniems vaikams rekomenduojama miegoti aštuonias-dešimt valandų per naktį, o mažiems - dešimt-dvylika valandų. Kontroliuokite vaikų praleidžiamą laiką prie ekranų. Paauglių dienos po atostogų bus labai įtemptos: kelionės iki mokyklos, pamokos, namų darbai ir neformali veikla, todėl jie turės labai mažai laiko praleisti prie ekranų.
Paruoškite vaiko darbo vietą. Tai labai svarbu norint skatinti vaikų, nepriklausomai nuo jų amžiaus, koncentraciją ir efektyvumą. Nepamirškite šios erdvės individualizuoti keliais dekoro elementais, pavyzdžiui, įrėmintomis nuotraukomis, paveikslais, knygų lentynomis, kad vaikai jaustųsi patogiai ir norėtų čia leisti laiką. Organizuokitės patys! Mes, tėvai, gerai žinome, kad vaikų mokslo metų pradžia yra ir tėvų veiklų pradžia.
Jeigu vaikas tik pradės eiti į mokyklą, pasikalbėkite su juo apie įvairius dienos laikotarpius, nuo privalomo išsiskyrimo ryte iki malonaus susitikimo vakare, apie valgyklą, kurioje jis nebus verčiamas valgyti to, ko nemėgsta, apie buvimą su kitais bendraamžiais ir pan.
Kontrolinis sąrašas
Ruošiantis naujiems mokslo metams, būtina turėti gerai sutvarkytą kontrolinį sąrašą. Gera mokymosi aplinka vaidina lemiamą vaidmenį vaiko akademinėje sėkmėje.
- Pasirinkite ramią vietą. Raskite ramią, gerai apšviestą vietą namuose, kur jūsų vaikas galėtų susikaupti be trukdžių.
- Sutvarkykite priemones. Laikykite visas reikalingas priemones ir medžiagas lengvai pasiekiamoje vietoje.
- Užtikrinkite patogumą. Įsitikinkite, kad mokymosi vieta yra patogi, su tinkama kėde ir stalu.
- Venkite blaškymosi. Pašalinkite iš mokymosi zonos tokius trukdžius kaip televizoriai ir vaizdo žaidimai.
Miego ir mitybos režimas
- Nustatykite miego ir kėlimosi laiką. Palaipsniui koreguokite vaiko miego ir kėlimosi laiką, kad jis atitiktų mokyklos tvarkaraštį.
- Planuokite maistą. Ruoškite sveikus ir subalansuotus patiekalus, kurie suteiks vaikui reikiamos energijos mokyklos dienai.
- Namų darbų grafikas. Kiekvieną dieną skirkite nustatytą laiką namų darbams ir mokymuisi.
- Popamokinė veikla. Aptarkite vaiko popamokinę veiklą.
Psichologinis pasiruošimas
- Pozityvus požiūris. Skatinkite teigiamą požiūrį.
- Atviras bendravimas. Sukurkite atvirą bendravimo liniją su savo vaiku.
- Nustatykite tikslus. Aptarkite akademinius ir asmeninius tikslus mokslo metams.
- Laiko valdymas. Mokykite vaiką efektyvių laiko valdymo įgūdžių. Padėkite jam susikurti savaitės tvarkaraštį, kuriame būtų numatytas laikas namų darbams, mokymuisi ir poilsiui.
Tvarus pasiruošimas
„Pasiruošimas naujiems mokslo metams - ne tik sąsiuviniai ar kuprinės, kartu tai metas, kai vaikai pradeda mokytis ir atrasti, todėl svarbu kurti tokią aplinką, kuri skatintų ne tik smalsumą, bet ir atsakingą požiūrį į vartojimą. Vis dažniau pastebime, kad pirkėjai ieško tvaresnių sprendimų ir sąmoningiau renkasi prekes, todėl labai svarbu pasiūlyti pasirinkimus, kurie būtų draugiški aplinkai. Rinkdamiesi tokias priemones, rodome vaikams pavyzdį, kaip galima rūpintis aplinka net priimant mažus kasdienius sprendimus.
Svarbu žinoti, kad vaikai nuo mažens geba suprasti, kodėl svarbu rūpintis aplinka, jei apie tai kalbama jiems suprantamu, įdomiu ir įtraukiančiu būdu. Kalbėtis su vaikais apie tvarumą svarbu pradėti nuo paprastų, jų pasauliui artimų pavyzdžių. Vietoj sudėtingų sąvokų apie CO2 ar klimato kaitą, galima kalbėti apie tai, kaip saugoti miškus, gyvūnus ar švarų vandenį - dalykus, kurie jiems rūpi natūraliai. Jei paaiškinsime, kad gyvūnai neturi kur gyventi dėl kertamų miškų ar šiukšlių, ilgainiui jie patys imasi iniciatyvos: nori rūšiuoti, naudoti mažiau plastiko, net patys apie tai primena tėvams.
Prieš ruošiantis į parduotuvę, atlikite namų darbus - pažiūrėkite, kokios pamokos laukia šiemet, kas liko nuo praėjusių metų ir ką tikrai dar galima naudoti. Juk kasmet galbūt nebūtina pirkti naujo skriestuvo, liniuotės ar pieštukų. Tuo metu, jei vaikas pradeda naują dalyką, pavyzdžiui, dailę ar technologijas, gali prireikti specifinių priemonių, tokiu atveju verta jas įtraukti į pirkinių sąrašą. Toks planavimas padeda ne tik apsipirkti tvariau, bet ir išvengti nereikalingų išlaidų.
Patarimai, kaip pasiruošti tvariau:
- Peržiūrėkite, ką turite namuose.
- Ieškokite sertifikuotų prekių.
- Rinkitės kokybiškas priemones.
Pirmoko rinkinys
Mokyklinių reikmenų išsirinkimas gali būti iššūkis daugeliui tėvų, ypač kai jų vaikai eina į pirmą klasę. Pirmokui reikalingų daiktų sąrašas gali būti šiek tiek ilgesnis nei vyresniems vaikams - daug ilgiau tarnausiančių reikmenų teks pirkti pirmą kartą. Todėl verta pasikliauti mokyklų skelbiamais išsamiais būtinų mokyklinių priemonių sąrašais. Jei abejojate, pasikonsultuokite su mokytoju, kuris pasakys, kas yra būtina, o ko galima atsisakyti, kad išvengtumėte nereikalingų išlaidų.
Tinkamai paruoštame pirmokų rinkinyje yra visi reikalingi reikmenys, jis teigiamai veikia ir vaiko požiūrį į mokymąsi ir kasdienes pareigas. Juo pravartu pasirūpinti iš anksto, įtraukiant ir patį vaiką į priemonių pasirinkimą.
Privalomų mokyklinių reikmenų sąrašas:
- Rašiklis
- Pieštukai
- Kreidelės
- Trintukas
- Drožtukas
- Saugios žirklės apvaliais galais
- Piešimo reikmenų rinkinys
- Sąsiuviniai (linijomis, langeliais)
- Markeriai, žymekliai
- Sąsiuvinių aplankalai
- A4 ir A5 formato bloknotai
- Akvarelė, teptukai
- Piešimo sąsiuviniai
- Plastilinas
- Mokyklinis kalendorius