Šiuo metu, kai didžiąją laiko dalį praleidžiame vidaus patalpose, labai svarbūs yra mikroklimato parametrai. Vidaus oro tarša patalpoje vyksta ne tik dėl išorės priežasčių, bet ir dėl žmonių buvimo joje. Kuo daugiau žmonių, tuo didesnė oro tarša. Žmogus išskiria bioteršalus, nemalonius kvapus, o tai nulemia komforto stoką patalpoje.
Esant prastai patalpų oro kokybei susidaro palankios sąlygos infekcinių ligų sukėlėjų plitimui. Tinkamas patalpų vėdinimas yra vienas iš susirgimų ūmiomis viršutinėmis kvėpavimo takų infekcijomis prevencijos veiksnių. Siekiant užkirsti kelią koronaviruso ar gripo viruso plitimui, būtina nepamiršti, kad tai viena iš apsisaugojimo priemonių ir būtina tinkamai vėdinti patalpas namuose.
Nevėdinamos patalpos ir netinkama oro cirkuliacija - vienos pagrindinių nuolatinės prastos sveikatos būklės priežasčių. Įvairiuose šaltiniuose teigiama, kad ilgą laiką nevėdinamos patalpos gali turėti neigiamos įtakos sveikatai ir todėl paūmėja įvairios lėtinės ligos. Neabejotinai gali pablogėti ir paties buto „sveikata“ - pavyzdžiui, ant sienų atsirasti pelėsis.
Anglies dioksidas (CO2) išsiskiria kvėpuojant žmogui ir gyvūnams, degant kurui ir oksiduojantis daugeliui organinių medžiagų. Kad mikroklimatas būtų palankus, tam būtinas šviežias oras. Tai oras, kuris patenka į patalpą iš lauko. Vėdinimas vyksta tuomet, kai vidaus patalpų oras išleidžiamas į išorę, o iš lauko paimamas oras įleidžiamas į patalpas.
Nekilnojamojo turto rinkos ekspertai pateikia keletą priežasčių, kodėl būtina vėdinti patalpas ir kaip tą daryti taisyklingai:
Patalpų vėdinimo nauda
- Palengvėja alerginės ligos: Reguliariai valyti gyvenamąsias patalpas būtina tiems žmonėms, kurie kenčia nuo alerginių ligų. Pavyzdžiui, bronchų ligomis sergantieji prasčiau jaučiasi patalpose, kur yra daugiau dulkių. Nevėdinamose patalpose kaupiasi virusai, bakterijos, kurios nuolat cirkuliuoja, jų niekaip nepavyksta pašalinti. Toje pačioje erdvėje netrūksta ir įvairiausių dulkių. Todėl kvėpavimo takų ligomis sergančių žmonių ligos gali paūmėti, taip pat didesnė tikimybė užsikrėsti virusu. Taip pat nevertėtų pamiršti, kad nevėdinamose patalpose nuolat kaupiasi sveikatai pavojingos medžiagos - nuo įvairių purškiamų cheminių produktų, pavyzdžiui, plaukų lako ar oro gaiviklio.
- Nesikaupia drėgmė, pelėsis: Pelėsis - vienas didžiausių buto priešų. Juodi taškeliai pasienyje pradeda formuotis tuomet, kai namie ilgą laiką būna drėgna, nevyksta oro cirkuliacija. Pelėsis gali būti kenksmingas ne tik buto sienoms, tačiau jis išskiria ir kenksmingus junginius, kurie gali paskatinti įvairias kvėpavimo takų ar alergines ligas.
„Vėdinimas yra būtina higieninė sąlyga pašalinant anglies dioksidą ir drėgmę iš patalpų. Perteklinė drėgmė esant atitinkamai oro temperatūrai sudaro sąlygas atsirasti pelėsiui, rasoti langams. Siekiant išvengti pelėsio, butą, kuriame neįrengta mechaninė rekuperacinė sistema, reikia vėdinti bet kuriuo metų laiku. Dažniau vėdinti reikia virtuvę, vonią, tualetą, taip pat palėpę ir patalpą, kur džiovinami skalbiniai“, - teigia Robertas Grigalis, nekilnojamojo turto plėtros įmonės „Eika“ Projektų valdymo departamento direktorius.
Ekspertų teigimu, norint tinkamai išvėdinti patalpas, nepakaks vieną kartą langą atidaryti kelioms akimirkoms. Yra ir dar vienas būdas, kaip galima reguliariai vėdinti patalpas.
„Aukštesnės energinės klasės butuose privaloma šilumos rekuperacija vėdinimo procese. Tada oras tiekiamas ir šalinamas iš patalpų priverstinai. Tiesa, kai kurie naujakuriai praėjus keliems mėnesiams nusprendžia vėdinimą išjungti - neva tokiu būdu sutaupys. Tačiau naujos statybos butai yra labai sandarūs, oras cirkuliuoja dar mažiau, todėl gyventojai skundžiasi padidėjusia drėgme“, - pasakoja R. Grigalis.
Specialistų teigimu, tinkamai įrengta ir sureguliuota mechaninė vėdinimo sistema padeda gerinti patalpų mikroklimatą ir užtikrina reikalingo šviežio oro kiekio tiekimą į patalpas bei jau panaudoto oro šalinimą. Tokiu būdu pašalinamas drėgmės perteklius, nepageidaujami kvapai, užtikrinama apsauga nuo pelėsio, sumažėja tikimybė, kad langai rasos. Be to, vėdinimo įrenginyje yra specialūs filtrai, kurie iš lauko tiekiamą orą išvalo nuo dulkių, nešvarumų, teršalų ir net žiedadulkių. Vėdinant natūraliu būdu, t. y. atidarant langą, prarandama šiluma, o vėdinimo sistema su šilumos grąžinimu, kitaip tariant rekuperacija, ne tik tausoja šilumą, bet užtikrina ir gryno oro patekimą į patalpas.
VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto docentė pažymi, kad oro poreikis žmogui per parą sudaro 88 procentus. Tai nepalyginamai daugiau už kitus gyvybiškai svarbius ir funkcionuoti reikalingus produktus: maistą (3 proc.) ir vandenį (9 proc.). Apie 90 proc. savo laiko žmonės praleidžia patalpose, ypač šaltuoju metų laiku.
Oro užterštumo (ne šviežumo) pojūtis pirmiausia yra šilumos, drėgmės ir nemalonių kūno kvapų rezultatas. Esant netinkamam vėdinimui, nepakankamam oro kiekiui be tvankumo pojūčio bei nemalonių kvapų, patalpose gali būti per karšta, per šalta, jaustis skersvėjis bei atsirasti „ligoto pastato“ sindromas.
„Yra patalpų, kuriose dirbantys arba gyvenantys žmonės skundžiasi bloga savijauta, silpnumu ir panašiais neaiškios kilmės negalavimais. Tai būdinga „ligoto pastato“ sindromui“, - sako mokslininkė. Tarp šiam sindromui būdingų simptomų yra ir galvos skausmas ar svaigimas, pykinimas, akių, nosies ar gerklės dirginimas, sausas kosulys, odos niežulys, nuovargis, balso užkimimas, alergijos, padidintas astmos priepuolių dažnis.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) komitetas nustatė, kad daugiau kaip 30 proc. naujuose ar rekonstruotuose pastatuose dirbančių ir gyvenančių žmonių skundžiamasi neįprastai dideliu sergamumu susijusiu su „ligoto pastato“ sindromu. Sveikatos ataskaitos parodė, kad prastas vėdinimas yra vienas iš pagrindinių šio sindromo veiksnių.
Dulkės - mažiausiai pavojingos iš visų patalpų teršalų. Daugelis medžiagų, esančių netinkamai vėdinamose patalpose, tampa teršalais. Kaip pagrindinius jų židinius VGTU docentė įvardija statybines, apdailos (lakieji organiniai junginiai, formaldehidas), polimerines medžiagas, dujų degimo produktus (anglies monoksidas), žmogaus skleidžiamas bei buitinių procesų metu išsiskiriančias kenksmingas medžiagas, tabako dūmus (benzenas).
Žmogus skleidžia iki 400 cheminių junginių, daugiausia - CO2. Didėjant jo kiekiui ore, mažėja dėmesio koncentracija, apima žiovulys, mieguistumas. Taip pat vėdinimas naudojamas kaip profilaktikos priemonė nuo gaisrų, sprogimų ir nelaimingų atsitikimų, nes mažina sprogiųjų ir degiųjų priemaišų ore koncentraciją. Vėdinant patalpas pailginama atitvarų eksploatavimo trukmė, nes tinkamai vėdinant patalpas nesiformuoja pelėsis, grybeliai, pastato atitvaros nedrėksta.
Anot dr. V. Misevičiūtės, teršalų kontrolė yra efektyviausias švaraus oro patalpose palaikymo būdas. „Deja, tokia kontrolė dažniausiai neįmanoma, todėl natūralus ar mechaninis vėdinimas tampa veiksmingiausiu būdu palaikyti priimtiną oro kokybę“, - teigia mokslininkė.
VGTU docentė pateikia keletą patarimų, kaip užtikrinti gaivų orą namuose: „Gyvenamuosius kambarius galima vėdinti natūraliai - atidarant langus. Šaltuoju metų laikotarpiu reiktų praverti langus 10-15 min. arba sukelti smūginį vėdinimą - kelioms minutėms visiškai atidaryti langą. Kad patalpose pakaktų šviežio oro, langus atverti rekomenduojama kelis kartus per dieną, pavyzdžiui, ryte ir vakare“.
Ekspertė atkreipia dėmesį, kad langų nereikėtų atverti esant smogui - geriau luktelėti, kol smogą išsklaidys vėjas. Kitas patalpas, dr. V. Misevičiūtės teigimu, reiktų vėdinti pagal poreikį, pavyzdžiui, virtuvėje veikiant viryklei turėtų įsijungti gartraukis, kuris pašalintų maisto gaminimo metu išsiskyrusią šilumą, garus, ir kvapus. Oro šalinimo ventiliatoriai turėtų veikti naudojantis vonia ir tualetu.
Tiems, kurie vengia atidaryti langą bijodami prarasti šilumą, mokslininkė pataria pasvarstyti apie vėdinimo sistemą su šilumogrąža: „Naudojant šilumogrąžą, šalinamo oro šiluma panaudojama tiekiamam orui pašildyti, todėl reikia mažesnio galingumo šildytuvo, sistema veikia ekonomiškiau“.
Dr. V. Misevičiūtės nuomone, patalpas vėdinti yra būtina: „Palaikant aukštą patalpų oro kokybę galima pagerinti sveikatą, darbo našumą, taip pat sumažinti sveikatos priežiūros išlaidas ir taip gauti ekonominę naudą“.
Apie patalpų vėdinimą
Pagrindiniai oro kokybės užtikrinimo principai šaltuoju metų laikotarpiu:
- gyvenamąsias patalpas reikia vėdinti reguliariai, bent kelis kartus per dieną, jei nėra galimybės tai atlikti reguliariai, patalpas reikėtų vėdinti ryte ir vakare prieš einant miegoti;
- jei gyvenamosiose patalpose oras per sausas, jį būtina drėkinti, tokiu būdu išvengsite odos, akių išsausėjimo;
- esant gyvenamojoje aplinkoje per didelei santykinei drėgmei, pravartu naudoti oro sausintuvus, kurie padės pašalinti per didelį drėgmės kiekį namuose, tam padėtų ir intensyvesnis būsto šildymas.
Rekomenduojama gyvenamąsias patalpas vėdinti trumpai, bet intensyviai - iki 10 minučių, efektyviausias būdas - sudarant skersvėjį. Vėdinant gyvenamąsias patalpas, svarbu gerai išvėdinti vonią, tualetą ir rūsį, nes šiose vietose drėgmės kiekis yra didesnis. Vėdinant patalpas rekomenduojama apriboti žmonių buvimą jose.
Kas gali nutikti, kai patalpos nevėdinamos, galima surasti įvairiausios informacijos. Nevėdinamose patalpose smegenys gauna mažiau deguonies, todėl žmonės net ir po miego jaučiasi mieguisti ir pavargę. Nevėdinant patalpų taip pat didėja drėgmės kiekis, tai gali išduoti dažnai rasojantys langai. Tai tinkama terpė kauptis bei plisti bakterijoms ir virusams. Ilgai nevėdinamų patalpų vėsiuose kampuose gali susidaryti pelėsis, taip pat nuolat erzinti įvairaus spektro kvapai.
Inžinerinių sistemų specialistai, pirmiausia, rekomenduoja periodiškai vėdinti patalpas plačiai atveriant langą (jei įrengtas natūralus vėdinimas), antra, įjungus gartraukį būtinai atverti langą, ir trečia, prieš nakties miegą išvėdinti miegamąjį.
„Gerą patalpų vėdinimą galima pasiekti reguliariai atveriant langus ir leidžiant patalpose esančiam orui pasikeisti nauju. Tai natūralus vėdinimas be jokių papildomų resursų. Šį veiksmą būtina atlikti kiekvieną dieną ir bent kelis kartus. Žinoma, esant neigiamai temperatūrai ar siaučiant vėjui nesinori atverti lango. Tačiau tuomet ir natūralus vėdinimas nebus toks efektyvus“, - sako Rasa Pečiulaitė, įmonės „Eika“ projektų vadovė.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai pabrėžia būtinybę nuolat vėdinti patalpas. Tai reikia daryti per visus metus, tačiau labai svarbu gryno oro įleisti šaltuoju sezonu. Tai apsaugos nuo kvėpavimo takų infekcijų, tokių kaip gripas, COVID-19 ir kitų. Išvėdintose patalpose nesikaups drėgmė, nebus terpės atsirasti pelėsiui, kuris ne tik kenkia buitinei technikai, baldams, bet ir gali būti viena iš bronchinės astmos, alergijų, taip pat kitų ligų priežasčių.
Svarbiausia vėdinimo paskirtis - į kambarius įleisti kuo daugiau šviežio oro. Tai galima padaryti atidarius langus. Ir tai turi būti daroma nuolat.
NVSC specialistai pataria, kaip teisingai vėdinti patalpas, ką daryti, kad oro kokybė kambariuose būtų gera. Pirmiausia, reikia namuose patalpas vėdinti bent du kartus per dieną - ryte ir vakare. Geriausiai šviežias oras į kambarius patenka tada, kai langai yra plačiai atverti, ypač jei susidaro skersvėjis. Laikas, kiek laiko turėtų būti atverti langai, priklauso nuo to, kokia yra lauko temperatūra. Kai labai šalta, užtenka ir kelių minučių, kad kambariuose nespėtų atvėsti oras. Ypač svarbu gerai išvėdinti virtuvę, sanitarinius mazgus, palėpę, ypač jei ji yra sename name. Nepatartina gyvenamosiose patalpose džiovinti skalbinių.
Oro temperatūra ir drėgmė
Lietuvos higienos norma HN 42:2009 reglamentuoja mikroklimato parametrus. Oro temperatūra šaltuoju metų laikotarpiu gyvenamosiose patalpose turi būti 18-22 oC, santykinė oro drėgmė - 35-60%, oro judėjimo greitis - 0,05-0,15 m/s.
Kambariuose turėtų būti 35-60 proc.