Apkalta - konstitucinis institutas, turintis gilias istorines šaknis. Valstybės pareigūno apkalta, kaip speciali pareigūno atleidimo procedūra, siejama visų pirma su Didžiąja Britanija. Čia vadinamasis „impičmentas” buvo naudojamas Karūnų ministrams. XIX-XX a. šis institutas pradėtas sieti su valdžios padalijimo teorija, o tai reiškia, kad procedūra taikoma valdžios pareigūnams - tiems, kurie nėra pavaldūs valdžios hierarchijoje kitiems pareigūnams.
Apkaltos Pagrindai Lietuvoje
Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina tris apkaltos pagrindus:
- Šiurkštus Konstitucijos pažeidimas
- Pareigūno priesaikos sulaužymas
- Nusikaltimo padarymas
Prisiminkime, kad šie pareigūnai turi teisinį imunitetą, kuris reiškia, kad Respublikos Prezidentas negali būti suimtas ir patrauktas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn.
Prisiminus nušalinto Prezidento (Lietuva vienintelė pasaulyje gali tuo „pasigirti”) apkaltą matome, kad Prezidento konstitucinis imuniteto statusas padeda išvengti net teisinės abejonės, kad Prezidentas padarė nusikaltimą. Gal net būtų galima tai įvardinti kaip Konstitucijos trūkumą, nes ši nuostata apriboja vieną vieno apkaltos pagrindo taikymą - atsakomybę už nusikaltimo padarymą.
Kas Gali Būti Apkaltintas?
Lietuvoje apkaltą gali taikyti Lietuvos Respublikos Seimas:
- Lietuvos Respublikos Prezidentui
- Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkams ir teisėjams
- Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo pirmininkams ir teisėjams
- Lietuvos Respublikos apeliacinio teismo pirmininkams ir teisėjams
- Seimo nariams
Apkalta gali būti pradedama ne mažiau kaip 1/4 visų Seimo narių, Prezidento, o Aukščiausiojo ir Apeliacinio teismų pirmininkams ir teisėjams - dar ir teisėjų garbės teismo siūlymu.
Pateiktiems kaltinimams ištirti ir išvadoms parengti Seimas sudaro specialią tyrimo komisiją.
Asmuo pripažįstamas kaltu įvykdęs inkriminuojamą nusižengimą, jei bent už vieną kaltinimo formuluotę balsuoja 3/5 Seimo narių.
Asmuo, kuriam taikoma apkalta, ne vėliau kaip iki balsavimo pradžios turi teisę pateikti pareiškimą atsistatydinti iš pareigų ar atsisakyti Seimo nario mandato. Pareiškimas Seimo nutarimu turi būti nedelsiant patenkintas, o apkaltos procesas nutrauktas.
Svarbu: 2011 01 06 Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžioji kolegija priėmė sprendimą, kuriuo buvo pripažinta, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos pirmojo protokolo 3 straipsnį, garantuojantį teisę į laisvus rinkimus, dėl pareiškėjo pasyviosios rinkimų teisės būti renkamam į įstatymų leidybos instituciją apribojimo nuolatinio ir negrįžtamo pobūdžio.
Apkaltos Procesas: Modeliai ir Perspektyvos
Kitas probleminis ir nemažai diskusijų sukeliantis aspektas yra galutinio sprendimo dėl valstybės vadovo apkaltos priėmimas. Daugelyje teisinės valstybės tradicijas turinčių šalių apkaltą šalies vadovui inicijuoja politikai, o lemiamą sprendimą priima aukščiausios teisinės institucijos, pvz., Čekijoje, Italijoje - Konstitucinis Teismas, Suomijoje - Aukštasis apkaltos teismas.
Vis dėlto, Lietuvoje galutinį sprendimą dėl apkaltos Prezidentui priima politikai: Seimas. Seimo statutas nustato, kad „Gauta Konstitucinio Teismo išvada nesvarstoma ir dėl jos pagrįstumo ar teisėtumo nediskutuojama”. Konstitucinis Teismas 1999 m. gegužės 11 dienos nutarime konstatavo, kad apkalta yra viena iš pilietinės visuomenės savisaugos priemonių. Demokratinėje valstybėje tai ypatingas procesas, kai sprendžiamas pareigūnų konstitucinės atsakomybės klausimas, siekiant užtikrinti jų veiklos kontrolę.
Lietuvoje taikomas tarpinis apkaltos modelis, t.y. amerikietiškas modelis, kai galutis sprendimas yra priimamas Parlamento ir vokiškasis, kai kreipiamasi į Konstitucinį Teismą dėl išvados.
Suvokiant, kad Seimo nariai ir Prezidentas yra Tautos išrinktieji ir įsipareigoja veikti šalies ir Tautos naudai, gal būtų verta permąstyti, ar tikrai teisingu apkaltos modeliu vadovaujamasi ir ar nereikėtų politinės atsakomybės, o labiau - teisinės - taikyti. Tiksliau apibrėžiant, pereiti prie Vokietijos Federacinės Respublikos modelio ir galutinį sprendimą palikti teisminėms institucijoms, gal net reikėtų įsteigti specialų apkaltos teismą, nes tai, kaip minėta, yra specialus ir ypatingas procesas.
Taip pat reikėtų galbūt pasinaudoti Lenkijos ar Slovėnijos pavyzdžiu ir apkaltos proceso metu sustabdyti Prezidento įgaliojimus, nes šiuo metu LR Konstitucija to nenumato.
2026-02-17 Konferencija „Lietuvos demografinė politika: tradicija ir perspektyvos“
Apkaltos proceso etapai
Apkaltos procesas paprastai susideda iš kelių etapų:
- Inicijavimas: Apkalta pradedama, kai ne mažiau kaip 1/4 Seimo narių pateikia siūlymą dėl apkaltos.
- Tyrimas: Seimas sudaro specialiąją tyrimo komisiją, kuri tiria pateiktus kaltinimus.
- Konstitucinio Teismo išvada: Kreipiamasi į Konstitucinį Teismą dėl išvados, ar yra pagrindas pradėti apkaltą.
- Balsavimas Seime: Jei Konstitucinis Teismas patvirtina, kad yra pagrindas, Seimas balsuoja dėl apkaltos.
- Sprendimas: Jei už apkaltą balsuoja 3/5 Seimo narių, asmuo pašalinamas iš pareigų.
Pirmą kartą apkaltos procesas organizuotas Anglijoje 1376; didžiausią politinę reikšmę turėjo 17 amžiuje parlamentui kovojant su teisėjais ir ministrais - karaliaus favoritais.
| Šalis | Institucija, priimanti galutinį sprendimą dėl apkaltos |
|---|---|
| Čekija | Konstitucinis Teismas |
| Italija | Konstitucinis Teismas |
| Suomija | Aukštasis apkaltos teismas |
| Rusija | Federacijos taryba |
| Lietuva | Seimas |