Statinio rekonstravimo sąlygos ir leidimai Lietuvoje

Planuojant gyvenamojo namo rekonstravimo darbus (kai po rekonstrukcijos jis išliks nesudėtingos kategorijos statiniu), nuosavų namų savininkams dažnai kyla klausimų ir abejonių, ar numatyti statybos darbai priskirtini rekonstravimui, o gal tai laikoma kapitalinio remonto darbais?

Pirmiausia reikia pagal parametrus ir požymius, vadovaujantis STR 1.01.03:2017 nuostatomis, nustatyti statinio kategoriją planuojant atlikti pastato rekonstravimą ar remontą (paprastąjį ar kapitalinį).

Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius aspektus, susijusius su statinio rekonstravimo sąlygomis ir leidimais Lietuvoje, kad statybos procesas būtų sklandus ir teisėtas.

Statybos leidimo paraiškos supratimas – paprastas statybos leidimo procesas, 1 dalis

Statinio kategorijos nustatymas

Nustatyti statinio kategoriją reikia vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ nuostatomis, atsižvelgiant į statinio parametrus ir požymius.

Statybos įstatymo 2 straipsnyje apibrėžiama, kad nesudėtingasis statinys - paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma - ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys.

Pažymime, kad nesudėtingos kategorijos statiniai kurių, didžiausias plotas iki 80 kvadratinių metrų, aukštis iki 8,5 metro, kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto, priskiriamas II grupės nesudėtingiesiems statiniams.

Statinio statybos rūšys

Statinio statybos rūšis ir pagrindinius principus, pagal kuriuos statybos darbai priskiriami atskiroms statybos rūšims, nustato statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“.

Rekonstravimas

Žinotina, kad statinio rekonstravimo tikslas - perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis - ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan.

Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys" 9.1-9.6 papunkčiuose nurodytais atvejais:

  • kai pastatomi nauji aukštai;
  • įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas;
  • nugriaunama dalis esamų aukštų;
  • prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos;
  • pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų.

Kapitalinis remontas

O statinio kapitalinio remonto tikslas - pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų - ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan.

Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis.

Paprastasis remontas

Statinio paprastojo remonto tikslas - atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant.

Į šią statybos rūšį patenka visi statybos darbai, nenurodyti VI ir VII skyriuose (nurodyti 12.1-12.12 papunkčiuose).

Statybą leidžiantys dokumentai (SLD)

Atvejai, kai privalomas SLD statinio rekonstravimui, nurodyti Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 2 punkte.

Atvejai, kai privaloma SLD nesudėtingos, neypatingos ar ypatingos kategorijos statinio kapitaliniam remontui nurodyti Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punkte bei STR 1.05.01:2017 3 priedo 3 punkte.

Atvejai, kai privaloma SLD nesudėtingos, neypatingos ar ypatingos kategorijos statinio paprastajam remontui nurodyti Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei STR 1.05.01:2017 3 priedo 4 punkte.

Atkreiptinas dėmesys, kad projektas rengiamas Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais, t. y., kai privalomas SLD.

Statybos leidimo gavimo etapai

Pirmas etapas - surinkti privalomuosius projekto rengimo dokumentus (žemės sklypo nuosavybės dokumentai, sklypo topografinis planas, grunto geologiniai tyrimai), technines projektavimo sąlygas (specialieji architektūros reikalavimai, ESO elektros prisijungimo, vietos vandens tiekimo tvarkančios institucijos prisijungimo sąlygos, ir kt., priklausomai nuo projekto situacijos).

Antras etapas - projekto derinimas. Surinkus ir įvertinus privalomuosius projekto rengimo dokumentus rengiamas statybos projektas.

Visi leidimų prašymai teikiami elektroniniu būdu per sistemą „Infostatyba“.

Dažniausiai projekto derinimų metu institucijos randa projekto neatitikimų teisės aktams - statybų reglamentams ir teikia pastabas projektui pataisyti. Paprastai esant nedidelėms klaidoms, tai gali kainuoti savaitę prarasto laiko, tačiau gali pasitaikyti ir didelių klaidų, dėl kurių projekto suderinimo terminas gali nusikelti mėnesiams, arba gali paaiškėti, kad apskritai nepavyks suderinti projekto.

Teritorijų planavimo dokumentai - bendrieji ir detalieji planai nustato statybos reglamentus, tokius kaip pastato dydį (tūrį, aukštį, plotą ant žemės), pastato vietą sklype.

Kiti dokumentai, tokie kaip specialieji planai, taip pat turi didelę įtaką sprendiniams.

Kita klasikinė problema neatitikimai tarp projekto dalių - architektūrinė, konstrukcinė ir inžinerinės dalys nesutampa: langų, durų, perdangų aukščiai ar įvadų vietos skiriasi, pastato ekonominiai rodikliai projekto tekstinėse ir brėžinių dalyse.

Dažnai projektas parengiamas neįvertinus priešgaisrinių ar esamų inžinerinių ar susisiekimo komunikacijų ar kitų statinių apsaugos zonų.

Dar vienas svarbus sutikimas - žemės valdytojo, kai statybos darbai peržengia arba priartėja prie sklypo ribos arčiau nei numato teisės aktai, ar sklypui taikomos žemės naudojimo sąlygos ir apribojimai.

Svarbūs aspektai

  • Iš anksto pasiruoškite.
  • Patikrinkite nekilnojamo turto registro centro išrašuose įrašytus apribojimus sklypui ar statiniui.
  • Įvertinkite statybos leidimo išdavimo išlaidas.
  • Įvertinkite inžinerinių komunikacijų prisijungimo išlaidas.
  • Įvertinkite inžinerinių tinklų prisijungimo kaštus iš anksto, pasitikrinkite kur yra artimiausia ESO elektros tinklų tiekėjo infrastruktūra, ar privaloma bus jungtis į centralizuotus miesto tinklus, ar yra įrengtas privažiavimas prie žemės sklypo.
  • Kreipkitės į profesionalus.
  • Sekite terminus.
  • Laikykitės teisės aktų.

Tinkamai gautas statybos leidimas - tai ne formalumas, o būtina sąlyga saugiam, teisėtam ir sklandžiam statybų procesui.

Savavališkos statybos gali kainuoti brangiai - ne tik finansine, bet ir laiko prasme.

Atsakomybė už savavališką statybą

Asmeniui, be SLD atliekančiam kapitalinio remonto darbus, taikoma atsakomybė, numatyta Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 353 straipsnio 7 dalyje - jam gali būti skiriama bauda nuo 560 iki 1 200 eurų.

Remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu tam tikrais atvejais statytojas savavališkai atliktus darbus galės įteisinti gaudamas SLD, jei tokio pobūdžio darbai toje vietoje pagal galiojančius teisės aktus yra galimi, sumokant baudą ir įteisinimo įmoką, kurios dydis kinta iki 70 proc. atsižvelgiant į savavališkai atliktų statybos darbų, įskaitant panaudotus statybos produktus, sąnaudų vertę.

Nuo lapkričio 1 d. nauja statyba, prisidengiant statinio rekonstravimu, nebus įmanoma - įsigalios sugriežtintos Statybos įstatymo nuostatos dėl statinio rekonstravimo.

Atsakymą dėl tokio pakeitimo pateikė Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, remdamasis Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pozicija.

Kaip pažymi STT, vienas pagrindinių tikslų - siekis sumažinti piktnaudžiavimą tokiais atvejais, kai teisiškai statybos darbai yra laikomi rekonstrukcija, bet faktiškai vykdoma nauja statyba.

Prisidengimas statinio rekonstravimu gali būti naudingas dėl įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, kai teisiškai naujo statinio statyba yra negalima, tačiau rekonstravimas nėra draudžiamas. Tokiais atvejais statytojai, vadindami tai rekonstrukcija, iš esmės pastato naują statinį.

Statybą leidžiančių dokumentų išdavimas

Statybą leidžiančius dokumentus, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytus dokumentus, išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius arba administracijos direktorius paveda tai atlikti kitiems savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams (toliau - meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas).

Jeigu statybą leidžiantis dokumentas išduodamas statyti ir (ar) rekonstruoti valstybinėje žemėje, kurią patikėjimo teise valdo savivaldybė, statybą leidžiančiame dokumente turi būti įrašytas savivaldybės, kaip valstybinės žemės patikėtinio, pritarimas įgyvendinti statinio projekte numatytus sprendinius.

Kai išduodamas statybą leidžiantis dokumentas statyti laikinąjį statinį, jame įrašomas šio statinio naudojimo terminas.

Šio straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai išduodami, savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui statybą leidžiančių dokumentų duomenis per 3 darbo dienas, praėjus nustatytam projektinių pasiūlymų patikrinimo terminui, registruojant ir šio straipsnio 151 dalyje nurodytus jų duomenis (dokumentus) paskelbiant Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, jeigu gauti visų projektinius pasiūlymus turėjusių patikrinti subjektų pritarimai.

Kai valstybinės žemės patikėtinis yra statybą leidžiantį dokumentą išduodanti institucija, statybą leidžiančio dokumento išdavimas laikomas ir pritarimu statinių valstybinėje žemėje statybai.

Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatyme nustatytais atvejais savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo apskaičiuoja savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos dydį ir pateikia jį statytojui (užsakovui).

Gavus nepritarimą (nepritarimų) ir (ar) kai valstybinės žemės nuomos sutartyje nėra nuostatų, suteikiančių galimybę valstybinėje žemėje statyti ir (ar) rekonstruoti statinius, ir (ar) kai Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatyme nustatytais atvejais statytojas (užsakovas) privalo sudaryti savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį, bet jos nesudaro iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo (projektinių pasiūlymų patikrinimo termino pabaigos), statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas ir statytojas apie tai per 3 darbo dienas praėjus projektinių pasiūlymų patikrinimo terminui per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ informuojamas nurodant neišdavimo priežastis ir pateikiant nepritarimo (nepritarimų) kopiją (kopijas).

Laikoma, kad statybą leidžiantis dokumentas yra išduotas ir galiojantis, jeigu jo duomenys įregistruoti ir apie jo išdavimą visuomenė informuota paskelbiant šio straipsnio 151 dalyje nurodytus duomenis (dokumentus) Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (apie įregistruotą statybą leidžiantį dokumentą statytojas (užsakovas) ar jo įgaliotas asmuo turi būti informuojamas).

Įregistravus statybą leidžiančio dokumento duomenis ir apie statybą leidžiančio dokumento išdavimą informavus visuomenę, tik statytojo (užsakovo) ar jo įgalioto asmens prašymu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas išduodamas įgalioto valstybės tarnautojo pasirašytas statybą leidžiantis dokumentas ar nuotoliniu būdu pateikiamas įgalioto valstybės tarnautojo elektroniniu parašu pasirašytas statybą leidžiantis dokumentas.

Pasikeitus statytojui (statytojams) (užsakovui (užsakovams), statybos darbai ir statybos užbaigimo procedūros gali būti vykdomi statybą leidžiančiame dokumente atnaujinus informaciją apie statytoją (statytojus) (užsakovą (užsakovus).

Apie statybą leidžiančio dokumento išdavimą, išskyrus Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka įslaptintus statinio projekto dokumentus ir informaciją, siekiant sukurti galimybes visuomenei ginti teisę gyventi sveikatai ir gerovei tinkamoje aplinkoje, visuomenė informuojama per Topografijos, inžinerinės infrastruktūros, teritorijų planavimo ir statybos elektroninių vartų informacinę sistemą (toliau - TPS „Vartai“) paskelbiant Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ statybą leidžiančio dokumento duomenis (statybą leidžiančio dokumento tipą, nurodytą šio straipsnio 1 dalyje, registracijos numerį, registracijos datą, statinių adresus, dokumento būseną (galiojantis, negaliojantis), dokumentą išdavusios institucijos pavadinimą), projektinių pasiūlymų duomenis (projekto pavadinimą, numerį, parengimo metus), statinių duomenis (statinio pavadinimą, statybos rūšį, naudojimo paskirtį, kategoriją (ypatingasis, neypatingasis, nesudėtingasis)), laikinojo statinio požymį, savavališkos statybos požymį, adresą, žemės sklypo registracijos duomenis (unikalų numerį), statinio registracijos duomenis (unikalų numerį), statinio statybos metus, planuojamų statyti naujų ar rekonstruoti esamų pastatų rodiklius (pastatų skaičių, butų skaičių, bendrą plotą, naudingąjį plotą, tūrį), projektinių pasiūlymų patikrinimo išvadas (rezultatus) ir prie jų pridėtus dokumentus, statinio, kuriam išduotas statybą leidžiantis dokumentas, bendruosius rodiklius (sklypo užstatymo intensyvumą, sklypo užstatymo tankį, pastato bendrą plotą, aukštų skaičių, pastato aukštį).

Kai išduodamas leidimas statyti naują statinį, leidimas rekonstruoti statinį, leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą, leidimas pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį, be šioje dalyje nurodytų duomenų (dokumentų), per TPS „Vartai“ Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ turi būti paskelbti šio straipsnio 5 dalies 2, 3, 8, 11 punktuose nurodyti dokumentai.

Per TPS „Vartai“ Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinėje sistemoje (toliau - TIIIS) skelbiami suprojektuotų ir numatomų įrengti objektų erdviniai duomenys, nurodyti Geodezijos ir kartografijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje.

Draudžiama skelbti statytojo (užsakovo), kuris yra fizinis asmuo, ir kitų fizinių asmenų, išskyrus statinio projekto vadovą, statinio projekto dalių vadovus, statinio architektus, statinio projekto rengėjus, statinio projekto dalių rengėjus, asmenis, dalyvaujančius išduodant specialiuosius reikalavimus, prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygas, tikrinant statinio projektą, vardą ir pavardę.

Draudžiama skelbti fizinių asmenų asmens kodą, gimimo datą, gyvenamąją vietą.

Už duomenų pateikimą be draudžiamų skelbti asmens duomenų atsako asmenys, teikiantys skelbti duomenis (dokumentus) informacinėse sistemose.

Savivaldybės meras ar jo įgaliotas išduoti statybą leidžiantį dokumentą savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, nagrinėdamas prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, privalo statybos techniniame reglamente nustatyta tvarka patikrinti, ar nėra požymių, kad prašymą pateikęs asmuo siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą, įteisinantį jau atliktus savavališkus statybos darbus, dėl kurių nėra surašytas savavališkos statybos aktas.

Nustatęs tokius požymius, jis privalo sustabdyti statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūras ir informuoti apie tai Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos ir prašymą pateikusį asmenį.

Gavusi šioje dalyje nurodytą informaciją, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos per 20 darbo dienų nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros sustabdymo atlieka gautos informacijos patikrinimą ir apie patikrinimo rezultatus informuoja informaciją pateikusį asmenį.

Statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros atnaujinamos praėjus 20 darbo dienų nuo jų sustabdymo arba anksčiau, kai yra gaunamas atsakymas iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos.

Vadovaujantis Statybos įstatymu (24 str. 24 d.) rekonstravimo projektai turėtų atitikti teisės aktus, galiojusius specialiųjų reikalavimų išdavimo dieną.

Jeigu tokie reikalavimai nebuvo išduoti, rekonstravimo projektai turės atitikti teisės aktus, galiojusius prašymo gauti statybą leidžiantį dokumentą dieną.

tags: #kada #gali #buti #vykdoma #statinio #rekonstaravimas