Tarinys yra viena iš pagrindinių sakinio dalių, be kurios sakinys negali egzistuoti. Jis teigia arba neigia tam tikrą veiksmą, būseną ar ypatybę, susijusią su veiksniu. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip tarinys gali būti išreikštas daiktavardžiu, pateiksime pavyzdžių ir paaiškinimų.

Pagrindinės sakinio dalys
Žodžiai, kurie sakinyje atsako į tam tikrus klausimus, keliamus iš kitų žodžių, vadinami sakinio dalimis. Veiksnys ir tarinys yra pagrindinės sakinio dalys, jos sudaro sakinio gramatinį centrą. Papildinys, aplinkybės ir pažyminys yra antrininkės sakinio dalys. Žodžiai, kurie atsako į tą patį klausimą ir priklauso tai pačiai sakinio daliai, vadinami vienarūšėmis sakinio dalimis. Pavyzdžiui, vienarūšiai tariniai: Ji palengva susisagstė, užsimaukšlino kepuraitę ir išėjo. Sakinio dalimis eina daiktavardis, būdvardis, skaitvardis, įvardis, veiksmažodis ir prieveiksmis. Dalelytė, prielinksnis, jungtukas, jaustukas ir ištiktukas sakinio dalimis neina.
Veiksnys
Veiksnys yra pagrindinė sakinio dalis, atsakanti į klausimą kas?
Veiksnio raiška
- Daiktavardžio vardininku: Ant mokytojos stalo gulėjo knyga.
- Įvardžio vardininku: Visi laukė ekskursijos.
- Būdvardžio vardininku: Bailus pirmiausia gelbsti save.
- Veiksmažodžio bendratimi: Prisipažinti - nelengva užduotis.
- Žodžių junginiu: Jie visi žiūrėjo pro langus ir norėjo į kiemą.
Tarinys
Tarinys yra pagrindinė sakinio dalis, atsakanti į klausimus ką veikia, veikė, veikdavo veiks veiksnys? kas jis yra? koks jis yra? Tariniu pasakomas ne tik aktyvus veiksmas, bet ir būsena. Pagal tai, kuo reiškiamas tarinys, skiriamos kelios tarinių rūšys.
Papildinys
Papildinys - labiausiai su tariniu susijusi antrininkė sakinio dalis. Jo vaidmenį sakinyje atskleidžia keturi pagrindiniai klausimai, keliami iš tarinio: ko? kam? ką?
Aplinkybė
Aplinkybė - antrininkė sakinio dalis, rodanti įvairias sąlygas, kuriomis reiškiasi tariniu pasakytas požymis. Aplinkybės atsako į klausimus kur? kada? kaip? kodėl? dėl kokios priežasties? kokiu tikslu?
Pažyminys
Pažyminys yra antrininkė sakinio dalis, paaiškinanti kurią nors daiktavardžiu, kartais įvardžiu išreikštą sakinio dalį. Sakinyje pažyminys susijęs ne su tariniu, o su veiksniu, papildiniu ar aplinkybe. Žodis, kurį paaiškina ir kuriam priklauso pažyminys, vadinamas pažymimuoju žodžiu. Sakinyje pažyminys atsako į klausimus koks? kokia? kuris? kuri? keli? kelios? kelintas? kelinta? kieno? Pagal ryšį su pažymimuoju žodžiu pažyminiai skirstomi į derinamuosius ir nederinamuosius. Su pažymimuoju žodžiu gimine, skaičiumi ir linksniu suderintas pažyminys yra derinamasis. Nederinamasis pažyminys su pažymimuoju žodžiu nesuderintas.
Tarinių rūšys
Kaip matome, tarinys gali būti reiškiamas veiksmažodžiais (išskėtė, ėmė virti), veiksmažodžiais kartu su linksniuojamosiomis kalbos dalimis (buvo įpusėjusi, yra sparnai).
- Asmenuojamosiomis formomis: Aš šiandien tau tik pasakas seku. Mes skridome per lygumas. Rytas prašvis dar negreitai. Į skaityklą eidavau kiekvieną dieną. Negirk dienos be vakaro.
Pirmąją suvestinio tarinio dalį sudaro pagalbinių veiksmažodžių būti, pradėti, baigti, nustoti, imti, reikėti, turėti, galėti, norėti, drįsti, mėginti, bandyti, ketinti, ruoštis ir kt. asmenuojamosios formos, kurios vienos negali baigtinai nusakyti sakinio minties.
Pastaba: Kartais sunku atskirti, kur bendratis eina suvestinio tarinio dalimi, kur papildiniu, o kur tikslo aplinkybe. Jei du veiksmažodžiai reiškia vieną to paties asmens veiksmą, jie abu sudaro suvestinį tarinį: Juozapėlis rimtai kimba pavyti draugus.
Sudurtinis tarinys
Sudurtinis tarinys susideda iš dviejų dalių: vardinės dalies ir jungties. Vardinę dalį sudaro sudurtinio tarinio linksniuojamasis žodis, reiškiantis asmens ar daikto požymį.
- Daiktavardžio, būdvardžio, skaitvardžio, įvardžio ir būdvardiškai vartojamų dalyvių vardininkas: Tie žodžiai Muko ausims buvo gražiausia muzika. Gamta - mūsų namai. Lapė yra žvėris. Mūsų krašto žemė yra derlinga. Tavo balsas buvo skambus. Žaidimas tapo patrauklesnis. Jie buvo pirmi. Triskart trys yra devyni. Ten papročiai buvo kitokie. Ne, žodžiai buvo ne tie. Keleivis atrodė nusiminęs. Vaidas pasidarė nesukalbamas.
- Daiktavardžio kilmininkas: Berniukas buvo stiprios valios. Lina yra atviros širdies.
- Linksniai su prielinksniais: Namas buvo iš molio.
Sudurtinio tarinio jungtį sudaro veiksmažodžio būti asmenuojamoji forma, padedanti pasakyti, kad veiksniu žymimas asmuo ar daiktas turi (turėjo, turėdavo...) tą požymį. Be veiksmažodžio būti, sudurtinio tarinio jungtimi gali eiti veiksmažodžiai likti, tapti, pasidaryti, atrodyti, apsimesti, jaustis, virsti... Yra sakinių, kur jungtis praleista.
Kaip matyti iš pavyzdžių, tarinio pirmieji du dėmenys (gali būti, turi būti, nori būti, ketina būti) primena suvestinį tarinį, o antrasis su trečiuoju - sudurtinį (būti šiltas, būti atidesnis, būti pirmas, būti vairuotojas). Jei tokių tarinių vardinė dalis yra būdvardis ar kita būdvardiška kalbos dalis, ji negali būti reiškiama įnagininku - tegali būti vartojamas tik vardininkas.
Apibendrinant, tarinys gali būti reiškiams įvairiomis kalbos dalimis, įskaitant ir daiktavardžius, ypač sudurtiniuose tariniuose. Tai suteikia kalbai lankstumo ir leidžia išreikšti įvairias mintis bei idėjas.
Lentelė. Tarinio raiškos pavyzdžiai
| Tarinio rūšis | Pavyzdys |
|---|---|
| Veiksmažodis | Saulė šviečia. |
| Sudurtinis (daiktavardis) | Jis yra mokytojas. |
| Sudurtinis (būdvardis) | Dangus yra mėlynas. |
| Suvestinis | Aš pradėjau skaityti. |
tags: #kada #tarinys #gali #buti #daiktavardis